Kontraversiškai vertinamas lietuvių ir lenkų santykių klausimas vis dar nepraranda savo aktualumo. Moksliškai į šią problemą pažvelgė dvi VU Kauno humanitarinio fakulteto viešnios – Lodzės universiteto Lenkijoje doktorantė Agata Chutnik ir dr. Viktorija Makarova (Vilniaus universitetas). Jos diskutavo Lietuvos lenkų tapatybės ir įvaizdžio tema.
Komentaruose atsiskleidžia abipusis priešiškumas
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) Sociokultūrinių tyrimų centro darbuotoja dr. Viktorija Makarova susirinkusiai auditorijai pristatė temą „Priešo įvaizdžio formavimas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse: lenkų klausimas“. Šia tema mokslininkė susidomėjusi dėl ją supančios lenkiškos aplinkos. „Gyvenu mikrorajone, kuriame lietuvių – mažuma. Daugiausia gyvena lenkų, yra šiek tiek rusų. Kadangi tai tapo aktualia mano gyvenimo dalimi, nutariau kiek detaliau panagrinėti lietuvių-lenkų santykius ir vienų požiūrį į kitus“, – sako humanitarinių mokslų daktarė.
Nagrinėdama pastarųjų metų, ypatingai balandžio mėnesį pasirodžiusių, straipsnių retoriką ir komentarus, dr. V. Makarova pastebėjo vyraujantį neigiamą požiūrį ir „kitos pusės“ menkinimą. „Straipsnių apie lenkų-lietuvių santykius ar įvairias šios tematikos aktualijas komentarai yra neigiami. Reiškiamas abipusis priešiškumas. Nesantaika – žmogaus natūrali būsena, ir paprasta techninė problema, angažuota žiniasklaidoje, tampa politine ir galiausiai iš to keliamas saugumo klausimas“, – sako dr. V. Makarova.
Pranešėja taip pat aptarė šiuo metu rengiamos peticijos, skatinančios ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą, vartojamą retoriką. Peticijoje aiškiai išreikštas neigiamas požiūris į šią tautinę mažumą.
Lenkai nežino, kur yra Lietuva
Apžvelgti antrą pusę ryžosi kita seminaro pranešėja – Lodzės universiteto doktorantė Agata Chutnik. Pasak jos, lenkų-lietuvių konfliktas yra žiniasklaidos išpūstas burbulas, kuris vėliau formuoja atitinkamą nuomonę. Lietuviškai temą „Lietuvos lenkų tautinė tapatybė ir jos pokyčiai Lenkijoje“ pristačiusi dokt. A. Chutnik tvirtina, jog populiariųjų medijų nušviesta realybė grąžina anksčiau įgytas baimes, kuria neigiamą įvaizdį. Šią dieną ypatingai opiu tampa ir lenkų mažumos Lietuvoje klausimas, kuris lietuvius parodo kaip lenkų tautos engėjus, nors iki tol lenkai lietuvius mėgo ir tarpusavio santykius įvardijo kaip gerus ar labai gerus. „Pati šios kalbos mokiausi iš meilės, o pradėjusi detaliau nagrinėti lietuvių-lenkų santykius, radau daug įdomių faktų. Vienas iš jų – lenkai nežino, kur yra Lietuva“, – suintrigavo pranešėja.
Toks lenkų mokslininkės Agatos Chutnik teiginys sukėlė daugiausia diskusijų. Pasak Lozdės universiteto doktorantės, taip nutiko dėl žiniasklaidos, kurioje praktiškai nėra įrašų apie Lietuvą ar su ja susijusiomis realijomis. „Lenkai turi išsireiškimą „broliukai lietuviai“, tad į juos žiūri iš teigiamos pusės. Vis tik žiniasklaida kuria kiek neigiamą lietuvių Lietuvoje įvaizdį – jie yra Lietuvos lenkų engėjai. Net mano kolegos iš universiteto, žinodami, jog ne kartą lankiausi Lietuvoje, teiravosi, ar ten saugu, ar jiems nereikia dujų balionėlio, galiausiai, ar jie galės kalbėti lenkiškai gatvėse nebijodami pasekmių“, – pasakoja pranešėja.
Viešnia iš Lozdės universiteto aptarė Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių problemas, kalbėjo apie tautų atskirtį. „Vienintelis būdas, kuris gali pakeisti dabartinę situaciją ir suartinti mūsų tautas, yra kalbėjimas apie tai. Tik kalbėdami, supažindindami ir pasakodami vieni kitiems apie save, daugiau žinodami, galime sugriauti žiniasklaidos formuojamą neigiamą įvaizdį ir nepagrįstai kylančias baimes“, – įsitikinusi mokslininkė. Iki šiol nepažįstamos mokslininkės, paskatintos šios diskusijos vadovės, VU KHF Sociokultūrinių tyrimų centro Kognityvinės lingvistikos grupės vadovės prof. habl. Dr. Eleonoros Lassan, ketina šią temą nagrinėti kartu ir drauge parengti mokslinį straipsnį.
Komentarų nėra. Būk pirmas!