Etika gali lemti novatoriškumą ir darnias inovacijas organizacijose. Įgyvendindami projektą „Organizacijų etikos poveikis organizacinio novatoriškumo transformavimui(si) į darnias inovacijas“ mokslininkai iš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) sieks apibrėžti sąlygas/veiksnius, kurie leidžia tai  padaryti.

„Šiuo projektu siekiama papildyti tarptautinį akademinį diskursą organizacijų etikos, organizacijos mokymosi ir inovacijų tema, plėtoti darnių inovacijų, kaip socialinio reiškinio, tyrimus. Projekto rezultatai leis tobulinti organizacijos vadybos procesus, kurie gali nukreipti organizacinį inovatyvumą ne socialinių disfunkcijų, kurios yra būdingos posovietiniams kontekstams ir riboja inovacijų kūrimą, o darnių inovacijų kūrimo linkme, kuriant sumanios ekonomikos visuomenę Lietuvoje“, – teigia jo vadovė VU KHF Filosofijos ir kultūros studijų katedros docentė dr. Raminta Pučėtaitė, sutikusi atsakyti į kelis klausimus apie projekto aktualumą, jį įgyvendinančios komandos tikslus ir tyrimo metodus.

 Kodėl šis projektas yra aktualus Lietuvai?

Tyrimo idėja remiasi socialinius santykius tiriančių teorijų (pvz., socialinių mainų) teiginiais, kad organizacijoms užtikrinus tinkamą organizacijų kultūrą ir lyderystės praktiką, gali būti padidintas darbuotojų novatoriškumas ir jų motyvacija paversti jį inovacijomis. Pastarasis dėsningumas yra ypač svarbus posovietinių visuomenių, taigi ir Lietuvos,  resocializavimui. Šioms visuomenėms būdingas integralumo bei pasitikėjimo trūkumas, piktnaudžiavimas pareigomis ir interesų konfliktai, standartų imitavimas, taisyklių laužymas. Todėl jos gali būti novatoriškos (nebijančios eksperimentuoti, ieškoti spragų įstatymuose etc.), tačiau anksčiau minėti jų bruožai silpnina darnaus vystymosi galimybes.

Ir priešingai – etiškas organizacijos kontekstas gali prisidėti prie pozityvaus novatoriškumo ir jo transformavimo(si) į visuomenei naudingas inovacijas. Tam įtakos gali turėti ir moralinės emocijos, kurias sukelia organizacijų etikos taikymas praktikoje. Apskritai šio projekto laimėjimas labai džiugina, nes tai ir organizacijų etikos svarbos ne tik organizacijų praktikai, bet ir vadybos mokslui pripažinimas Lietuvoje.

Ar numatoma bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais?

Projektas „Organizacijų etikos poveikis organizacinio novatoriškumo transformavimui(si) į darnias inovacijas“ (Impact of organizational ethics on transformation of organizational innovativeness to sustainable innovations) yra nacionalinis, tačiau kadangi bus vykdomas keliais etapais, jo pradžioje numatoma naudoti Suomijos mokslininkų parengtą metodologiją. Ją taikysime vertindami ryšius tarp organizacijų etikos ir organizacinio novatoriškumo, o  nacionalinius duomenis lyginsime su Suomijos įmonių duomenimis. Be to, pirmajame etape naudosime kituose sociokultūriniuose kontekstuose validuotus instrumentus, – galbūt tyrimas Lietuvoje pateiks įdomių rezultatų ir šiuo požiūriu (dėl metodų veiksmingumo, klausimynų patikimumo etc.), – kurie gali būti lyginami su kitose šalyse atliktais tyrimais.

Kokie tyrimo metodai bus  taikomi įgyvendinant projektą?

Tyrimo metu, renkant ir analizuojant duomenis, bus naudojami ir kiekybiniai, ir kokybiniai tyrimo metodai – pagal jų įvairovę tai bus pirmas tokio sudėtingumo projektas mano moksliniame darbe. Todėl labai džiaugiuosi, kad komandoje yra stipri ir kompetentinga sociologė. Taikysime apklausos, sniego gniūžtės, atvejo analizės, socialinio eksperimento metodus, kurie paprastai apima ir kitus – dokumentų tyrimo analizės, focus grupės, interviu, stebėjimo dalyvaujant – metodus.

Pirmajame tyrimo etape bus identifikuojamos organizacijos, kuriose organizacinis novatoriškumas yra ženklus ir kuriose netaikoma arba taikoma organizacijų etika. Nesant organizacijų etikos, bus tikrinama, ar novatoriškumas nesireiškia socialinėmis disfunkcijomis. Aptikus jų raiškos atvejus, bus siekiama apibūdinti šias disfunkcijas. Organizacijos, kuriose taikoma organizacijų etika, bus toliau skirstomos pagal inovacijų kūrimo kriterijų. Jeigu jos inovacijų nekuria, bus tiriamos to priežastys. Jeigu inovacijos kuriamos, aiškinsimės, ar jos atitinka darnių inovacijų kriterijus. Su šiomis organizacijomis bus atliekamas gilinamasis tyrimas. Numatoma, kad paskutiniame etape dalyvaus 1–3 įmonės. Kadangi empirinių tyrimų darnių inovacijų tema Lietuvoje ir pasaulyje nėra daug, keliamas klausimas, kokios konkrečiai (socialinės, eko-) darnios inovacijos sukuriamos, kieno poreikiai jomis atliepiami, kas motyvuoja organizacijas jas kurti ir kokį vaidmenį kuriant šias inovacijas atlieka tarpsektorinės partnerystės ir bendradarbiavimu, rūpesčio etika bei dalijimusi grįstos praktikos.

Kokias organizacijas ketinama įtraukti į tyrimo imtį?

Pirmame etape bus taikomas reprezentatyvios tyrimo imties formavimo tikimybinis metodas. Dėl geografinio įmonių pasiskirstymo šalyje greičiausiai formuosim klasterinę atranką, joje grupuosime įmones pagal ekonominės veiklos sritis. Paskui – kvotinė atranka, 1–3 įmonių identifikavimas pagal organizacijų etikos taikymo ir darnių inovacijų kūrimo kriterijus. Žodžiu, tyrime dalyvaus ir smulkios, ir vidutinės, ir didelės organizacijos. Dar svarstome, ar nevertėtų palyginimui įtraukti ir valstybinių institucijų, – naujosios viešosios vadybos koncepcija bent jau ideologijos lygmeniu verčia joms taikyti verslo modelius.

Kokia projekto praktinė vertė, kokias rekomendacijas ar metodikas projekto autoriai tikisi pateikti verslui?

Tyrimo rezultatai turėtų atsakyti į klausimus, kodėl kartais aukštas novatoriškumo laipsnis neatneša laukiamos naudos verslui ar juo suinteresuotiesiems. Taip pat – kaip kurti atitinkamą organizacijos kultūrą, kuri novatoriškumo savybę nukreiptų organizacinio ir viešojo intereso, kolektyvinės naudos tenkinimo linkme (šiuo atveju nėra diskusijos dėl individualaus intereso – jis tokiuose modeliuose pripažįstamas kaip savaime suprantamas ir derinamas), t. y. kūrybiškumą panaudotų inovacijų kūrimui, o ne spragų tarp įstatymų paieškoms ar maksimizuojant naudą tik verslui. Kitas numatomas praktiniu požiūriu naudingas rezultatas – identifikuoti veiksniai (pvz., moralinių emocijų srityje), leidžiantys efektyviau generuoti įvairiapusiškai naudingas ir inovatyvias idėjas partnerystėse ir formuojantys bendradarbiavimu grįstus verslo modelius. Projekto metu numatoma parengti 2 metodikas įmonėms ir valdžios institucijoms apie organizacinio novatoriškumo didinimo priemones ir darnių inovacijų vystymą.

Pristatykite projekto komandą.

Projektą, kurio vertė 795 815 litų, koordinuoja Vilniaus universitetas, o jį vykdys penki VU KHF darbuotojai, patyrę ir jaunieji mokslininkai: Filosofijos ir kultūros studijų katedros doc. dr. Raminta Pučėtaitė (projekto vadovė), Filosofijos ir kultūros studijų katedros doc. dr. Aurelija Novelskaitė, Verslo ekonomikos ir vadybos katedros doc. dr. Rasa Pušinaitė ir šios katedros doktorantai Gabrielė Vilutytė ir Mantas Dilys. Projektas jau pradėtas įgyvendinti nuo šių metų gegužės 2 d. ir tęsis iki 2015 m. balandžio 30 d..

Kokį turinį projekto vykdytojai įdeda į sąvoką „darnios inovacijos“?

Esami „darnių inovacijų“ apibrėžimai akcentuoja naujų rinkų, produktų, paslaugų, procesų kūrimą ir komercializavimą, taip pat verslo modelių kūrimą sprendžiant socialines-etines, aplinkosaugines ir ekonomines problemas, siekiant visuomenių ir planetos naudos. Mokslinėje literatūroje „darnios inovacijos“ dažnai tapatinamos su ekoinovacijomis (pvz., „žaliosiomis“ technologijomis, švaresnės gamybos metodais – tuo, kas padeda mažinti klimato kaitą ir kitaip atliepti aplinkosaugines problemas), tačiau mes tyrimu siekiame atskleisti kuo įvairiapusiškesnį jų pobūdį. Tai inovacijos, kurios taupo išteklius, remiasi dalijimusi ir kuria vertę (tiksliau – netgi vertes) ne tik pirminėms organizacijos suinteresuotosioms šalims (pvz., akcininkams, darbuotojams), bet ir antrinėms – vartotojams (ne tik per jų poreikių tenkinimą, bet ir papildomos vertės kūrimą – pvz., prasmingo potyrio, buvimo bendruomenės nariais pojūčio suteikimą etc.), bendruomenėms, visuomenėms.

Kodėl darnios inovacijos yra aktualios tiek verslui, tiek mokslui?

Plačiąja prasme darnios inovacijos keičia gyvenimo būdą: vartojimo įpročius, atsiskaitymo formas ir mainų vienetus (pvz., atsiskaitymo vienetas versle gali būti ne tik pinigai, bet ir laikas ir jo metu komunikuojamos žinios, ugdomi įgūdžiai etc.). Atvirosios inovacijos gali būti viena iš darnios inovacijos formų – vartotojai gali taip ištobulinti produktą ar paslaugą, panaudodami savo žinias ir gebėjimus, kad iš esmės kinta ir autoriaus samprata – naudos gavėjų, kaip ir kūrėjų, atsiranda daug, o užmokestis už tokį darbą – priėjimas prie kitų išteklių, paslaugų, galimybių. Darnių inovacijų pavyzdys gali būti naujas verslo modelis. Pavyzdžiui, C2B – consumer to business: kai vartotojas parduoda savo paslaugą verslui. Įsivaizduokime situaciją, kai technologijos ir atitinkama infrastruktūra bus tokios pažangios, jog namų ūkiai parduos savo nuotekas „Kauno vandenims“, o ne tik mokės įmonei už vandenį.

Ar organizacinis novatoriškumas yra savaiminis gėris, nešantis naudą visuomenei?

Organizacijos novatoriškumas – tai kūrybiškumas, kuris inovacijų kontekste gali pasireikšti novatoriškomis idėjomis, eksperimentavimu, įsitraukimu į kūrybinius procesus. Tikslingomis pastangomis jis gali būti tansformuojamas arba – dėl tinkamai sukonstruotų organizacinių procesų – gali transformuotis į inovacijas. Pats savaime organizacinis novatoriškumas nebūtinai generuoja visuomenei naudingus rezultatus. Jo realizavimas ir inovacijų kūrimas reikalauja iš organizacijos narių rizikuoti, ryžtingai priimti sprendimus ir operatyviai veikti. Tokios sąlygos gali paskatinti individus elgtis neatsakingai, neatsižvelgti į ilgalaikes organizacijos vystymosi perspektyvas ir darnaus vystymosi principus. Dar daugiau, inovacijų kūrimo procesas gali motyvuoti darbuotojus elgtis novatoriškai, bet neetiškai: laužyti taisykles, nesąžiningai konkuruoti tarpusavyje, rizikuoti kitų sąskaita, jeigu organizacijoje vyrauja korumpuota kultūra, o organizacijos vadovai elgiasi neetiškai. Toks novatoriškumas iš esmės prieštarauja darnių inovacijų koncepcijai, nes jos grindžiamos partneryste, bendradarbiavimu ir dalijimusi (rizika, nauda ir atsakomybe), kuriems būtinas pasitikėjimas, atsirandantis tik esant bendram vertybiniam – etiniam – pagrindui tarp šalių. Šiuo požiūriu svarbi organizacijų etika.

Kokie etikos instrumentai pasitelkiami puoselėjant inovacijas organizacijoje?

Tokie organizacijų etiką sudarantys reiškiniai kaip organizacinis pasitikėjimas, etiška lyderystė ir etiška organizacijų kultūra gali būti reikšmingi skatinant darbuotojus elgtis pilietiškai, atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių interesus bei lūkesčius. Prie to prisideda ir etikos arba vertybių vadybos instrumentai – etikos kodeksai, mokymai, tarnautojai ir auditai. Tačiau vien jų nepakanka, – reikia ir organizacinių praktikų, procesų, kurie remiasi etiniais principais. Šiame tyrime tokiomis praktikomis pasirinktos lyderystės ir etišką organizacijos kultūrą kuriančios praktikos. Lietuvos mokslo taryba finansuoja 35 projektus pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonę  VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“. Visuotine dotacija siekiama skatinti patyrusių ir jaunųjų mokslininkų tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir mobilumą, Lietuvos mokslo pažangą ir konkurencingumą pasaulyje, pritraukti aukšto lygio užsienio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę.