Prof. Ulrichas Schweigeris, VU Psichiatrijos klinikoje vesdamas praktinį psichoterapijos seminarą, pažymėjo, kad dėl pacientų, sergančių lėtine depresija, pas gydytoją ateinančių apimtų didelės nevilties, prisiminimų apie nesėkmingą ankstesnį gydymą gydytojas pats gali užsikrėsti ta pačia neviltimi. Anot Liubeko universiteto Psichiatrijos klinikos direktoriaus pavaduotojo, psichiatro darbe svarbu pripažinti šį jausmą ir išmokti jį toleruoti.
Profesorius teigė, kad psichoterapiniame procese apie depresiją geriau reikėtų galvoti ne kaip apie ligą, nulemtą neurocheminių pakitimų smegenyse, bet kaip apie žmogaus prisitaikymo būdą. Jo manymu, depresija savotiškai padeda išsaugoti tarpusavio santykius, atsigauti po ekstremalios situacijos. Terapijos tikslas turėtų būti ne atsikratyti prislėgtos nuotaikos, bet suvokti, ką pacientui reikėtų daryti kitaip darbe, tarpusavio santykiuose. Pasak prof. U. Schweigerio, ir prislėgta nuotaika yra reikalinga kaip signalas, kad yra laikas kažką keisti.
Svečio iš Liubeko vestame seminare akcentuota, kad neretai pacientai yra linkę ieškoti savyje depresiją patvirtinančių požymių: jau atsikėlę rytais klausia savęs, ar tikrai jiems pavyks susidoroti su dienos uždaviniais, ieško jų pažeidžiamumą įrodančių požymių, o atradę dažnai vengia sudėtingų situacijų.
Tokiems atvejams spręsti siūloma pasitelkti CBASP (Cognitive Behavioral Analysis System of Psychotherapy) metodą, kurio tikslas – mokyti pacientą, kad kiekvienas žmogus gali turėti abejonių dėl savo gebėjimų: yra svarbu su tuo susitaikyti ir neleisti disfunkcionalioms mintims daryti įtaką savo elgesiui, nes, stengiantis slopinti tam tikras mintis, neretai pasiekiamas atvirkščias efektas.
Seminare dalyviai taip pat supažindinti su pagrindinėmis teorinėmis žiniomis apie lėtinę depresiją, pacientų, sergančių depresija, mąstymo bei elgesio ypatumais, lemiančiais jų emocinę savijautą. Prof. U. Schweigeris kartu su kolege dr. Valerija Sipos dalyviams pateikė aibę dialogų pavyzdžių, galinčių padėti geriau suprasti pacientus, sergančius lėtine depresija.
CBASP yra kognityvinės elgesio terapijos metodas, skirtas sergantiesiems lėtine depresija gydyti. Jamesas P. McCullough yra šio metodo pradininkas, plėtojo jį keletą dešimtmečių. CBASP remiasi tokiais teoriniais pagrindais kaip Selligmano išmokto bejėgiškumo, Banduros socialinio mokymosi teorijomis, Piaget kognityvinio bei emocinio vystymosi teorija, Pavlovo klasikine sąlygojimo teorija, Skinerio operantinio sąlygojimo teorija ir Kieslerio tarpasmenine psichologija.
VU Psichiatrijos klinikoje vykusį praktinį psichoterapijos seminarą vedė patyrę kognityvinės elgesio terapijos terapeutai ir dėstytojai: dr. V. Sipos, Liubeko universiteto Psichiatrijos klinikos vyr. psichologė, 2012 m. išrinkta viena iš geriausių Vokietijos medikių, ir prof. U. Schweigeris, Liubeko universiteto Psichiatrijos klinikos direktoriaus pavaduotojas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!