Domus Philologiae (Filologijos fakulteto) pirmajame aukšte keliaujančius į Klasikinės filologijos katedrą pasitinka nišoje stovinti Apolono skulptūra.

Idėja nišą papuošti skulptūra kilo maždaug prieš trejus metus. Filologijos fakulteto prodekanė docentė dr. Nijolė Juchnevičienė, tuo metu dirbusi Klasikinės filologijos katedros vedėja, prisiminė, kad jau buvo sutvarkyta studentams skirta erdvė, užsakyti minkštasuoliai, taigi nutarta panaudoti tuščią nišą, kurioje anksčiau laukdami paskaitų susėsdavo studentai, ir įprasminti vieną seniausių Vilniaus universitete klasikinės filologijos studijų tradiciją.

Katedros darbuotojai gana ilgai, apie metus, svarstė, kokią skulptūrą pastatyti nišoje, dauguma linko prie graikų dievų atvaizdų. Buvo paskelbtas konkursas, jo laimėtoju konkurso komisija, sudaryta iš Filologijos fakulteto ir Dailės akademijos atstovų, pripažino jauną skulptorių Marių Zavadskį. Skulptorius parengė kelis skulptūrų eskizus: Atėnės, Hermio, Apolono, vienos iš mūzų.

Doc. dr. N. Juchnevičienės  mintis – Atėnės skulptūra – atrodė logiškiausia, susijusi su studijomis, mokslu. Kiti pagrįstai motyvuodami siūlė Hermį kaip tarpininkavimo (informacinių mainų, vertimo, interpretavimo) simbolį, laikomą rašto ir lyros išradėju. Pirmiausia buvo nutarta statyti Hermio skulptūrą, tačiau siūlomi kompoziciniai sprendimai netiko pasirinktai erdvei.

Idėjos ir sprendimo ieškojimas truko pusantrų metų, pagaliau buvo nutarta keisti idėją ir pasirinktas Apolonas – įkvėpimo, aukštosios kultūros dievas, poetų globėjas.

Labiausiai idėją palaikė ir padėjo įgyvendinti Klasikinės filologijos katedros ir Skaitmeninės filologijos centro darbuotoja Dalia Andziulytė, kuri, prieš studijuodama klasikinę filologiją, buvo baigusi tapybos studijas Dailės akademijoje. Skulptorius lipdė nedidelius maketus, o komisija svarstė pasiūlymus. Komisija patarė autoriui nedaryti išlikusių antikos skulptūrų kopijų, o ieškoti originalaus sprendimo. Ilgai truko ir tinkamos medžiagos paieška. Kai idėja pagaliau buvo patvirtinta, rastas sutarimas, skulptoriui nedidelį maketą reikėjo paversti beveik žmogaus ūgio skulptūra. M. Zavadskis pats parinko spalvą nišai. Dar neįrengtas specialus apšvietimas, apie kurį taip pat buvo kalbama. Po skulptūra esantis užrašas – graikiško hegzametro eilutė – reiškia: „Šiuos namus valdo Foibas (Apolonas); traukitės šalin, žemiški rūpesčiai“. Ši lotyniško užrašo ant Observatorijos bokšto parafrazė – Klasikinės filologijos katedros dėstytojo, Skaitmeninės filologijos centro vedėjo dr. Mindaugo Strockio autorinis kūrinys.

Planuojama Filologijos fakultete surengti oficialų skulptūros atidengimą, pagerbti jos autorių.