Spalio 8–10 d. Vilniaus universitete (VU) vyks išorinis veiklos vertinimas, kurį, pasitelkęs ekspertus iš užsienio, atliks Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Tai bus jau trečias kartas, kai vertinama VU veikla. 2012 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta darbo grupė, vadovaujama strateginių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, atlikusi Universiteto veiklos analizę pagal SKVC nustatytas vertinamąsias sritis: strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo veiklą, poveikį regionų ir visos šalies raidai.

Artėjant ekspertų grupės vizitui „Universitas Vilnensis“, jau publikavęs interviu su doc. dr. J. Galginaičiu, pateikia ir kitų darbo grupės narių komentarus, įžvalgas apie savianalizės metu įžvelgtus universiteto vykdomos veiklos privalumus, kai kuriuos tobulintinus aspektus ir perspektyvas.

Dr. Marija Sniečkutė, Mokslo ir inovacijų direkcijos Mokslo skyriaus vedėja, mokslo veiklos pogrupio vadovė:

Rengiant savianalizę, buvo remtasi savianalizės proceso organizatorių rekomendacijomis ir universiteto mokslinę veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Mokslinės veiklos dinamika ir pažanga 2007–2013 m. buvo apžvelgta analizuojant universiteto mokslo veiklos politikos dinamiką, sąveiką tarp mokslinės veiklos tarptautiškumo ir valstybės ūkio, kultūros ir socialinės raidos, nacionalinį ir tarptautinį universiteto veiklos pripažinimą.

Per šešerius metus įvyko nemažai pokyčių, kuriuos ir stengtasi pabrėžti: VU mokslinę veiklą reglamentuojančių dokumentų kaita, prisijungę keturi mokslo institutai, padidėjusios projektinio finansavimo galimybės ir vykdomų projektų skaičius bei apimtys, intensyvėjantys procesai, susiję su mokslo rezultatų taikymu, intelektinės nuosavybės apsauga. Pavyzdžiui, mokslo projektų pajamos 2011 m. susilygino, o 2012 m. jau ir viršijo iš valstybės gaunamų asignavimų mokslui sumą. Per pastaruosius šešerius metus mokslinės veiklos pajamos išaugo net 3,2 karto. Per 2007–2012 m. VU iš viso gavo 9 Lietuvos, 2 Europos bei 3 JAV patentus, o vien 2012 m. pateiktos 9 Lietuvos ir 2 tarptautinės patento paraiškos, 2 paraiškos Europos ir 2 paraiškos JAV patentams gauti.

Aukštą VU vykdomų tyrimų lygį iliustruoja mokslininkų gauti nacionaliniai ir tarptautiniai apdovanojimai, narystė Europos ar tarptautinėse organizacijose, išskirtinės publikacijos ar jų vertimai į užsienio kalbas. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo premiją, kuri skiriama už Lietuvai reikšmingus darbus, iš viso pelnė 61 VU mokslininkų darbas (įtraukus 2010 m. prijungtų mokslo institutų darbuotojus – 81). VU mokslininkai dirba Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro nuolatiniame komitete, Europos mokslo tarybos identifikaciniame komitete, Tarptautiniame elektros ir elektronikos inžinierių institute (IEEE), Jungtinės Karalystės menų ir humanitarinių mokslų tyrimų tarybos Ekspertų kolegijoje (AHRC Peer Review College), Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitete ir kt.

Nors daugelyje sričių pastebima tam tikra pažanga, minėti pokyčiai išryškino ir sritis, kurioms artimiausiu metu reikėtų skirti daugiau dėmesio. Tarp jų – projektinės veiklos administravimo procesų pertvarka siekiant sumažinti mokslininkams tenkantį biurokratinį krūvį, aktyvesnis universiteto tarpdisciplininio potencialo panaudojimas, Intelektinės nuosavybės valdymo nuostatuose nurodytų priemonių įgyvendinimas, aktyvesnė atskirų mokslo sričių ir krypčių rezultatų sklaida ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu, didesnė orientacija į mokslinės veiklos rezultatų kokybę ir pan.

Dr. Gintaras Binkauskas, finansų ir ekonomikos direktorius, atsakingas už strateginio valdymo vertinamosios dalies poskyrį „Valdymo veiksmingumas“ (finansiniai ištekliai):

Šiame pogrupyje, be kitų valdymo aspektų, buvo analizuojami finansiniai, materialieji bei metodiniai ištekliai, jų valdymo efektyvumas, pakankamumas, valdymo procedūrų tinkamumas ir šių procedūrų atitiktis laiko iššūkiams.

Savianalizės metu paaiškėjo, kad su ES struktūrine parama VU gana gerai sekėsi vykdyti išsikeltus uždavinius. Mažėjant valstybės investicinės programos ir kitų valstybinių programų finansavimo daliai nuosekliai didėjo ES struktūrinės paramos lėšos, jos modernizuojant materialinę bazę 2009–2012 m. sudarė 86,4 proc. visų lėšų. Bendroje universiteto turto struktūroje įrangos, mašinų ir baldų likutinė vertė 2012-12-31 sudarė 26 proc., arba 143,2 mln. litų. Spręsdamas strateginius infrastruktūros plėtros uždavinius, VU ne tik aktyviai ir efektyviai naudoja ES struktūrinių fondų projektų lėšas, bet investuoja ir nemažą savo uždirbtų pajamų dalį. Kad vykdomos priemonės atitiko universiteto akademinių padalinių lūkesčius ir tikslus, parodė 2013 m. pradžioje atlikta ekspertinė padalinių atstovų apklausa, kurioje buvo prašoma palyginti aprūpinimo materialiniais ištekliais pakankamumą 2007 m. ir 2012 m. Visose išteklių grupėse matomos gerėjimo tendencijos, o didžiausias teigiamas poslinkis – vertinant aprūpinimą laboratorine įranga, kompiuterine technika ir elektroninėmis duomenų bazėmis. Kita vertus, išryškėjo ir viena opi problema – įrangos įsigijimo centralizuoto valdymo ir koordinavimo trūkumas. Siekis neslopinti atskirų mokslininkų iniciatyvų dalyvauti įvairiausiuose projektuose lėmė, kad per mažai dėmesio buvo skirta priemonėms, kurios leistų koordinuoti įrangos įsigijimą, jos nesidubliavimą, atitiktį plėtojamiems tyrimams, skirtingų šaltinių lėšų akumuliavimą. Todėl dabar susiduriama su įsigytos įrangos išlaikymo problema, kuri didėja brangstant energetiniams ištekliams.

Nuo 2007 m. radikaliai pasikeitė universiteto lėšų struktūra: 2007 m. valstybės biudžeto tiesioginiai asignavimai sudarė 52,6 proc. visų įplaukų, o 2012 m. – tik 37,8 proc. Tačiau tuo pačiu metu išaugo kitos tikslinės valstybės lėšos – nuo 22,5 proc. (2007 m.) iki 43,5 proc. (2012 m.) nuo visų pajamų. Padidėjimas daugiausia susijęs su ES struktūrinės paramos lėšomis, kurios išaugo nuo 11,3 mln. litų (2007 m.) iki 157,8 mln. litų (2012 m.). Universiteto nebiudžetinių lėšų dalis bendrose pajamose sumažėjo nuo 25 proc. iki 18,7 proc., nors vertine reikšme šių lėšų padaugėjo nuo 54,7 mln. litų iki 76 mln. litų. Šis padidėjimas nėra susijęs su efektyvesne ar geresne akademinių padalinių veikla – nebiudžetinių lėšų dalis padidėjo dėl prijungtų institutų pajamų užskaitymo ir 2011 m. iš VšĮ „VU būstas“ perimto studentų bendrabučių administravimo.

Kasmet studijas VU renkasi labai daug valstybės finansuojamų studentų ir tai labai džiugina, tačiau kartu apsunkina 2007 m. pradėtą universiteto pajamų diversifikavimą, kurio tikslas – mažinti biudžeto asignavimų dalį, kryptingai ieškant kitų veiklos finansavimo šaltinių. Didelis valstybės finansuojamų studentų skaičius neskatino aktyviai veikti ieškant kitų finansavimo šaltinių, todėl universitetui vis dar nepavyko pritraukti reikšmingesnio paramos lėšų kiekio. Nors iš dalies tai galima paaiškinti ir atitinkamų tradicijų Lietuvoje nebuvimu, vis dėlto tenka konstatuoti, kad paramos pritraukimui skiriama per mažai dėmesio tiek padaliniuose, tiek centrinėje administracijoje. VU 2012 m. pajamų struktūroje paramos lėšos sudarė tik 0,16 proc.

2010 m. pasikeitė mokslo tyrimų finansavimo tvarka. VU moksli­ninkai sėkmingai dalyvavo konkursuose ir 2011 m. laimėjo projektų už 14,39 mln. litų, o 2012 m. – už 16,52 mln. litų. Tačiau VU vis dar nėra tinkamai išplėtotas užsakomųjų mokslinių tyrimų bei konsultacijų ūkio subjektams teikimas. Pajamos iš šios veiklos bendrose 2012 m. pajamose sudarė tik 1,8 proc. visų universiteto pajamų. Savianalizės metu buvo pabrėžta, kad VU atskaitymų į centralizuotą BRF politika yra itin patraukli tokio pobūdžio veiklai, nes, palyginti su įmokų už studijas atskaitymais (vidutiniškai 32 proc. atskaitoma į BRF), nuo komercinių padalinių pajamų į BRF atskaitoma tik 10 proc., o nuo gautos paramos iš viso nedaromi jokie atskaitymai į BRF. Konstatuota, kad nepavyko tinkamai įgyvendinti 2007–2013 m. strateginiame plane numatytų priemonių, turėjusių paskatinti užsakomųjų mokslo darbų plėtrą, platų specializuotų kursų visuomenei rengimą, alumnų draugijų veiklą, todėl kito laikotarpio strateginiame plane tam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.