Kuo siejasi aukštosios mokyklos autonomija ir studijų kokybė? Vilniaus universiteto Studijų komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Alfredas Račkauskas tvirtina, kad sąsaja yra tiesioginė. Pasak jo, nesant autonomijos apie studijų kokybę apskritai neverta kalbėti, tačiau autonomijos neužtenka studijų kokybei užtikrinti. A. Račkausko teigimu, ir pati autonomija yra daugiamatis reiškinys, o kiekvienas iš jos elementų vertas atskiro ir įdėmaus aptarimo.
Kaip Jūs galėtumėte apibrėžti, kas yra aukštosios mokyklos autonomija?
Aukštosios mokyklos autonomija turi kelias sudedamąsias dalis. Atskirai galime kalbėti apie finansinę, organizacinę, personalo valdymo ir akademinę autonomijas. Daugiausia dėmesio sulaukia būtent pastaroji dalis. Teko girdėti, kad akademinės autonomijos mums pakanka ir kad netgi naujas Mokslo ir studijų įstatymas labai ją praplėtė, pagerino. Nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet prieš kelias dienas pasidomėjau Europos universitetų asociacijos studija apie autonomijos padėtį įvairiose šalyse (žr. https://www.eua.be/eua-work-and-policy-area/governance-autonomy-and-funding/projects/university-autonomy-in-europe/). Ta studija yra labai įdomi ir nusipelno atskiros apžvalgos. Ji parodo, kad skirtingų autonomijos dalių lygis gali būti įvairus. Pavyzdžiui, Liuksemburgas pagal savo aukštųjų mokyklų organizacinę autonomiją yra paskutinis Europoje, bet pagal finansinę autonomiją – pirmas. Yra ir kitų panašių pavyzdžių. Ko gero, stabiliausiai šiuo požiūriu atrodo Estija. Ji taip nesvyruoja pagal skirtingų autonomijų lygį. Kitaip sakant, yra į ką orientuotis.
Lietuva Europos universitetų asociacijos tyrime blogiausiai atrodo būtent akademinės autonomijos požiūriu. Lietuvos universitetų akademinė autonomija įvertinta kaip vidutiniškai žema. Taigi nors dažnai girdime sakant, kad čia padėtis geriausia, verta universitetams susimąstyti.
Kokių problemų kyla dėl mūsų akademinės autonomijos?
Čia, kaip ir sakiau, esama labai daug skirtingų parametrų. Vienas iš jų – studentų priėmimas į universitetą – tai, kaip jis organizuojamas, kokios priėmimo taisyklės ir panašiai. Nors turime Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO), tai, mano nuomone, labai riboja autonomiją. Esame apie tai diskutavę ir Senato komisijoje. Mums būtų prasmingiau išstoti iš LAMA BPO, organizuoti studentų priėmimą savarankiškai.
Be to, nepamirškime, kad autonomija yra tiesiogiai susijusi su atsakomybe ir atskaitomybe. Atskaitomybė Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta gana prastai. Tik pasakyta, kad aukštosios mokyklos privalo teikti duomenis. Tačiau kaip ir kas atsakingi už jų tikrumą ir kokybę, nekalbama. O juk normali studijų stebėsena neįmanoma be patikimų duomenų.
Universitetų atsakomybės įgyvendinimas turėtų būti susijęs su akademine etika. Nors apie akademinę etiką kalbama nemažai, kiek man žinoma, vis dar neturime jos prižiūrinčios institucijos – akademinės etikos ombudsmeno.
Taigi akademinė autonomija labiau priklauso nuo pačios aukštosios mokyklos. Ką turėtų ir galėtų padaryti universitetas, stiprindamas savo akademinę autonomiją?
Akademinė autonomija savo ruožtu turi daug parametrų, daug niuansų. Pirmiausia ji priklauso nuo kokybės užtikrinimo sistemos universitete, kuri turi būti matoma ir už universiteto ribų, ji turi būti visiems suprantama ir pakankamai aukšto lygio.
Pasisakyčiau ir prieš vis dar pasitaikančius nelogiškus ribojimus, kuriuos formuoja įvairiausi reglamentai. Man atrodo, kad tai yra pasenęs kelias. Štai SKVC teikiamos studijų programos yra paprasčiausi planai, kaip studentas gali įgyti vieną ar kitą kvalifikaciją. Dažniausiai pasiūlomas tik vienas toks griežtai reglamentuotas planas. Iš tikrųjų į pirmą vietą turėtume iškelti kvalifikaciją. Svarbu tai, kokias kompetencijas studentas nori įgyti, o planą jis gali sudaryti ir pats. Dabar esame pririšti prie studijų planų, viskas įsprausta į rėmus – net modulio samprata reglamentuota: 10 kreditų ir ne kitaip. Visa tai trukdo įgyvendinti įdomias idėjas. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Mokslo ir studijų įstatyme nurodoma, kad studijos turi būti vykdomos semestrais. Bet kodėl, pavyzdžiui, ne trimestrais ar dar kitaip? Gal tai galėtų spręsti pats universitetas? Pereinant prie modulinės sistemos semestrų galima būtų ir visai atsisakyti.
Panašiai ir su ištęstinėmis studijomis. Mano supratimu, ištęstinės studijos galėtų būti kvalifikuojamos kaip tiesiog papildoma galimybė studentui. Pavyzdžiui, studentas įstoja į universitetą, gauna finansavimą, tačiau dėl kokių nors priežasčių nebegali studijuoti taip intensyviai, kaip anksčiau. Tokiu atveju jis galėtų rinktis ištęstines studijas, o universitetas pats sugebėtų teisingai paskirstyti jo krepšelį. Tuo tarpu šiandien studentui tenka nuolatinių ar ištęstinių studijų formą rinktis stojant į universitetą.
Kaip būtų galima apibrėžti studijų kokybės ir autonomijos santykį?
Autonomija yra būtina sąlyga studijų kokybei užtikrinti, bet vien tik autonomijos tam neužtenka. Daug priklauso nuo studentų motyvacijos, dėstytojų kolektyvo, nuo jų gebėjimų dėstyti, nuo atliekamų mokslinių tyrimų lygio ir apskritai nuo susiformavusios akademinės kultūros.
Kaip pasikeitė situacija po Konstitucinio Teismo sprendimo? Kokiu keliu mes dabar turėtume eiti?
Konstitucinio Teismo sprendimas labiau paveikė organizacinės autonomijos klausimus, nors buvo užkabinti ir akademinės autonomijos aspektai. Kalbu apie studentų reitingavimą. Dažnas reitingavimas nemotyvuoja studentų rinktis sudėtingesnius kursus ar sudėtingesnes specialybes. Bet apskritai man nesuprantama, kodėl valstybiniame universitete yra dviejų rūšių studentai – mokantys už mokslą ir nemokantys? Man taip pat nesuprantama, kodėl valstybė turi remti privačius universitetus, juk tą turi daryti privatūs rėmėjai? Esant dabartinei finansavimo (krepšelių) sistemai reikia panaikinti mokamas vietas valstybiniuose universitetuose.
Bet kuriuo atveju, kai kalbame apie organizacinę bei akademinę autonomiją ir Konstitucinio Teismo sprendimo kontekstą, svarbu pabrėžti, kad universitetams už autonomiją reikia kovoti. Kovą aš suprantu ne kaip ėjimą į gatves ar maištą, bet kaip įrodymų ir argumentų pateikimą, diskusijas, geriausių sprendimų paiešką. Jeigu universitetas sugeba įrodyti, kad jo pasirinktas kelias yra daug geresnis negu kitas siūlomas, tai reikia ir eiti tuo keliu.
Komentarų: 25
2012-03-05 13:52
KitasLabai ačiū už tvirtą poziciją. Tikrai problematiška su mokančiais už mokslą valstybiniame universitete.
2012-03-06 17:00
juknaSutinku su autorium. Tame tarpe, su pasakymu “[i]Bet apskritai man nesuprantama, kodėl valstybiniame universitete yra dviejų rūšių studentai – mokantys už mokslą ir nemokantys?[/i]” Manau, kad tai daug kam nesuprantama. As matau bent du galingus tokios sistemos salininkus: (1) kai kuriu fakultetu profesoriai, nes mokamos studijos igalina pasikelti algas iki 2,79 karto, (2) SMM, nes taip (per krepselius) ji gali reguliuoti “reikalingu” specialistu Lietuvoje skaiciu. (Na ir “orakulai” ten sedi: jie numato bent 10-15 metu i prieki!) Tai igalina SMM ir mazinti biudzetini universitetu finansavima: finansuoti bereikia tik krepselius, kiti tegul kapstosi kaip nori. Atseit, pastariesiems paliekamas “sansas”, imk kreditus.
Maza, kad dvieju rusiu studentu buvimas nuodija pati studiju procesa. Jis palieka ir galimybe uz kvailuma atsipirkti turtingu teveliu pinigais. (Ypac, kai karteles tiems mokantiems nuleidziamos.) Tad gal visa beda [b]pacioje krepseliu sistemoje[/b]? Mano galva, arba studijos turetu buti visiems nemokamas, arba visiems mokamas (per palankius kreditus, atiduodamus tik pradejus dirbti ir gaunant pakankamai aukstas pajamas). Ir pirmu ir antru atveju istojimo ir pazangumo kriterijai turetu buti pakankamai auksti, ir daugmaz vienodi visuose universitetuose.
2012-03-07 13:34
Autoriui[i]kiek man žinoma, vis dar neturime jos prižiūrinčios institucijos – akademinės etikos ombudsmeno.[/i]
O ar žinote,[b] kodėl [/b] vis dar neturime? Todėl, kad [i]neatsirado norinčiųjų [/i] dalyvauti konkurse į šią pareigybę, kai jis buvo paskelbtas. Neužilgo jis bus skelbiamas dar kartą – galite, kolega, sudalyvauti, jei norite kuo greičiau turėti tą instutuciją :-)
2012-03-07 13:46
Paaiškinimai[i]Bet apskritai man nesuprantama, kodėl valstybiniame universitete yra dviejų rūšių studentai – mokantys už mokslą ir nemokantys? [/i]
Suprasite, jei paskaitysite LR Konstituciją. Joje rašoma, kad tik [i]gerai [/i] besimokantiems[i] valstybiniame [/i] universiteta garantuojamas nemokamas mokslas. Taigi, ne gerai, bet silpnai besimokantys (pvz su vidurkiu “5”) tokios garantijos valstybiniame universitete neturi – bet būti universitete gali.
[i]Man taip pat nesuprantama, kodėl valstybė turi remti privačius universitetus, juk tą turi daryti privatūs rėmėjai? [/i]
Privatūs remėjai [b]gali [/b] remti, bet [b]netur[/b]i – nekraukite jiems prievolių pagal savo supratimą. :-) Antra, KT jau pasisakė prieš tą krepšelių davimą privačioms a/m – nesilaužkite į atviras duris :-) . Trečia, nors tas mokesčių mokėtojų pinigų skyrimas privatiems universitetams prieštarauja dabartinei Konstutucijai (žr “antra”), bet logiškai galvojant jis nėra neteisingas: kodėl sąžiningai mokesčius mokėjęs, žingeidus ir gabus pilietis negali įgyti aukštojo išsilavinimo ten, kur tas išsilavinimas yra (jo nuomone) geresnis, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir einantis jo ieškoti į valdiškas a/m?
[i]Esant dabartinei finansavimo (krepšelių) sistemai reikia panaikinti mokamas vietas valstybiniuose universitetuose.[/i] Turite omenyje, kad reikia priimti tik su krepšeliais – ir daugiau nei vieno? (t..y. , neturi krepšelio – keliauk į privatų univerą ar į užsienį). Ar kažką kitką? Paaiškinkite.
2012-03-07 13:52
Paaiškinimai[quote name=”Stasys Jukna”] Maza, kad dvieju rusiu studentu buvimas nuodija pati studiju procesa. Jis palieka ir galimybe uz kvailuma atsipirkti turtingu teveliu pinigais. (Ypac, kai karteles tiems mokantiems nuleidziamos..[/quote]
Netraktuokite visų (ar daugumos) universiteto dėstytojų “pagal savo paveikslą ir panašumą”. Jeigu jus, t.y. jūsų rašomą pažymį kvaileliui, galėtų nupirkti turtingų tėvelių pinigai ar jeigu jūs esate toks “bleeding heart”, kuris egzaminuodamas linkęs vertinti ne žinias, bet studento finansinę būklę, tai jums [b]ne vieta VU [/b] (o gal ir apskritai bet kuriame universitete), kurio etikos nuostatai eksplikatyviai [b]draudžia[/b] tokias “atožvalgas”. Laimei, mes nesame į jus panašūs, tad mūsų netrikdo (ir netgi nedomina!) egzaminuojamojo finansinis statusas.
2012-03-07 16:30
jukna@ #5: Nesakiau nei zodzio apie pazymius, tik apie reikalaujamu ziniu “kartele”. Stai A. Zukauskas straipsnyje [url]http://naujienos.vu.lt/bendruomenei/komentarai/24624-prof-a-zukauskas-rotoriai-ar-statoriai[/url] rase:
“Jei Vilniaus universitete mažiausias konkursinis balas yra bent vienodas tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas (10,4), tai daugelyje kitų universitetų į valstybės nefinansuojamas vietas priimami abiturientai su kone triskart žemesniu konkursiniu balu (2,5–3) nei į finansuojamas.”
Ir dar: labai jau mes greiti buti prokurorais. Gerai dar, kad vokieciai lietuviskai nemoka – ismestu jau rytoj tik paskaite Jusu nuosprendi :-)
2012-03-07 20:06
jukna@ #4: Pabreziat “gerai besimokantiems”. Butent! Tik kur? Is patirties zinau, kad tie “pirmunai” vidurineje daznai lieka “antrunais” universitete. Kriterijus turetu buti stojamieji egzaminai. Bet krepselius gauna kaip tik pirmieji, tu egzminu net nelaike. (Na gal Jus turit kitokia patirti.)
Del privaciu vs. valstybiniu a/m. Na cia jau nesuprantu: privatus yra privatus. Privati imone siekia pelno. Krepseliu nesimas ten man primena dabartini banku gelbejima: nepergyvenkit – mokesciu moketojai uzmokes jusu skolas.
2012-03-08 09:06
Paaiškinimai@#6: nesidangstykite nusukimu kalbos i kitas lankas. Kalba juk ejo (aperskaitykite savo posta) apie mokanciu uz moksla studentu tariama “privilegijavima” universitete, o ne apie [i]priemimo i universiteta[/i] kartele. Pastaroji reikalinga ir mokamo, ir nemokamo mokslo atveju. Juk ir “visuotinai nemokamo” aukstojo mokslo atveju, norint uzpildyti “vf” kvota, i universitetus gali pakliuti zemo lygio abiturientai. Gali ir pakliudavo – ilgiau dirbantieji universitete atsimena, kad ir tais “studijos – uz dyka!” laikais pasitaikydavo ne vienas ir ne du “tuk-tuk Lietuva” tipo studentu :-) .
@#7: Ar zinote, kuo skiriasi “privatus”nuo “nevalstybinio”? Ar zinote, kuo skiriasi VšĮ nuo AB ar UAB? Kuo skiriasis pajamos nuo pelno? Ne? Tai kai suzinosite, sugrizkite i sia erdve ir perskaitykite savo posta. Garantuoju gera pasijuokima. :lol:
2012-03-08 09:19
PaaiškinimaiDar @ #7:
Be abejo, kad tas “nemokamas mokslas”turetu buti teikiamas gerai besimokantiems universitete, o ne gerai besimokiusiems vidurinje, Cia su jumis sutinku!
Taciau nesutiniu del siulomo sprendimo recepto: stojamieji egzaminai (kurie siaip jau, ko gero, praverstu geresnei pretendentu i studijas atrankai) nepadetu isspresti sios kolizijos, nes pagal Konstitucija “vf” turi gauti “gerai besimokantieji [universitete]”, o ne “gerai islaike stojamuosius i universiteta”” (stojamuosius laiko universitete dar [i]nesimoke[/i]).
Kokia iseitis? Pvz. uz pirma semestra moka visi (tegul ir simbolini, registracijos mokesti), o jau po jo – gerai besimokantieji nebemoka nieko. Zinia, tai kertasi su KT nutarimu (kaip tik priesingu: uz 1a sem nemoka niekas), bet KT “bludinejimas” ekonominiais klausimais jau tapo senu anekdotu :lol: .
P.S.: kalbu apie iseiti dabartines konstitucines nuostatos remuose, bet asmeniskai pasisakau uz jos isbraukima is Konstitucijos isvis, kaip nereikalingos.
2012-03-08 13:30
jukna@ #8: Del “kalbos nusukimo i kitas lankas”. Dabar supratau: nefinansuojamu studentu konkursinis balas [b]gali [/b]buti kad ir 2,5-3 kartus zemesnis. Bet jau po to per egzaminus [b]jokio[/b] skirtumo tarp tu dvieju studentu grupiu nebebus daroma. Net jeigu sumazejus mokamu studiju vietoms tektu ir algas susimazinti. Nereikia buti ir “ekonomikos ekspertu” (ko reikalaujate is cia dalyvaujanciu), kad suprasti situacijos nelogiskuma (ar bent jau nenuosekluma): istoti leisim ir “turtingiems kvailiams”, bet po to busim sventai griezti visiems be isimties.
2012-03-09 07:20
Artūras: #9Jūsų siūlymas yra vertas dėmesio ir svarstytinas. Panašu, kad galima pasinaudoti Konstitucijoje esama „skyle“, kuri liečia pirmą semestrą, kuomet dar neaišku, kas yra „gerai besimokantis“. Kiek pamenu, KT yra pareiškęs, kad „gerai besimokantys“ yra identifikuojami po žinių vertinimo (t.y. egzaminų sesijos). Taigi, tokia „skylė“, mano galva, leidžia įvesti mokestį už studijas pirmo semestro metu (jis gali siekti realią studijų kainą), o po to [b]visus[/b], išlaikiusius egzaminus, nuo mokesčio atleisti. Neišlaikę kurio egzamino turėtų mokėti ne visą studijų kainą, o tik atitinkančią konkretaus dalyko kartojimą ar egzamino perlaikymą.
Tokia sistema reikštų [b]nemokamas studijas visiems pažangiems studentams[/b] ir likviduotų destruktyvios konkurencijos elementus, kurie verčia studijuoti vien dėl pažymių. Tuo pačiu, universitetai neprarastų žymios finansavimo dalies, kurią šiandien užtikrina taip vadinamos valstybės nefinansuojamos vietos.
2012-03-09 08:25
Paaiškinimai[quote name=”Stasys Jukna”]@ #8: Del “kalbos nusukimo i kitas lankas”. Dabar supratau: nefinansuojamu studentu konkursinis balas [b]gali [/b]buti kad ir 2,5-3 kartus zemesnis. Bet jau po to per egzaminus [b]jokio[/b] skirtumo tarp tu dvieju studentu grupiu nebebus daroma. Net jeigu sumazejus mokamu studiju vietoms tektu ir algas susimazinti. Nereikia buti ir “ekonomikos ekspertu” (ko reikalaujate is cia dalyvaujanciu), kad suprasti situacijos nelogiskuma (ar bent jau nenuosekluma): istoti leisim ir “turtingiems kvailiams”, bet po to busim sventai griezti visiems be isimties.[/quote]
Nesupratote NIEKo, nors ir giriates tuo :lol: Patarciau pries rasant komentarus, ismokti idemiai perskaityti komentuojama teksta: juk rasiau, kad istojimo balu “kartele” [b]reikalinga[/b] ir mokamo, ir “nemokamo” mokslo atveju.
Is nieko nereikalauju buti “ekonomikos ekspertu” – nes isvis nieko cia nereikalauju. Nemanau tam turintis teise, nes nesu sio tinklapio administratorius. Visgi, pageidauciau (ne reikalauciau, bet tik pageidauciau), kad diskutuojantys elgtusi garbingai ir neprimetinetu kitiems diskusijos dalyviams savo ismislu. Jeigu tai nesunku, zinoma… :sigh:
2012-03-09 08:38
#9 @ ArtūrasJūsų siūloma sistema, tiksliau – antroji jos dalis (siūlymas visus išlaikusius sesijos egzaminus padaryti “nemokamais” studentais), būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu valstybiniuose universitetuose vyriausybė griežtai “iš viršaus” reglamentuotų studijuojančiųjų kvotas. (Bent jau tuos studentų skaičius, kurie galės likti studijuoti po pirmosios sesijos).. Juk negalės būti taip, kad pats universitetas priims kiek nori ir kiek gali, o paskui pareikalaus iš valstybės nuolankiai sumokėti už kiekvieną “pažangų”. Jei jau kartą būtų pasirinktas “nemokamų”” (= dovanojamų) studijų modelis, tai valstybės biudžete turės būti numatytos aiški ir apibrėžta (o ne “kiek reikės – tiek bus”) išlaidų studijų finansavimui suma.
Tur būt, nereikia aiškinti, į ką išvirstų toks kvotų nustatinėjimas
ir jų dalijimas(is) tarp universitetų bei studijų krypčių. Turėtų būti smagus ermyderis :D
2012-03-09 08:56
Artūras: #13Dėl kvotų papildomo valstybės kišimosi neprireiktų. Priimama būtų pagal esamą krepšelių sistemą, o vnf universitetas pats galėtų atsisakyti. Nuostolius dėl vnf praradimo kompensuotų pirmo semestro įmoka. Vnf paprasčiausiai neliktų.
2012-03-09 11:21
@ Artūrui[quote name=”Artūras: #13″]Dėl kvotų papildomo valstybės kišimosi neprireiktų. Priimama būtų pagal esamą krepšelių sistemą, o vnf universitetas pats galėtų atsisakyti. Nuostolius dėl vnf praradimo kompensuotų pirmo semestro įmoka. Vnf paprasčiausiai neliktų.[/quote]
Keli klausimai:
ą) Ką reiškia “priimama pagal esamą krepšelių sistemą”, jei krepšelių de facto nebelieka (visi moka už 1mą semestrą, o vėliau – pagal sesijos rezultatus- vieni nemoka, kti moka uz kurso kartojimą, treti – eina lauk)?
b) Ar esate skaičiavęs, [b]kokia[/b] turetų būti toji įmoka už pirmą semestrą, kad ji [b]kompensuotų [/b] vnf nuostolius visam VU bei atskiriems jo padaliniams?
c) Kaip tada būtų su tais studentais, kurie neišlaiko, pvz, 3 egzaminu – ar jie eina lauk, ar kartoja 3 kursus, o gal “antramečiauja”? Jei eina lauk, tai ar tada universitetas neturėtų netekti ir jų “vf” kartu su jų išėjimu (kas būtų visai logiška)? Jei taip (t.y. neteks)- tai ar negrįžtame tada prie tos pačios studentų “išsaugojimo” motyvacijos, apie kurią šneka p.Jukna? Jei ne – tai ar , logiškai mastant, neatsiras priešinga motyvacija; “pravalyti” studentus, pasiliekant tik krūvelę “šviesiausiųjų” ir pasilengvinant darbą (juk visada maloniau ir produktyviau dirbti su 25 studentų auditorija, o ne su 100)?
d) Kaip būtų su neakivaizdininkais, antrojo diplomo siekėjais ar pirmojo diplomo geidėjais, kurie anksčiau iškrito iš studijų ar jas nutraukė, o dabar persigalvojo ir panoro išsilavinimo? Ar jie irgi turėtų būti “nemokami” studentai, ar šiais atvejais jau taptų visiškai natūralu ir suprantama “[i]kodėl valstybiniame universitete yra dviejų rūšių studentai – mokantys už mokslą ir nemokantys? [/i] ” (priminsiu, kad LR K neskirsto studentų į studijuojančius pirmą, antrą ar kelintą kartą, neakiv-us ar nuosekliuosius, ar pan. )
2012-03-09 17:30
jukna@ #12: Matyt as komentare #10 nepakankamai aiskiai isreiskiau pagrindini teigini-klausima: ar ne keista, kai [b]egzaminavimo[/b] kartele tiems “mokantiems” manoma laikyti pakankamai aukstai (kaip ir kitiems studentams), bet tuo paciu, [b]istojimo[/b] balu kartele nuleidziama net 2,5-3 kartus zemiau? Man aplamai sitas “mokamu ir nemokamu studiju” misinys keistas. Ypac, kai nuo tu “mokanciu grynus pinigus” malones (atleiskit “ekspertai” uz zargona) priklauso destytoju priedai prie biudzetinio atlyginimo. Liekant sitai priklausomybei, ir jokios kvotos nebepades. Surinkes pakankama (biudzetiniam minimaliam atlyginimui) studentu su krepseliais skaiciu, universitetas stengsis priimti kiek galima daugiau tu be krepseliu (islaikant bendra studentu kvota). Reikalui esant – net zemindamas ta balu kortele. (Ka daugelis universitetu, anot A.Zukausko, dabar ir daro.)
Krepseliais (tiksliau – ju skaiciaus ribojimu) SMM aiskiai nori padaryti ta biudzeto mazejima maziau skausmingu destytojams. (Savo tikslu – kilnus noras, kai valstybei truksta pinigu.) Ir gal kazkada prieiti prie [b]visuotinai mokamu studiju[/b]. Nesuprantu tik, kodel SMM to nedaro jau dabar? Ar tik del to (gelbstincio neturtinga bet gabu jaunima) zodzio “nemokamas” LR Konstitucijoje?
Del “pirmame semestre moka visi, po to gabus nebemoka.” Tokiu atveju 1-mo semestro mokestis turetu buti tikrai [b]didelis[/b], kad padengti ta dabar mokanciu studentu inasa. Sutinku ir su # 15 isreikstom kitom abejonem del tokios sistemos.
2012-03-12 06:31
PaaiskinimaiStasys Jukna”]@ #12: [i]Matyt as komentare #10 nepakankamai aiskiai isreiskiau pagrindini teigini-klausima: ar ne keista, kai [b]egzaminavimo[/b] kartele tiems “mokantiems” manoma laikyti pakankamai aukstai (kaip ir kitiems studentams), bet tuo paciu, [b]istojimo[/b] balu kartele nuleidziama net 2,5-3 kartus zemiau? [/i]
Taigi jums jau aiskinta, kad istojimo kartele reikalinga ir momamo, ir nemomamo mokslo atveju. Pridesiu: ir privatiems, ir valdiskiems universitetams, prireikus – nustatytina “is virsaus”, SMM, kaip privalomas kokiybes minimumas.
[i]”Man aplamai sitas “mokamu ir nemokamu studiju” misinys keistas. Ypac, kai nuo tu “mokanciu grynus pinigus” malones (atleiskit “ekspertai” uz zargona) priklauso destytoju priedai prie biudzetinio atlyginimo.”[/i]
Nieko keisto cia nematau. Analogiskai juk yra su mokslo tyrimais: yra biudzetiniai (“nemokami”), ir yra pagal grantrus ir uzsakymus atliekami (“mokami””), nuo kuriu priklauso priedai prie biudzetiniu destytoju ir “md” atlyginimu. Kodel studiju finansavimas turi kardinaliai skirtis nuo mokslo finansavimo?
“[i]Nesuprantu tik, kodel SMM to nedaro jau dabar? Ar tik del to (gelbstincio neturtinga bet gabu jaunima) zodzio “nemokamas” LR Konstitucijoje? “[/i]
Taip, BUTENT del to naivaus iraso musu posovietineje (ne tik laiko., bet ir dvasios poziuriu) Konstitucijoje! Gi “neturtibnga, bet gabu” jaunima galima gelbeti kitais budais (ju yra ne vienas!), uzuot padarius studijas nemokamomis visiems (tarp ju – ir nelabai gabiems, tiems “pazangiems 5-tukininkams”, bet labai turtingiems :lol:).
2012-03-12 06:33
PaaiskinimaiP.S.: atsiprasau uz skubos salygotas korekturos klaidas ankstesniame poste (“momamo” ir panasias :lol: )
2012-03-12 13:10
jukna@ #17: “Kodel studiju finansavimas turi kardinaliai skirtis nuo mokslo finansavimo?”. Skirtumas visgi yra: grantu ir uzsakymu gavimo/negavimo rezultato negalima [b]taip[/b] tiesiogai itakoti, kaip mokanciu studentu skaiciu. Del “korteles”: sakote “nustatytina”. Zinoma, tada butu kitas dalykas. Bet kol kas to nera ir vargu ar bus (per daug suinteresuotu). Nebent SMM tiesiog tartu “galios zodi”.
2012-03-14 20:38
S.JuknaiJusu nuolatine problema, kuri ne karta cia demonstruota, yra [b][i]itarus nepasitikejimas[/i][/b] savo [buvusiais] kolegomis: jie mat bus linke paminti savo akademine etika ir sazines principus vardan “grynais mokanciu” studentu issaugojimo (bet kazkodel jie bus labai principingi [i]valdiskus pinigus [/i] mokanciu /aka atnesanciu/ studentu atzvilgiu). Nereiketu apie kitus galvoti pagal savo sugedimo laipsni ;-)
2012-03-15 18:17
jukna@ #20: Nesuprantu, apie koki cia “itaru nepasitikejima kolegomis” snekate? As tiesiog realistas. Zinau, kad tokiu, kaip Marija Tereza pasaulyje yra labai mazai. O realybe tokia: tie “grynais mokantys” studentai yra [b]reali [/b]galimybe papildyti (skurdu, deja) destytoju seimos biudzeta. Kol si pagunda liks reali, nedekim dideliu vilciu: net zuvis iesko kur giliau. Ir su “sugedimo laipsniu” tai neturi nieko bendro. Tiesiog netikiu masiniu altruismu. Norint ta pagunda pasalinti, nepakaks lozungu apie “sazines principus”. Reikalingos grieztos ir aiskios zaidimo [b]taisykles[/b]. Kad jokia pagunda ir nebekiltu.
2012-04-27 10:06
kas pirmiauPonui Juknai: žinote, yra viena gera viena gera taisyklė: prieš kalbėdamas, sužinok. Šiuo atveju tai tinka jums, nes panašu, kad nedėstote ir nedestėte mokantiems už studijas klausytojams.
O štai aš dėstau – ir ne vienerius metus. Ir galiu jus patikinti, kad [b]jokios įtakos [/b] mano vertinimams neturi studento “finansinis statusas”: ar jis moka už studijas pats, ar už jį moka kiti (valstybė=mokesčių mokėtojai, įmonė ar pan.). Nesu motina Tereza (todėl ir dėstau komercinėse programose, nes noriu daugiau pinigų :-) ), bet j ir netenka būti, norint būti akademiškai sąžiningu.
Mat, pirma: vienas-kitas ar netgi keliolika išmestų už nepažangumą “mokančiųjų” studentų niekaip nepaveikia mano uždarbio – jį man moka ne už egzaminą išlaikiusiųjų skaičių, bet už darbo krūvį. Antra, tos kelios ar keliolika prarastų privačių įmokų – nykstamai mažas dydis, palyginus su bendra pajamų mase. Trečia, nereikia kvailai manyti, kad mokantis = silpnas studentas: jų tarpe gerų ir prastų santykis daugmaž toks pats, koks ir tarp “valdiškųjų”. Ketvirta, jūsų logika vadovaujantis, turėčiau lygiai taip pat jausti spaudimą (iš, pvz., fakulteto vadovybės) rašyti gerus pažymius ir “valdiškiems”: o ką, jei šie, bijodami “kirvių”, nebestos į šį fak-ą? o jei įstojusieji petreis kitur, išsinešdami savo “valdiškus” pinigus? ir t.t. Ir, pagaliau, penkta: nors nesame Motinos Terezos, bet esame mastantys – tad žinome, kad aukoti reputaciją vardan kelių tūkstantėlių “išsaugojimo” yra trumparegiška ir trumpalaikiška. Geriau prarasti kelis ar keliolika tūkstantėlių šiandien, negu keliasdešim-kelišimt jų rytoj – kai dėl prastos reputacijos (“tuščių diplomų kalvė”) ir pan. pas tave nebeeis nei tie mokantys, nei tie “valdiški”.
2012-04-30 17:49
jukna@ #22: Vietoj Marijos Terezos, Jus apeliuojat i sveika prota. Ir as visiskai sutinku su Jusu analize: grynai strategiskai, trumpalaikis pelnas gali atvesti i bankrota. Bet mano mintis buvo: tiesiog pakeiskim Marijas Terezas ir “sveika prota” griestom ir vienareiksmem [b]taisyklem[/b]. Kad net nebebutu jokiu “pagundu”. Nesuprantu, kas tame siulyme blogai?
2012-07-19 17:37
ArvydasGal ir ne i tema,bet noreciau paklaust,jei jau kalbama apie autonomija,tai laikau,kad tai ganetinai svarbu,ar pofesoriu,rektoriaus togos,studentu kepures,veliavos ir pan.yra Lietuvos gamybos ar kitu saliu?
2018-06-01 22:56
luksAutonomija – priedanga tvarkytis kaip UAB, va taip veikia ir suprantama autonomija.