Praėjusią savaitę buvo paskelbti Lietuvos Respublikos prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai. Svarbius Švietimo ir mokslo ministerijos įvertinimus pelnė 29 geriausi šalies studentai, iš kurių net 11 studijuoja Vilniaus universitete (VU).

Vienos jų – Antano Smetonos stipendijos – laimėtoja VU lenkų filologijos IV kurso studentė Karolina Słotwińska šį pasiekimą laiko stipriausiu padrąsinimu tikėti savo jėgomis, nesustoti, siekti naujų mokslo aukštumų.

Mergina įvertinta už puikius studijų rezultatus, aktyvią visuomeninę, meninę ir tarptautinę veiklą, mokslinius tyrimus, susijusius su naujos Lietuvoje kultūrinės lingvistikos metodologijos plėtra.

Studijuojate lenkų filologiją VU Filologijos fakultete. Kas Jus paskatino šalia intensyvių polonistikos studijų aktyviai įsitraukti į mokslinius tyrimus – dalyvauti projektuose, skaityti pranešimus studentų konferencijose. Kodėl ši veikla Jums yra svarbi?

Įsitraukti į mokslinę veiklą paskatino visų pirma tikriausiai smalsumas ir dar nuo mokyklos laikų įsiskiepytas noras bei nusiteikimas nuolat kelti sau iššūkius, stverti kiekvieną galimybę. Pažadėjau sau kadaise, kad kol nerasiu vieno tam tikros veiklos kelio, kuriuo galėčiau tvirtai žengti ir jam atsiduoti, kuo daugiau jėgų skirsiu būtent to kelio paieškoms, atradimui, o tai yra neįmanoma be ryžto išbandyti vis kažką naujo, gilinti žinias, nebijoti sutikti su įvairiausiais veiklos pasiūlymais. Esu įsitikinusi, kad be visapusiško išsilavinimo siekimo ir atvirumo iššūkiams žmogus negali tinkamai atsiskleisti jokioje srityje.

Esu taip pat nepaprastai dėkinga už paskatinimą, padrąsinimą ir pasitikėjimą visiems Polonistikos centro dėstytojams, kurie su didžiausiu noru ir palankumu padėjo kurti sąlygas mano interesams atsiskleisti: kvietė dalyvauti įvairiausiuose konkursuose, konferencijose, seminaruose, renginiuose, prisidėti prie jų organizavimo. Ypač dėkoju visuomet geranoriškai ir atsidavusiai prof. Kristinai Rutkovskai, kurios dėka pavyko įsitraukti į studentų mokslinius tyrimus pagal LMA projektą ir kartu parengti Lietuvoje gana naujos kalbotyros šakos (kultūrinės lingvistikos) plėtrai svarbų darbą.

Kodėl pasirinkote studijuoti lenkų filologiją? Kuo šios studijos patraukė Jus tada, 2017 m.? Kaip savo pasirinkimą vertintumėte šiandien?

Dar priešpaskutiniais mokyklos metais, kai dalyvavau Lenkų kalbos ir literatūros olimpiadoje ir Tarptautiniame istoriniame-literatūriniame konkurse, man nusišypsojo laimė pajausti išskirtinę VU atmosferą, susipažinti su Polonistikos centro dėstytojais, tiesiogiai patirti filologijos mokslo esmę tiriamojo darbo konkursui rašymo metu. Be to, nepraleidau ir renginio „Studentas vienai dienai“ siūlomų polonistikos ir lituanistikos paskaitų. Tiesa, kaip olimpiados laureatei man buvo užtikrinta vieta Varšuvoje ir ruošiausi vykti ten, bet paskutinę akimirką širdis liepė likti gimtajame mieste. Iki šiol visiškai nesigailiu dėl tokio sprendimo. Jei tik yra noro, Lietuvoje tikrai galima atrasti įdomiausių galimybių ir veiklų. Dar prieš įstodama žinojau, kad net jei kažkas nepavyktų su lenkų filologija, stočiau į lietuvių, nes svajojau sieti būtent šias dvi kalbas. Taip ir yra – sėkmingai išbandžiau gretutines lietuvių filologijos studijas, kuriu sau individualų planą, pasirinkdama mano interesus atitinkančius ir būtent man būtiniausius dalykus, džiaugiausi ir puikia galimybe kartu papildomai mokytis kitos užsienio (italų) kalbos. Kartu su mokslo kokybe nuostabias sąlygas tobulėti kuria ir ypač jaučiama neįprasta VU vietos dvasia, vadinamasis genius loci.

Ką Jums asmeniškai reiškia LR Prezidento Antano Smetonos stipendija ir tai, kad ją laimėjote?

Be abejo, visų pirma – tai labai didelė motyvacija, kartu tampanti ir iššūkiu. Tai yra ne tik asmeninis, bet ir mūsų visų laimėjimas – tiek Polonistikos centro, tiek visos VU Filologijos fakulteto bendruomenės. Labai aiškiai jaučiau, kad būdama kandidatė gauti šią stipendiją reprezentuoju ne tik save, bet ir tuos žmones, kurie prisidėjo prie mano veiklų. Kad iš esmės reprezentuoju visą VU.

Man tai yra šiuo metu stipriausias padrąsinimas tikėti savo jėgomis labiau, nesustoti, siekti naujų aukštybių. Nenustoti ieškoti ir atrasti.

Kur save matote po kelerių metų? Kokie Jūsų studijų ir mokslinės veiklos planai?

Jau nuo studijų pradžios, be mokslinių tyrimų, įsitraukiau į vertėjavimą ir šioje srityje visai sėkmingai save atradau. Vertėjo darbas man yra viena labiausiai ugdančių, akiratį plečiančių ir nuolatinį vis naujų dalykų pažinimą skatinančių veiklų. Tikras vertėjas galiausiai, nori ar nenori, tampa visapusiškai išsilavinęs. Tikiuosi ir toliau tobulėti taip pat ir šioje srityje.

Ką aktyvi studentė ir mokslininkė veikia laisvalaikiu, gal turite kokių nors ypatingų pomėgių?

Jau daugelį metų mėgstu dainuoti ir šokti, nuo šių pomėgių pavyksta neatsitraukti ir dabar. Giedu bažnyčioje, esu viena iš vaikų bažnytinio chorelio vadovų, lankau šokių pamokas. Be to, kaip jau minėjau, patinka užsiimti vertimo darbais, todėl džiaugiuosi, kad toks laisvalaikis yra naudingas ir studijoms, nes nuolat vyksta darbas su kalba.

Ko palinkėtumėte savo kolegoms studentams ir tiems jauniems žmonėms, kurie šiuo metu dar tik svarsto, kur stoti?

Iš savo patirties linkiu iš asmeninio žodyno išsibraukti žodį „neperspektyvu“ ir tuo labiau nekreipti dėmesio taip kalbant aplinkiniams. Kad ir kaip patetiškai ar romantiškai skambėtų, tačiau širdis tikrai žino geriau. Aš tuo visada tikėjau ir tikiu. Dar kartą pabrėžiu, kad esant norui visada atsiranda ir galimybės. Lietuvoje jų tikrai nemažai. Reikia tik būti atviram iššūkiams, nebijoti ieškoti ir atrasti. Ir būtinai pasitikėti savo jėgomis!