Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų atliekamas populiacijos tyrimas įgavo pagreitį – šią savaitę savanoriams jau atlikti pirmieji testai. Pasak VU Gyvybės mokslų centro profesorės, imunologės Aurelijos Žvirblienės, šio tyrimo rezultatai gali parodyti kokia šalies populiacijos dalis yra persirgusi koronavirusu to nežinodama, atliekant paprastą kraujo testą.

Siekia nustatyti persirgusių koronavirusu mastą

Populiacijos tyrimui atlikti epidemiologų suformuota speciali atsitiktinė imtis atspindės šešių regionų sudėtį – kviečiama dalyvauti apie 13 tūkst. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Ukmergės, Tauragės ir Zarasų rajonų gyventojų, o ištirti planuojama ne mažiau kaip 6,5 tūkst. asmenų. Sutikusiems dalyvauti savanoriams bus atliekami tyrimai, leidžiantys nustatyti susidariusių antikūnų prieš koronavirusą kiekį kraujyje.

„Tyrimai atliekami naudojant greituosius serologinius testus, kurie gali parodyti buvusią infekciją ir yra pakankamai tikslūs, be to, valstybė turi gana didelį jų kiekį. Greitųjų testų tikslumą įvertinome juos lygindami su sertifikuotais kiekybiniais serologiniais testais. Besiruošiant populiacijos tyrimui, dar birželio mėnesį tikslingai vykdėme paruošiamuosius tyrimus vienoje įmonėje Nemenčinėje, kurioje pavasarį buvo nustatytas koronaviruso protrūkis. Todėl dabar žinome, kad po infekcijos 90 proc. žmonių organizme susidarę antikūnai išlieka bent du mėnesius. Taip pat žinome, kad antikūnai atsiranda kraujyje maždaug po 2 savaičių nuo infekcijos pradžios“, – sako imunologė.

Pasak profesorės, serologiniai testai, siekiant ištirti didelį kiekį žmonių ir nustatyti persirgimo mastą, yra kur kas tinkamesni už molekulinius testus: „Molekulinių testų Lietuvoje jau atlikta itin daug – 1 mln. gyventojų tenka apie 200 tūkst. testų, tuo tarpu kaimyninėse šalyse skaičiai kur kas mažesni. Be to, molekuliniai tyrimai gali parodyti šiuo metu esančią infekciją ir yra atliekami imant nosiaryklės mėginius, bet virusas čia išlieka gana trumpai – dažniausiai savaitę ar dvi, todėl yra tikimybė tiesiog nespėti jo nustatyti.“

VU Gyvybės mokslų centro profesorė imunologė A. Žvirblienė.

Tyrimo privalumas – greiti rezultatai

Prof. A. Žvirblienės teigimu, serologiniai tyrimai, kurie atliekami daugelyje šalių, yra paprastesni nei molekuliniai tyrimai, todėl sutaupo daug laiko ir kaštų. Serologiniai tyrimai taip pat leidžia aptikti antikūnus ne tik sunkiai sirgusių žmonių kraujyje, bet ir besimptomiais atvejais.

„Greitieji serologiniai tyrimai atliekami paprastai ir gana tiksliai parodo rezultatus, nes veikia panašiai, kaip nėštumo testas – iš piršto paimtas kapiliarinis kraujas ir užlašinamas ant testo kasetės. Jeigu testo kasetėje išryškėja spalvota juostelė – žmogus turi antikūnų“, – greitųjų testų veikimo principą paaiškina mokslininkė.

Dėl paprasto testo atlikimo būdo ir procedūrų,  pats tyrimas pareikalauja vos 10-15 min. tyrimo dalyvio laiko, taip pat greitai sužinomi ir rezultatai.

„Laukiant testo rezultatų, tyrimo dalyviai prašomi užpildyti ir specialią anketą bei atsakyti į keletą klausimų, pavyzdžiui, ar per kelis pastaruosius mėnesius turėjo temperatūros, kosėjo, ar pasireiškė uoslės praradimas. Atsakymai padės nustatyti kokie simptomai galėjo pasireikšti tiriamajam, taip pat išaiškinti ir besimptomius atvejus“, – teigia prof. A. Žvirblienė.

Populiacijos tyrimo metu testai savanoriams atliekami šešiose gydymo įstaigose: Vilniaus centro poliklinikoje, Ukmergės ligoninėje, Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centre, Tauragės ligoninėje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir Kauno klinikose. Tyrimą mokslininkai tikisi atlikti per vieną mėnesį.