Lapkričio 26 d. Lietuvos mokslų tarybos organizuotos programos „Horizontas 2020“ (H2020) Informacinės dienos metu pristatytas finansuoto projekto ir gerosios praktikos pavyzdys – „Alliance4Life“ (A4Life) asociacija. Projekto, į kurį įsitraukęs Vilniaus universitetas (VU) ir kitos aukštosios mokyklos Europoje, tikslas – gyvybės mokslų integralumas, naujausi sprendimai visuomenei dėl žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės.

Projekte dalyvaujantis prof. Osvaldas Rukšėnas pristatė pagrindines A4Life gaires: įkurti Europos tinklą iš 10 progresyvių institucijų Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kurios vykdytų aukšto lygio mokslinius tyrimus gyvybės mokslų ir sveikatos srityse; plėtoti strategijas, skirtas instituciniams pokyčiams; geriau panaudoti H2020 ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir skatinti jų sinergiją. Tai vienas pirmųjų iš apačios į viršų (angl. bottom-up) principu paremtų projektų, kuriuo siekiama mažinti sveikatos mokslų tyrimų ir inovacijų atskirtį.

A4Life įsteigusios Centrinės ir Rytų Europos šalys (Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Kroatija, Slovakija ir Vengrija) jungia gyvybės mokslų srities mokslinių tyrimų kompetencijas, atveria infrastruktūrą, derina mokslo ir verslo bendradarbiavimo veiklas, užtikrina tyrėjų mobilumo, bendrų mokslinių tyrimų vykdymo galimybes ir formuoja bendrą mokslo komunikaciją. Planuojama, kad ši partnerystė taps stipriu atsaku Vakarų Europos gyvybės mokslų srityje mokslinius tyrimus vykdančioms institucijoms.

Renginio proga vykusioje diskusijoje „Tarptautinės mokslo programos: ar verta dalyvauti?” buvo svarstoma apie iššūkius, su kuriais susiduriama dalyvaujant tarptautiniuose mokslo projektuose. Vienas jų – aktyvesnio mokslininkų įsitraukimo į projektines veiklas poreikis ir aukštojo mokslo institucijų atstovų vaidmuo. Anot dalyvių, mokslininkus projektuose dalyvauti paskatintų projektų temomis ir paraiškų rengimo klausimais surengti mokymai. Ne mažiau svarbi ir lankstesnė mokslo ir studijų institucijų projektų administravimo politika bei skatinimas ir motyvavimas institucijos viduje.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovė dr. Edita Bagdonaitė pabrėžė mokymų svarbą: „Europos Komisija finansuoja mokymus tam, kad paraiškos ją pasiektų kuo kokybiškesnės. Dėl tokių mokymų Europos Komisija gaunamas paraiškas laiko tikrai kokybiškomis. Bet pažvelgę į paraiškų kokybę savo institucijose dažnai nusiviliame. Tad mano patarimas – pasinaudoti mažų ir vidutinių verslo įmonių gerąja praktika. Jos į mūsų nemokamus susitikimus atsiveda ir savo paraiškas rašantį mokamą konsultantą.“ Anot dr. E. Bagdonaitės, projekto sėkmės formulė – trilypis bendradarbiavimas: „Tai tyrėjas, siūlantis savo idėją, konsultacinė įmonė, kuri sugeba parašyti paraišką, ir nacionalinis programos atstovas, nemokamai konsultuojantis jau turint parašytą paraišką, nes būtent šis asmuo geriausiai išmano projekto kvietimą.“

Diskusijos apie tarptautines mokslo programas dalyviai svarstė, kokia galėtų būti sėkminga projektinės paraiškos rengimo formulė, ir įvardijo svarų konsultacinių įmonių ir ekspertų, atliekančių paraiškos vertinimo analizę, indėlį. Kalbant apie finansuotinus projektus, labai svarbus vaidmuo tenka pasirenkamiems projekto partneriams, su kuriais kontaktus turėtų užmegzti ir patys mokslininkai, dalyvaudami konferencijose, stažuotėse.

Paraiškų projektams rengimo klausimu pasisakė Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atstovas dr. Viktoras Mongirdas: „Mums yra svarbu, kaip institucijos žiūri į nacionalinių programos atstovų darbą. Mes visada prašome atsiųsti peržiūrėti projekto paraiškas prieš jas teikiant.“ Dr. V. Mongirdas taip pat pabrėžė, kad konkurencija yra didelė, tad paraišką prieš teikiant reikėtų peržiūrėti kelis kartus ir kelių specialistų akimis, kad ji būtų kuo labiau ištobulinta.

Kita LMT atstovė Živilė Ruželė kalbėjo: „Džiaugiuosi galėjusi peržiūrėti paraiškas ir duoti pastabų prieš jų teikimą. Dalis institucijų naudojasi paraiškų rašymo konsultantų paslaugomis, bet įvardija jas kaip nekokybiškas. Tad patikimą ir kompetencijų nestokojantį konsultantą surasti yra gana sunku.“ Ji taip pat teigė paaiškinanti mokslininkams vertintojų išvadas ir padarytas klaidas: „Mokslininkai turi savo projekto paraiškas su Europos Komisijos pastabomis, bet nežino, kas vertintojams neįtiko, kas buvo negerai. Tad aš būnu tas žmogus, kuris ekspertų kalbą išverčia į mokslininkams suprantamą kalbą. Atlikę šį darbą, galime iš naujo perteikti paraiškas.“

Vykusioje diskusijoje taip pat siūlyta numatyti kofinansavimą projektinėms veikloms, į šias veiklas įtraukti kuo daugiau doktorantų, skirti laiko projektams rengti, sukurti finansinio paskatinimo mechanizmą institucijų viduje. Akcentuotas mokslininkų verslumo kompetencijų ugdymas ir aktyvesnis jų dalyvavimas projektų viešinimo bei partnerių paieškos renginiuose, nes informacijos sklaida viešinant sėkmingus projektus turi didelį skatinamąjį poveikį. Svarbu ir tai, kad finansavimą gavę projektai leidžia identifikuoti aktualias mokslinių tyrimų kryptis, ateities plėtros tendencijas bei suteikia galimybę įsivertinti, kiek ir kokios patirties tam tikrose srityse stokojama.