Lietuvoje šiuo metu kuriama sistema, leisianti stebėti, kaip baigus studijas klostosi aukštųjų mokyklų absolventų karjera. Į mūsų šalį atvykstantys ekspertai iš Pasaulio banko, UNESCO, įvairių kitų tarptautinių organizacijų konferencijoje „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“ pasidalys patirtimi, kaip panaudojant tokią informaciją gauti didžiausią naudą.

„Kone visos Vakarų šalys turi absolventų stebėsenos sistemas, leidžiančias žinoti, kaip jiems sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje, ar studijuodami įgijo tų žinių, kurių jiems iš tiesų reikia, ar sėkmingai įsidarbina ir ar gauna kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą. Tokia informacija būtina, kai tenka priimti sprendimus, darančius įtaką švietimo politikai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pirmas žingsnis kuriant tokią sistemą Lietuvoje jau žengtas – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė absolventų karjeros tyrimą, kuriame nagrinėjo, kaip darbo rinkoje sekasi 2012–2013 m. absolventams. Siekiama, kad tokia informacija būtų renkama nuolat: tada būtų galima ne tik matyti esamą situaciją, bet ir stebėti tendencijas.

„Kaip išmatuoti aukštojo mokslo vertę, kokybę, diplomo svorį? Jei aukštųjų mokyklų absolventai sėkmingai save realizuoja, puikiai prisitaiko darbo rinkoje ir gyvenime – tikriausiai tai yra sėkmė, kokybė, vertė. Jeigu ne, tuomet pamatę sritis, kuriose kyla problemų, galime rasti būdų joms spręsti. Absolventų stebėsena leidžia gauti patikimą informaciją, atsakančią į šiuos klausimus“, – sako MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Pasaulio banko vyresnioji specialistė švietimui dr. Nina Arnhold įsitikinusi, kad aukštasis išsilavinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių aukštesnį atlyginimą – tai, pasak jos, matyti nagrinėjant įvairių šalių statistiką. „Vadinasi, aukštojo mokslo sistema turi ne tik būti pasiruošusi priimti naujus studentus, bet ir sugebėti lanksčiai ir efektyviai juos parengti darbo rinkai. Tai gali reikšti, kad reikia peržiūrėti aukštojo mokslo struktūrą, finansavimą ir ieškoti naujų šiandienos aktualijas atitinkančių metodų“, – teigia dr. N. Arnhold.

UNESCO vyresnysis švietimo politikos analitikas dr. Dominicas Orras pataria neapsiriboti vien stebėjimu, kaip absolventams sekasi prisitaikyti darbo rinkoje. „Labai svarbu, kad žmonės turėtų darbus, kad ekonomika augtų. Išsilavinę žmonės kuria sveikesnę, demokratiškesnę, laimingesnę visuomenę – tai įrodyta tyrimuose, kuriuos atliko Jungtinės Tautos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija“, – pasakoja jis.

Nors būdai, kaip galima rinkti informaciją apie absolventų karjerą ir kaip ją efektyviai panaudoti, visose šalyse skiriasi, šiai užduočiai visur keliamas iš esmės tas pats tikslas. „Absolventų stebėsenos tikslas labai aiškus: pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, geriau pritaikyti šiuos procesus visuomenės poreikiams“, – sako Londono universitetinio koledžo vizituojantis profesorius Jose Ginesas Mora.

Spalį pradeda veikti KVIS – nacionalinė karjeros valdymo informacinė sistema. Ji padės aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams pasirengti sklandesniam integravimuisi į darbo rinką ir sudarys galimybes aukštosioms mokykloms ne tik stebėti ir analizuoti absolventų karjerą, bet ir teikti studento ar absolvento įsidarbinimui svarbių kompetencijų įsivertinimo bei konsultavimo paslaugas. Karjera.lt kūrė 25 Lietuvos aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas yra šio valstybės planinio projekto administratorius ir koordinatorius.

Konferencija „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“ vyks spalio 1 d. viešbučio „Crowne Plaza Vilnius“ konferencijų salėje.

Parengta pagal MOSTA informaciją.