Adomo Mickevičiaus kiemas – vienas erdviausių rytinėje universiteto rūmų ansamblio dalyje.

Dabartinis kiemo vaizdas susiformavo po XIX a. antrosios pusės rekonstrukcijų, kai visi pastatai buvo sujungti po bendru stogu. Anksčiau šie namai priklausė didikams Masalskiams, Zavišoms, Hevliams, Oginskiams.

Pietinį sparną XVIII a. pradžioje A. Oginskis užrašė jėzuitams ir kaip palikimą perdavė universitetui. Rytinis kiemo sparnas priklausė Masalskiams. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis savo rūmus išsikeitė su Edukacine komisija į kitus nacionalizuotus buvusius jėzuitų namus. Masalskio rūmai buvo sujungti su keliomis šalia esančiomis valdomis, juose planuota įrengti valstybinį moksleivių bendrabutį. 1795 m. juose įrengta Vilniaus kadetų korpuso artilerijos mokykla, kuri čia veikė iki 1806 m. Vėliau pastatas atiteko universitetui. Jame iki 1832 m. gyveno universiteto rektorius Stanislavas Malevskis, o namas buvo vadinamas rektorių namais. Su S. Malevskio sūnumi Pranciškumi draugavo Adomas Mickevičius, studijavęs Vilniaus universitete 1816-1819 m. Poetas pats kurį laiką gyveno pas savo giminaitį Skapo gatvėje, spėjama, kad viename iš dabartinio Arkadų kiemelio pastatų. A. Mickevičius – vienas žymiausių Vilniaus universiteto auklėtinių, išgarsinęs Lietuvos ir Vilniaus vardą visoje Europoje, palikęs ryškų pėdsaką Vilniaus universiteto ir Europos literatūros bei kultūros istorijoje. Studijų metai, pirmieji spausdinti eilėraščiai, studentų draugijos, filomatų susirinkimai, įkalinimas – visa tai vyko Vilniuje, universitete, ši aplinka įkvėpė didį poetą. Uždarius universitetą rytiniame korpuse veikė Vilniaus II gimnazija. Po Antrojo pasaulinio karo rytiniame korpuse kurį laiką buvo įsikūręs Lietuvos istorijos etnografijos muziejus.