Kaip akademinis nesąžiningumas susijęs su korupcija tolimesniame gyvenime? Ką daro geriausi pasaulio universitetai, siekdami, kad studentai būtų sąžiningi? Kas yra atsakingas ir kaip galime spręsti šią problemą Lietuvoje? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) organizuotos diskusijos dalyviai.

Užsienio patirtis – sprendimams Lietuvoje

Diskusijoje pristatyta VU SA kartu su Vilniaus universitetu atlikta geriausių pasaulio universitetų veiklų, skatinančių akademinį sąžiningumą, apžvalga „Akademinio nesąžiningumo problema aukštajame moksle: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“, kurios parengimą finansavo Švietimo ir mokslo ministerija. Anot apžvalgos rezultatus pristačiusio projekto vadovo Armino Varanausko, vieno šios problemos sprendimo nėra – kiekviena aukštoji mokykla turi rasti savo kelią, išsirinkti efektyviausias priemones, atsižvelgdama tiek  į vidinę, tiek į visuomenės kultūrą.

„Naudodamiesi proga, kad atnaujinamas Mokslo ir studijų įstatymas, manome, jog į jį būtina įtraukti, kad kiekviena aukštoji mokykla, be vidinės kokybės užtikrinimo sistemos, turi būti parengusi ir akademinio sąžiningumo politiką“, – pagrindinį studentų siūlymą komentavo A. Varanauskas.

Savo ruožtu su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų asistentas Tautvydas Grinius atkreipė dėmesį, kad daug priklauso ne vien nuo įstatymų, bet ir nuo pačių mokslo įstaigų iniciatyvų.

Pirmas žingsnis – subalansuoti studentų darbo krūvį

Vilniaus universiteto Studijų komiteto pirmininkas prof. Alfredas Račkauskas mano, kad dažnai studentai yra pastūmėti nusirašyti. Prie to, anot jo, labai prisideda nesubalansuotas darbo krūvis, kai visi atsiskaitymai sutampa.

„Jei norime spręsti šią problemą, reikia skaičiuoti studentų darbo krūvį. Įvairūs tyrimai rodo, kad dėstytojai linkę pervertinti studentus, kartais net keliolika kartų. Dar reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienas dėstytojas laiko savo dėstomą dalyką svarbiausiu, todėl išeina disbalansas, vedantis prie per didelio darbo krūvio“, – akademinio nesąžiningumo problemos sprendimais dalijosi A. Račkauskas.

Turime tikrinti kompetencijas, ne tik žinias

Diskusijoje dalyvavę dėstytojai teigė, kad vis dažniau naudojamas „atviros knygos“ metodas, kai studentai per atsiskaitymą gali naudotis turimomis priemonėmis. „Vis dažniau tai naudoju ir matau, kad pasiteisina. Pasiteisina ir daliai kitų kolegų. Žinoma, rengiant tokius atsiskaitymus gerokai sunkiau sugalvoti užduotį, kurios atsakymo studentai negalėtų rasti, o tik išmąstyti. Bet įdėtas triūsas neabejotinai atsiperka“, – savo patirtimi dalijosi VU Filologijos fakulteto dėstytoja Diana Šileikaitė-Kaishauri.

VU Fizikos fakulteto prodekanas dr. Kazimieras Glemža pabrėžė, kad, deja, ne visiems dalykams ir ne visiems gebėjimams įvertinti tinka „atviros knygos“ metodas, todėl tai tik vienas iš daugybės būdų, kaip mažinti sukčiavimą per atsiskaitymus.

„Pasisakau prieš testų naudojimą atsiskaitymuose. Jie neleidžia patikrinti žinių ir sukuria palankią terpę nusirašymui. Universitetas moko mąstyti. Tai turėtume parodyti per kiekvieną atsiskaitymą“, – teigė Jokūbas Viskauskas, studentų atstovas VU Akademinės etikos komisijoje.

Ne kovoti, o skatinti

A. Varanauskas minėjo, kad tarp mūsų ir užsienio aukštųjų mokyklų yra keli akivaizdūs kultūriniai skirtumai. Pirmasis – mūsų aukštosios mokyklos linkusios neviešinti akademinio nesąžiningumo atvejų, o užsienyje tokia praktika paplitusi. Antrasis – tai požiūris, kad ne kovojame su akademiniu nesąžiningumu, bet skatiname akademinį sąžiningumą.

„Užsienio aukštosios mokyklos stengiasi viską konstruoti per pozityvumą. Akademinė bendruomenė skatinama puoselėti akademinio sąžiningumo vertybę, o ne kovoti su blogu elgesiu. Aukštosios mokyklos skirtingai pateikia akademinio sąžiningumo principą. Vienos – per akademinį meistriškumą, kitos – per sąžiningą konkurenciją, o trečios – per akademinę laisvę“, – užsienio šalių aukštųjų mokyklų patirtis pristatė A. Varanauskas.

VU Teisės fakulteto doktorantas Johanas Baltrimas teigė, kad svarbu nepamiršti, jog kartais studentai nesąžiningai pasielgia to nesuvokdami. „Prieš  kelias dienas prie manęs priėjo studentė ir paklausė, ar, cituodama pažodžiui tą patį autorių, tame pačiame lape vėl turi nurodyti šaltinį. O kiek tokių, kurie neateina ir nepaklausia? Turėtume gerokai daugiau dėmesio skirti gerųjų patirčių, metodologinių patarimų studentams ir dėstytojams rengimui, platinimui, o tik po to kalbėti apie galimas bausmes“, – dėstymo patirtimi dalijosi J. Baltrimas.

Tradiciniai ir netikėti akademinio sąžiningumo skatinimo būdai netrukus bus viešai prieinami www.vusa.lt, VU SA kartu su Vilniaus universitetu atliktoje apžvalgoje „Akademinio nesąžiningumo problema aukštajame moksle: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“.