Vilniaus universitete vykusioje diskusijoje „Buvusios sovietinės erdvės pokyčiai žvelgiant per žmogaus teisių prizmę“ garsus žmogaus teisių aktyvistas Stuartas Milkas kartu su susitikimo dalyviais aptarė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padėtį.

Ne tik LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės, bet ir kitų mažumų teisių apsauga besirūpinančio Harvey Milko fondo prezidentas S. Milkas džiaugėsi regiono pažanga, tačiau perspėjo, kad iš sovietinės sistemos išsivadavusios valstybės vis dar yra pažeidžiamos. „Maskva vis dar ieško būdų, kaip didinti savo įtaką. Tik bendros vakariečių ir Vidurio Europos gyventojų pastangos gali sukurti alternatyvą. Demokratija, laisva rinka, liberalizmas, tolerancija ir atvirumas turėtų būti pagrindinės priemonės šiam tikslui pasiekti“, – diskusijos pradžioje pareiškė S. Milkas.

Seimo narė prof. Marija Aušrinė Pavilionienė pabrėžė, kad daug žmogaus teisių problemų, ypač susijusių su LGBT bendruomene, iškilo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). „Demokratijos kaukė nukrito. Pamatėme stiprią ir priešišką Bažnyčios ir konservatorių poziciją. Į paviršių iškilo labai daug problemų. Kodėl taip nutiko?“ – retoriškai klausė ji.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad švietimas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pilietinės visuomenės brandą. LGBT teisių aktyvistė iš Kijevo Jelena Ševčenko mano, kad posovietinių valstybių švietimo sistema iš esmės yra ydinga. „Mūsų sistema paremta ne mąstymu. Mokyklose nemokoma vystyti ir tobulinti savo asmenybės, neskatinamas kritinis mąstymas ir analizė. Moksleiviui tereikia ką nors perskaityti ir atgaminti. Turime švietimo sistemą plėtoti taip, kad ji kurtų, o ne tik perdirbtų tai, kas jau kažkieno padaryta“, – gan abstraktų sprendimą įvardijo ji.

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkė Jūratė Juškaitė, pabrėždama Lietuvos pažangai daug įtakos turėjusią ES, tokį pat kelią siūlė ir Ukrainai.

„Nemanau, kad tai – gera mintis. Pirmiausia reikia būti matomiems, diskutuoti apie LGBT padėtį ir problemas. Jei to nedarysime, net įstodami į ES nieko nepakeisime. Paprasčiausiai atsitiks taip, kaip atsitiko Vengrijoje, kur nacionalizmas ir radikalios pažiūros įgauna vis didesnį pagreitį“, – teigė J. Ševčenko.

Užsiminus apie LGBT ir kitų mažumų teisėms prieštaraujančias žmonių grupes, S. Milkas neskubėjo jų smerkti. Anot jo, reikšminga, kad tokios grupės matomos ir neveikia pogrindyje. „Svarbu, kad mes žinome, jog tokia mintis egzistuoja“, – kalbėjo S. Milkas.

Į pokalbį įsitraukė Dainiumi prisistatęs ekonomistas. Jis prisipažino, kad priklauso Krikščionių bažnyčiai, todėl Lietuvoje pateko į labai sudėtingą situaciją. „Džiaugiuosi, kad Prancūzijoje radau krikščionių bendruomenę, kuri mane priėmė ir atskleidė, kad suderinti tikėjimą ir homoseksualumą yra visiškai įmanoma. Mūsų šalyje Bažnyčia labai konservatyvi, nors tikrai yra LGBT žmones suprantančių ir palaikančių kunigų. Man nėra lengva priklausyti šiai Bažnyčiai, tačiau manau, kad turiu joje būti ir keisti ją iš vidaus“, – apie savo tikslą pasakojo Dainius.

S. Milkas atkreipė dėmesį į tai, kad įvairių religinių bendruomenių siunčiama žinutė keičiasi, skirtumus ir jų priėmimą jos ima laikyti meilės dalimi. „Kai popiežius sako: „Kas aš toks, kad smerkčiau?“, tai suteikia vilčių“, – apibendrino jis.

Diskusijos pabaigoje S. Milkas padėkojo visiems susirinkusiems ir įteikė dovaną, kurią vaikystėje pats gavo iš dėdės H. Milko. Vienos dovanotos knygos paraštėje garsusis kovotojas už LGBT teises parašė: „Net jei pasaulis to neatpažįsta, tu ir tavo skirtumai yra vaistas, kurio jam reikia.“ Būtent šią mintį ir pacitavo S. Milkas.

Organizatoriai: Harvey Milk fondas, Tolerantiško jaunimo asociacija, generalinis rėmėjas Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje, Nacionalinis demokratijos institutas, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“.