• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Alzheimerio ligą galima nutolinti nuolat užsiimant smegenis stimuliuojančia veikla

Dr. Urtė Neniškytė | 2018-03-22 08:20 | Komentarų: 3
KomentaraiMokslas
  • Urtė Neniškytė, E. Kurausko nuotr.

Dėl smegenų neuroplastiškumo – gebėjimo keistis priklausomai nuo aplinkybių – kasdienė mūsų veikla turi didelę įtaką kognityviosioms mūsų funkcijoms. Tai tampa ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai susiduriame su rizika, kad laipsniškai išsivystys demencija. Dažniausiai pasitaikanti senatvinė demencija yra Alzheimerio liga, pasižyminti vis didėjančiu trumpalaikės atminties praradimu ir kitais vykdomųjų gebėjimų, kalbiniais ir elgsenos simptomais.

Sudoku sprendimas gerina bendrą smegenų būklę

Alzheimerio ligos rizika yra glaudžiai susijusi su mūsų gyvenimo būdu. Ligai išsivystyti svarbūs tiek biologiniai, tiek smegenų aktyvumo veiksniai. Pavyzdžiui, ja dažniau suserga senyvi asmenys su užkalkėjusiomis kraujagyslėmis, kadangi dėl blogėjančios kraujotakos sutrinka galvos neuronų aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir prasideda jų žūtis. Be to, Alzheimerio liga dažna tarp vienišų žmonių, tad negalime atmesti ir psichologinių veiksnių reikšmės.

Kita vertus, Alzheimerio ligą galima nutolinti, o galbūt netgi jos išvengti nuolat užsiimant smegenis stimuliuojančia veikla. Gydytojai senyvo amžiaus pacientams dažnai rekomenduoja spręsti kryžiažodžius ar sudoku. Taip yra todėl, kad smegenų gebėjimų panaudojimas ir jų aktyvumo palaikymas gerina bendrą smegenų būklę. Demencija gerokai vėliau išsivysto tiems, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, dirba sudėtingesnį darbą ar lavina savo muzikinius gebėjimus. Dar vienas iš labai efektyvių būdų palaikyti smegenų aktyvumą yra daugiau nei vienos kalbos vartojimas.

Dvikalbiai Alzheimeriu suserga vėliau

Papildomų kalbų mokymasis ir kasdienis vartojimas padidina mūsų smegenų atsparumą senėjimo lemiamiems pokyčiams padidindamas jų kognityvinį rezervą – smegenų gebėjimą funkciškai kompensuoti biologinius pažeidimus. Pastarųjų metų tyrimais, atliktais įvairiose šalyse, nustatyta, kad dvikalbiams asmenims demencijos simptomai išsivysto 4–5 metais vėliau nei mokantiems tik vieną kalbą.

Smegenų vaizdinimo tyrimai atskleidė, kad kalbantiems daugiau nei viena kalba Alzheimerio ligos simptomai pasireiškia tik tuomet, kai jų smegenys dėl senatvės pažeidžiamos dvigubai stipriau, palyginti su vienakalbiais. Šiuo metu jokie vaistai neturi tokio stipraus poveikio vėlinant Alzheimerio ligos simptomus. Dvikalbiai (ar daugiakalbiai) žmonės nuolat pereina nuo vienos kalbos prie kitos, net ir aplinkoje, kurioje vartojama tik viena kalba. Kita vertus, jie turi nuslopinti vieną kalbą, kad galėtų kalbėti kita. Abu šie procesai padeda stiprinti smegenų tinklus ir suteikia smegenims galimybę kompensuoti biologinius funkcijos praradimus dėl Alzheimerio ligos sukeliamos atrofijos ar sutrikusio smegenų metabolizmo.

Kalbų mokymasis stiprina smegenų kognityvinį rezervą

Tyrėjai nustatė, kad kuo intensyviau dvikalbiai pacientai per gyvenimą vartoja antrąją kalbą, tuo geriau jų smegenys yra pasiruošusios naudoti alternatyvius neuronų tinklų kelius ir taip palaikyti mąstymo gebėjimus netgi pradėjus kauptis Alzheimerio ligos sukeliamiems pažeidimams. Smegenų vaizdų tyrimai atskleidė, kad mokančiųjų daugiau nei vieną kalbą kaktinės smegenų sritys turėjo reikšmingai daugiau funkcinių jungčių. Kadangi būtent kaktinėse srityse slypi mūsų kognityviniai gebėjimai, šie rezultatai paaiškina, kodėl daugiakalbiai pacientai išlaikė geresnius mąstymo įgūdžius, nepaisant jų smegenis apėmusios ligos.

Antrosios kalbos mokymasis padeda sustiprinti smegenų kognityvinį rezervą nepriklausomai nuo socialinės klasės ar įgimtų intelektinių gebėjimų. Tad išmokti papildomą kalbą yra naudinga visiems. Tačiau reikia pažymėti, kad svarbus yra ne formalus kalbos mokėjimas, bet nuolatinis jos vartojimas kasdieniuose kontekstuose. Iš patirties žinome, kad užsienio kalbos gebėjimai greitai slopsta, jei netenkame galimybės tą kalbą nuolat praktikuoti, taigi tikėtina, kad papildomos kalbos mokymosi ir vartojimo poveikis, smegenis apsaugantis nuo demencijos, silpsta kartu. Džiugu, kad Lietuvoje dvikalbystė, nors ir neoficiali, būdinga beveik visiems: vyresnioji karta lygiagrečiai su lietuvių kalba vartojo ir rusų, o dabartiniai vaikai anglų kalbą pradeda mokytis darželyje ar pradinėje mokykloje.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: alzheimerisdr. Urtė NeniškytėdvikalbystėGyvybės mokslų centras

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • VU GMC mokslininkų tyrimas apie DNR jutiklius – ant prestižinio „ACS Sensors“ viršelio

    2025-10-17 - Komentarų: 0
  • Nobelio premijos laureatas Richardas J. Robertsas lankysis VU: pasakos apie vaikystės svajones tapti detektyvu ir apie genetikos proveržį

    2025-09-01 - Komentarų: 0
  • Stažuotę NASA atlikęs VU GMC studentas Rokas prisidėjo prie astronautų sveikatos stebėsenos ilgalaikėse kelionėse į kosmosą

    2025-07-14 - Komentarų: 0

Komentarų: 3

  1. 2018-03-22 16:32

    copy Atsakyti

    Ką reiškia ta nuotrauka? Autorių? Asociatyvinė nuotrauka reiškianti Alzheimerį? Ką?

  2. 2018-03-26 22:50

    Alvydas Atsakyti

    Gerbiama dr. U. Nenėškyte, gaila, bet Jūs labai optimistiškai suprantate Alzheimerio ligą (tikrai visi norėtų tokio efekto). Praktikoje dažnai tenka sutikti žmones susirgusiais Alzheimerio liga, kurie visą gyvenimą dirbo intelektualų darbą. Jeigu jau lemta susirgti šia liga, tai jokie kalbų mokymaisi ar sudokai tikrai nepadės. Jūs tikriausiai kalbate apie senėjimo procesą. Tada tikrai padės sudokai ir visa kita intelektuali veikla. Dažnai teorija nuo praktikos labai skiriasi.

  3. 2020-03-03 20:40

    Azuolas Atsakyti

    As susiduriau seimoje su sia problema, kai tecio atmintis pradejo sparciai prasteti.
    Palikti taip nenorejau, tai paieska padariau internete del atminties gydymo budu jei tokiu tik yra. Diskusijose pamaciau pora siulomu medziagu. Pasiuliau pabandyti teciui tu medziagu(ciberžolė, kajeno paprikos(pipirai), imbieras, ceilono cinamonas ir dar pora kitu), apie 1 metus pavartojo(reguliariai, bet dar neypatingai dideliais kiekiais). Esu tikras, kad padejo, lyg stabilizavo situacija, atrodo kad kazkiek geriau tetis masto ir prisimena dalykus. O pries metus jau atrode kad eina link spartaus atminties prastejimo.
    Panasu kai kurioms ligoms veikia tam tikros gydomosios medziagos
    Cia naudingas aprasymas medziagu(kuriu dali naudojau savo teciui) apie alzheimerio gydyma – https://www.facebook.com/Alzheimeris-Dementija-Atminties-sutrikimai-Gydymo-metodai-106053151007627/
    Jei jums, jusu tevams ar kitiems vyresniems pazistamiems yra problemu su atmintimi galit ir jus isbandyti pora medziagu. Gal pades, mano teciui padejo. Visgi nieko visai nedaryti – manau, yra visai blogai.

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt