Europos Komisijos (EK) Konkurencijos direktoratas pradėjo tyrimą dėl „Amazon“ sutarčių su elektroninių knygų leidyklomis. Juo siekiama įvertinti, ar atskiros sutarčių nuostatos neprieštarauja sąžiningos konkurencijos taisyklėms ir ar tokiais susitarimais nedaroma žala el. knygų skaitytojams.

Kaip rodo statistika, tiesioginiai el. knygų pardavimai internetu per pastaruosius metus Europoje gerokai išaugo. „Amazon“ Europoje – pats didžiausias el. knygų pardavėjas. Pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas dominavimas rinkoje yra leistinas, bet piktnaudžiavimas tokia padėtimi, įvairūs ribojimai tiekėjams, šiuo atveju el. knygų leidėjams, draudžiami.

Pasirodo, kad kai kurios sutartyse numatytos sąlygos įpareigoja leidėjus nedelsiant pranešti „Amazon“ apie kitų leidėjų, konkurentų gautus pasiūlymus, jeigu jų kainos žemesnės nei „Amazon“. Dėl šios priežasties EK tyrėjai ypač analizuos „Amazon“ teisę gauti informaciją apie kitų el. knygų leidėjų gautus pasiūlymus ir sąlygas. Panašu, kad „Amazon“, taip kontroliuodama konkurentų pasiūlymus, visuomet pasiruošusi tą kainą sumažinti tam, kad galėtų perimti konkurentų pateiktą pasiūlymą. Toks tyrimas leis EK nustatyti, ar „Amazon“ sutartis su el. knygų leidėjais nesumažino konkurencijos tarp šių rinkos žaidėjų ir ar tokiais veiksmais nebuvo pakenkta vartotojams.

Panašių tyrimų būta ir anksčiau

El. knygų gamybos bei paskirstymo rinką EK analizavo ir 2011 m., kai „Apple“ – JAV korporacija, projektuojanti ir gaminanti plataus vartojimo elektronikos ir programinės įrangos produktus – kartu su penkiais stambiais tarptautiniais knygų leidėjais („Penguin Random House“, „Hachette Livres“, „Simon & Schuster“, „Harper Collins“ ir „Verlagsgruppe Georg von Holtzbrinck“) galimai derino savo veiksmus nustatant mažmenines el. knygų kainas, taikydamos vadinamąjį „didžiausio palankumo režimą“ (DPR). Neretai prekių pardavėjai naudoja DPR norėdami pritraukti naujų klientų ir išlaikyti senus. DPR esmė – mažmeninėje prekyboje prekiaujant minėtų leidėjų el. knygomis, jas visuomet parduoti mažesne kaina, nei tai daro konkurentai. Tokia prekybos politika dažnai kelia grėsmę sąžiningai konkurencijai, nes kompanijos, turėdamos didelę rinkos jėgą, dominuojančios atitinkamoje rinkoje, per tam tikrą laikotarpį sumažins konkurenciją, spausdamos konkurentus išeiti iš šios rinkos arba bankrutuoti. Tyrimas baigėsi taikos susitarimu, įsipareigojimu (commitment). „Apple“ su kitais penkiais el. knygų leidėjais įsipareigojo, kad daugiau netaikys didžiausio palankumo kainų.

Panašų tyrimą 2003 m. atliko Lietuvos konkurencijos taryba (KT) dėl AB „Mažeikių nafta“ – vienintelės Baltijos šalyse turinčios didelius gamybos pajėgumus naftos perdirbimo įmonės –2002–2004 m. laikotarpio veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams. KT savo iniciatyva pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar ilgalaikiai degalų kainų skirtumai galėjo būti susiję su AB „Mažeikių nafta“ veiksmais benzino ir dyzelino rinkose, piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi Lietuvoje. KT rėmėsi kai kurių nedidelių bendrovių pateikta informacija bei nusiskundimais. Tyrimas buvo pradėtas pagal Konkurencijos įstatymą, tačiau įtarus, kad AB „Mažeikių nafta“ veiksmai galėjo turėti poveikį ir prekybai tarp ES narių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nutarta tyrimą papildyti Europos bendrijos steigimo sutarties 82 str. nuostatomis.

Tiriant buvo nustatyta nemažai faktų ir aplinkybių, patvirtinusių AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namų piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, taikant skirtingą strategiją bei ekonomiškai nepagrįstą, diskriminacinę kainodarą Lietuvos, Latvijos ir Estijos pirkėjams, taip pat metinius lojalumo bei nekonkuravimo įsipareigojimus, kurie sudarė nevienodas sąlygas rinkoje veikiantiems ūkio subjektams ir leido diskriminuoti atskiras bendroves. KT už nustatytus pažeidimus AB „Mažeikių nafta“ skyrė 32 mln. litų (apie 9,3 mln. Eur) baudą.

Ar „Amazon“ siekia konkurentus išstumti iš rinkos?

Aptarti atvejai panašūs tuo, kad šios įmonės yra dominuojančios atitinkamose rinkose ir pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas privalo laikytis tam tikrų konkurencijos taisyklių. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad, parduodant prekes mažesnėmis kainomis nei konkurentai, naudą gauna vartotojai. Taip, trumpuoju laikotarpiu vartotojas perka pigesnes prekes, tačiau nėra jokios garantijos, kad taip bus ir ateityje, kai konkurentai bus išstumti iš rinkos arba bankrutuos.

Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi doktrina teigia, kad tokio pobūdžio įmonėms draudžiama savo veiksmais, susitarimais su tiekėjais ar produkcijos pirkėjais diskriminuoti kitus tos pačios rinkos dalyvius, spaudžiant kainas ir taip stengiantis išstumti konkurentus iš rinkos. Kaip rodo praktika, tokie ir panašūs dominuojančios kompanijos veiksmai ne visuomet kvalifikuojami kaip antikonkurenciniai. Toks išstūmimo iš rinkos elgesys gali būti pateisinamas, jeigu kompanija tai sieja su objektyviu būtinumu (pvz., gynė pagrįstus savo komercinius ar ekonominius interesus) arba grindžia savo veiksmus tuo, kad kainos sumažintos dėl padidėjusio efektyvumo (pvz., įdiegta nauja technologija). Visa tai tyrimo metu „Amazon“ turės įrodyti EK tyrėjams.