Paskutinio Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geologijos ir mineralogijos katedros kurso doktorantė Vaida Kirkliauskaitė ką tik grįžo iš visą vasarą trukusios stažuotės Manitobos universitete (Kanada). Su Vaida kalbamės ne tik apie jos vykdomus tyrimus, Lietuvos gelmėse slypinčius lobius, bet ir apie akademinį gyvenimą bei skirtingų šalių mokslininkų darbo įpročius.

Jūsų doktorantūros baigiamojo darbo tema – „Retųjų žemių ir susijusių elementų metalogenija Pietų Lietuvoje“. Kuo ji aktuali?

Retųjų žemių elementai per pastaruosius kelis dešimtmečius pradėti plačiai naudoti aukštųjų ir žaliųjų technologijų pramonėje. Dėl šių išteklių mes turime galimybę mus supančius prietaisus gaminti mažesnius, efektyvesnius ir kurti naujas technologijas. Visame pasaulyje sparčiai vystantis aukštosioms technologijoms šie elementai jau tapo kritiniai. Tai reiškia, kad jų tiekimas pramonei priklauso nuo ekonominių ir politinių faktorių (didžiąją rinkos dalį užima Kinija). Be to, tai nėra atsinaujinantys resursai, tiksliau, jiems susiformuoti gali prireikti milijonų metų ir atitinkamų sąlygų, todėl jų kiekis Žemėje ribotas. Retųjų žemių elementai iš tiesų nėra tokie reti Žemėje, tačiau retai sudaro mineralus ir didesnės koncentracijos telkinius. Mano darbo tikslas – nustatyti, kaip tokie ištekliai susidaro gamtoje, kokių geologinių sąlygų reikia jiems susiformuoti. Tai padėtų išsiaiškinti, kur tokių išteklių galima rasti.

Vienas iš svarbiausių mano darbo aspektų – Lietuvos kristaliniame pamate esančių retųjų žemių anomalijų ir mineralo apatito tyrimas. Analizuojant gręžinių medžiagą yra nustatyta, kad Pietų Lietuvos žemės gelmėse turime geležies rūdos telkinį. Jame esančios retųjų žemių anomalijos ir kiti mineralai padeda iššifruoti ilgą jų susidarymo istoriją ir suteikia daug naudingos informacijos. Nevertėtų atmesti galimybės, kad ateityje tai gali išaugti į kompleksinį naudingųjų išteklių telkinį ar laboratoriją ir taip prisidėti prie Lietuvos ekonomikos bei mokslo.

Kaip įvardytumėte savo mokslinius interesus? Gal turite kokių nors ambicingų mokslinių tikslų?

Šiuo metu savo darbus sieju su tokiomis geologijos rūšimis kaip magminių ir metamorfinių uolienų petrologija, naudingaisiais ištekliais, jų gavyba ir racionaliu panaudojimu.

Kadangi Lietuvos kristalinis pamatas (magminės, metamorfinės uolienos) yra kelių šimtų metrų, o kartais ir daugiau nei kelių kilometrų gylyje, tai šios srities geologus (petrologus) galima skaičiuoti ant pirštų. Įrangos šių uolienų tyrimams Lietuvoje taip pat nėra daug. Baigusi doktorantūrą ir įgavusi patirties užsienyje, tikiuosi pati įkurti tokią uolienų tyrimų laboratoriją VU Geomokslų institute.

Vienas iš didžiausių iššūkių moksle – finansavimo paieškos. Reikia nuolatos stengtis išnaudoti visas įmanomas galimybes – kartais iš penkių paraiškų viena gali būti sėkminga. Svarbu neužmiršti ir užsienio fondų. Pradėjusi studijas doktorantūroje, skaičiau daugybę mokslinių straipsnių savo darbui reikalingomis temomis ir laiškais susisiekiau su jų autoriais. Pristačiau savo tyrimų temą, problemas ir kviečiau bendradarbiauti. Vienas iš atsiliepusiųjų buvo dabartinis mano darbo konsultantas Antonas Chakhmouradianas, dirbantis Manitobos universitete Kanadoje. Tokie garsūs mokslininkai kaip jis dažniausiai būna labai užimti – daug keliauja  rinkdami mėginius, tyrimus vykdo ir kitų šalių laboratorijose. Pasinaudojusi ERASMUS programa, savaitei pasikviečiau jį į Lietuvą skaityti paskaitų apie karbonatitines uolienas, kuriose taip pat randami retųjų žemių elementai.

Kaip atsidūrėte Kinijoje?

Prieš suplanuotą kelionę į Kanadą su darbo vadovu prof. Gediminu Motuza ir konsultantu A. Chakhmouradianu aptarėmė disertacijos medžiagą. Turėjau suplanavusi daug tyrimų, mineralo apatito datavimas – vienas iš jų. Šis tyrimas dar nėra plačiai naudojamas, todėl buvo itin svarbu išsiaiškinti metodiką ir mokytis iš profesionalų. A. Chakhmouradianas pasiūlė nuvykti į Kiniją pas geologę Wei Chen. Mėnesį Vuhano universiteto laboratorijoje dirbau su induktyviai susietos plazmos masių spektrometru. Savo atsigabentuose mėginiuose nustačiau retųjų žemių elementų kiekius ir jų amžių. Manau, kad su šiuo universitetu bendradarbiausime ir toliau – Kinija daug investuoja į mokslą, universitetas puikiai aprūpintas kokybiška įranga, o kolegos geologai, jei tik pasiūlai įdomią temą, visada yra pasiruošę prisidėti prie tyrimų.

Daug keliaujate, mokėtės įvairiuose universitetuose (Sankt Peterburgo, Lundo, Turku, Freiburgo)… Kuo Jums įsiminė Kinija?

Turbūt tai buvo daugiausia pastangų pareikalavusi kelionė. Kinijoje patekau į visiškai kitą kultūrą. Vuhano mieste gyvena daugiau nei 10 mln. gyventojų, taigi ritmas čia visai kitoks. Drėgnas ir karštas klimatas verčia ilgiau likti laboratorijoje, tad namo grįžti apie 22–23 valandą, kai jau būna vėsiau. Kinai dieną pradeda vėliau, o per pietus eina miegoti, tačiau po to dirba iki išnaktų. Šalyje be galo svarbi hierarchija ir subordinacija. Studentai atostogauja vos kelias savaites per metus ir turi daugiau pareigų bei atsakomybės dėstytojams ar darbų vadovams. Anglų kalbą mažai kas moka, tad maistą ar taksi tekdavo užsisakyti gestais, o išmaniojo telefono programėlės gelbėjo bandant perskaityti gatvių pavadinimus. Su kolegomis bendravome technine kalba ir skaičiais, tad viskas puikiai pavyko. Visi be galo paslaugūs, drovūs ir darbštūs.

Kokių tikslų vedama išvykote į Kanadą? Kaip sekėsi šioje šalyje?

Grįžusi iš Kinijos jau buvau gavusi kitą finansavimą iš Studijų mainų ir paramos fondo. Tai suteikė galimybę nuvykti į Kanadoje esantį Manitobos universitetą ir tiesiogiai dirbti su savo darbo konsultantu A. Chakhmouradianu. Pagrindinis mano tikslas buvo dar nuodugniau ištirti turimus uolienų mėginius, nustatyti juose esančių mineralų cheminę sudėtį, tekstūras ir struktūras. Tikiuosi, kad galiausiai, analizuojant visą duomenų kompleksą, bus įmanoma paaiškinti šių uolienų, o kartu ir naudingųjų išteklių kilmę, susidarymo procesus, įvertinti geležies rūdos, retųjų žemių elementų ir fosforo, kaip kompleksinio telkinio, ekonominį potencialą.

Vos atvykus, teko išklausyti nemažai savo darbo konsultanto paskaitų apie optinę mineralogiją, tyrimo metodus, mėginių ruošimo metodikas ir išmokti naudotis sudėtinga laboratorine įranga. Tai ne tik papildė mano žinias, kurios neabejotinai pravers pačiai skaitant paskaitas bakalauro studentams, tačiau ir padėjo susikurti laboratorijos, kurią norėčiau įkurti VU Geomokslų institute, vaizdą.

Kanada taip pat gerokai skiriasi nuo Europos, tačiau kontrastai ne tokie ryškūs ir nėra tokio didelio kalbos barjero kaip Kinijoje. Atstumai čia – dideli, todėl miestas labiau pritaikytas automobiliams. Spėjau pasiilgti savo dviračio, galimybės pasivaikščioti parke ir lietaus. Taip, lietaus! Manitobos miestas įsikūręs prerijose, tad temperatūra vasarą čia nuolat apie +30, o žiemą nukrenta net iki -40 laipsnių.

Kanadiečiai yra be galo draugiški, labai maloniai nustebino kolektyvas. Fakultete įprasti dažni susitikimai ir bendri pietūs, ypač prieš vasaros praktikas, kai visi išvyksta į kalnus ar kitas vietoves. Dėstytojai kviečiasi studentus, visi atsineša vaišių, dalijasi vasaros planais, o grįžus – įspūdžiais. Pastebėjau, kad universitete yra nemaža ir glaudi doktorantų ir magistrantų bendruomenė. Manau, studentams tai labai svarbu – kartu jie gali aptarti savo atliekamus tyrimus, jų rezultatus, gauti patarimų ar tiesiog atsipūsti prie puodelio arbatos jiems skirtoje erdvėje. Dar viena išskirtinė praktika (ji buvo taikoma ir studijuojant Švedijoje) yra ta, kad studentas gauną raktą arba kodus ir į jam skirtas erdves gali patekti bet kuriuo paros metu. Mokslininkams, kuriems paros laikas ar savaitgaliai dažniausiai neturi didelės įtakos, tai itin patogu. Aktualu ir turint mažų vaikų – galimybė susikurti laisvą grafiką leidžia moterims anksti grįžti į darbus ir, kad ir lėtesniu tempu, toliau tęsti tyrimus. Toks pasitikėjimas nuteikia maloniai, be to – kai atvyksti tik trumpam, norisi nuveikti kuo daugiau.

Gal turėtumėte kokių nors patarimų būsimiems ar esamiems doktorantams?

Manau, daugelį doktorantų kankina klausimai, kas bus baigus studijas. Todėl svarbu neapsiriboti vien savo projektu. Dažnai darbus, tyrimus ir šių veiklų finansavimą reikia planuoti iš anksto, prieš metus, o tiksliau – nuolat. Todėl pati be galo džiaugiausi, kad darbo konsultantas A. Chakhmouradianas pasiūlė prisidėti prie jo vykdomų projektų.

Savaitę praleidome Manitobos provincijos šiaurėje, kur bendradarbiavome su geologais iš Manitobos geologijos tarnybos. Jie šiuo metu braižo vietovės geologinį žemėlapį, tikslina prieš kelis dešimtmečius braižytus žemėlapius ir atlieka tyrimus. Na, o mes ieškojome karbonatitinių daikų. Tyrinėjama vietovė buvo kaitaus reljefo, kalnuota, dalis objektų – didžiulio ežero salose, tad labai pravertė mano atsivežtas dronas. Galėjau pagelbėti kolegoms rasti atodangas ir parinkti patogesnį maršrutą. Taip pat pavyko rasti ir minėtas karbonatitų gyslas. Atrinktus mėginius atsivežėme į universitetą, ten toliau ruošiau ir siunčiau juos į kitas laboratorijas šlifų gamybai (šlifai – tai plonos uolienos plokštelės, kurias jau galima detaliau tirti kitais metodais) ir stabilių izotopų tyrimams.

Kitas projektas, prie kurio prisidedu – pseudomorfų tyrimas karbonatituose. Susidarius uolienai, vyksta papildomi antriniai procesai, susiję su temperatūros, slėgio pokyčiais ir fluidų migracija – mineralą gali pakeisti kiti mineralai. Taigi cheminė jo sudėtis pasikeičia, taičiau pirminė forma išlieka. Tai ir vadinama pseudomorfoze. Mano užduotis – šį agregatą ištirti ir atsekti vykusius procesus. To pradžia – rentgeno spindulių difrakcijos metodo taikymas, o interpretuojant gautus duomenis paaiškės, ar reikės pasitelkti papildomų technikų šiam uždaviniui spręsti.

Esate ne tik studentė, bet ir VU Geomokslų instituto darbuotoja. Kokios Jūsų veiklos jame sritys?

VU Geomokslų institute skaitau tas paskaitas ir vadovauju tiems laboratoriniams darbams, kurių pati klausiau ir kuriuos pati atlikau būdama bakalaurantė. Jei pavyksta, organizuoju studentų išvykas į gamtą geologine tematika. Prie jų prisideda ir mūsų kolegos geografai, nes geologija ir geografija – glaudžiai susijusios sritys. Be to, konsultuoju ir padedu mūsų instituto studentams studijų ir studijų mainų klausimais. Tokiuose renginiuose kaip „Tyrėjų naktis“, „Erdvėlaivis Žemė“ vedu ekskursijas ir pasakoju moksleiviams apie geologiją. Be viso to, esu Lietuvos geomokslų olimpiados, skirtos gamtos mokslais besidomintiems moksleiviams, koordinatorė. Ją VU Geomokslų institute organizuosime jau trečią kartą. Be galo džiaugiuosi šių metų nacionalinės atrankos nugalėtojų pasiekimais Pietų Korėjoje. Tikiu, kad artimiausioje tarptautinėje Žemės mokslų olimpiadoje taip pat pasirodysime šauniai.