Vilniaus universiteto bibliotekoje rasti ir šiuo metu restauruojami piešiniai su Vilniaus universiteto profesoriaus Johano Peterio Franko (1745–1821) ranka rašytomis pastabomis. J. P. Frankas – Getingeno, Pavijos ir Vienos universitetų profesorius, Vilniuje dėstęs bendrosios ir specialiosios terapijos kursus. 1805 m., pakviestas dirbti caro rūmų gydytoju, išvyko į Peterburgą ir tapo Peterburgo medicinos akademijos rektoriumi.  Apie minėtą radinį sutiko papasakoti Rankraščių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Irena Katilienė.

Kaip buvo atrasti šie J. P. Franko rašyti įrašai ar pastabos?

13 lakštų anatomijos piešinių 2012 m. pradžioje į Rankraščių skyrių perdavė Senų ir retų spaudinių skyriaus vedėja Virginija Galvanauskaitė. Tai buvo anatomijos piešiniai su lotyniškais įrašais. Vedėja Nijolė Šulgienė manęs paprašė išsiaiškinti, kokie tai dokumentai. Paėmusi supratau, kad prie piešinių – paties Johano Peterio Franko ranka užrašyta diagnozė, taip pat parašyta, kas ir kur juos nupiešė. Kai sutikrinau su Medicinos fakulteto muziejuje turimais 9 anatomijos piešiniais (graviūromis), priskiriamais XVII a. ir taip pat kiek anksčiau perduotais iš minėto skyriaus, paaiškėjo, kad tai visiškai skirtinga medžiaga. Meistriškai ant rusvo popieriaus nupieštos spalvotos iliustracijos vaizduoja atskirus eksponatus arba ligų atvejus. Tai sužalotos kaukolės, inksto, gimdos ir kiaušidžių ir kitokie piešiniai, naudoti kaip mokomoji medžiaga medicinos specialybės studentams. Piešiniai skirti specialistams, todėl gali šokiruoti tikroviški ligų atvaizdai. Ant daugelio lakštų – įrašas ir numeracija. Dauguma pažymėti mėlynu ar raudonu pieštuku: Joannes Frank, Clinica Vilnensis. Prie poros iliustracijų (kaltūno) įrašas lotynų kalba: Fr[ater] Unterberger ad vivum delineavit 1800 (Brolis Unterbergeris pagal gyvą pavyzdį nupiešė 1800 m.). Be abejo, įdomiausias yra J. P. Franko įrašas-autografas su visa ligos – auglio atvejo – ir piešinio gavimo istorija. Šiuo metu piešiniai restauruojami. Jie turėtų būti ypač įdomūs medikams. Tai buvo tarsi mokomoji anatomijos medžiaga. Trys piešiniai su įrašais, o ant kitų tik pažymėta: Joannes Frank, Clinica Vilnensis. Ant dviejų užrašyti 1800-ieji metai.

Kaip pavyko nustatyti, kad pastabos rašytos paties Johano Peterio Franko?

Su garsiaisiais medikais Frankais susijusios rankraštinės medžiagos turime palyginti nedaug. Antai Jozefo Franko vardu pavadintame fonde saugomi tik jo memuarai, 1967 m. išskirti iš Vilniaus medicinos draugijos fondo, ir keli jo raštai dėl studentų stipendininkų. Turime rankraštį su laišku iš Peterburgo (nuo Peterburgo medicinos chirurgijos akademijos) ir J. P. Franko parašu prancūzų kalba. Rašte pranešama, kad Peterburgo medicinos chirurgijos akademija mielai bendradarbiaus su naujai įsteigta Vilniaus medicinos draugija. Jau seniai turime įdomų J. P. Franko laišką iš Pavijos prancūzų kalba, aprašytą kaip laišką „neįvardytam asmeniui apie neįvardytą asmenį“ (nenurodytas nei adresatas, nei minimas asmuo), bet konkrečiai nustatyti, kam ir apie ką jis rašomas, padėjo Andriaus Sniadeckio skaitymai. Rengiantis jiems teko pasigilinti į A. Sniadeckio biografiją, parašytą jo žento Mykolo Balinskio („Życie Jędrzeja Sniadeckiego“), kur tarp knygos priedų publikuotas būtent šis laiškas, saugomas VU Rankraščių skyriuje, Jano Sniadeckio fonde. Aišku, kad laiškas pirmiausia buvo saugomas Jašiūnų archyve, o M. Balinskis puikiai žinojo, kam ir apie ką rašė gerbiamas J. P. Frankas. Taigi, šiame laiške J. P. Frankas iš Pavijos rašo J. Sniadeckiui į Krokuvą  apie jo brolio Andriaus nepaprastus gabumus ir pažangą moksle. Taip paties J. P. Franko laiškas-autografas ir leido nustatyti įrašo ant piešinio iš Milano ligoninės autorystę. Šį laišką, be abejo, taip pat vertėtų restauruoti, jo būklė nėra patenkinama. Viename senųjų rankraščių fonde (F5) saugomas ir Pavijos universiteto spausdintas 1793–1794 m. paskaitų tvarkaraštis. Čia nurodytos J. P. Franko skaitytos paskaitos ir praktikos laikas. Beje, A. Sniadeckis 1791 m. Pavijoje pradėjo praktinės medicinos, chemijos ir fiziologijos studijas, o 1793 m. gegužę apgynė daktaro laipsnį. Kas galėtų paneigti, jog tas tvarkaraštis nesusijęs su šiuo asmeniu?

Ar daug kas šiandien domisi J. P. Franku? Ar galima tikėtis daugiau netikėtų atradimų?

J. P. Frankas įdomus medicinos istorikams, nes buvo žinomas ir vertinamas visoje Europoje. Pavijos universitetas išleido 1-ąjį  ir 2-ąjį Jozefo Franko atsiminimų tomus, o Neapolyje (2012) išleista tomo dalis, susijusi su Jozefo Franko atsiminimais apie kelionę į Neapolį 1839–1840 m. Apie šiuos piešinius dar nieko nerašėme, neskelbėme, todėl dar beveik niekas apie juos plačiau nežino. Almae Matris istorija garbinga, apima ilgus amžius, keičiasi kartos, dėl sudėtingų situacijų ne visada buvo išlaikytas tęstinumas, išlikusių dokumentų fondai labai dideli, sudėtingi, parašyti įvairiomis kalbomis, todėl tokių atradimų būna ir, ko gero, tikrai dar bus.