Lapkričio 28 d. atskriejo džiugi žinia iš Indijos – garsiajam XX a. lietuvių keliautojui ir tyrinėtojui Antanui Poškai buvo suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvavo ir Indijos Respublikos prezidentas Shri Pranabas Mukherjee.

A. Poška (1903–1992) pasižymėjo kelione motociklu po Rytų kraštus (1929–1936). Ilgą laiką Lietuvoje jis buvo labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarių prisiminimų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius, tuo tarpu jo moksliniai nuopelnai dėl įvairių aplinkybių buvo bemaž nežinomi.

Siekdami paminėti A. Poškos gimimo 110-ąsias metines ir atskleisti jo mokslinės veiklos Indijoje faktus Lietuvos–Indijos forumas (vienas šio forumo steigėjų yra Vilniaus universitetas), Lietuvos keliautojų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas, padedami Lietuvos ambasados Indijoje, 2013 m. lapkritį organizavo ekspediciją „Antano Poškos keliais“. Įvairiose Indijos vietose vyko ciklas renginių, pristatančių A. Poškos gyvenimo ir veiklos Indijoje faktus. Tarp jų pažymėtinos dvi mokslinės konferencijos Jawaharlalo Nehru universitete Delyje ir Kalkutos universitete Kalkutoje, kuriose dalyvavo ir pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkai prof. Audrius Beinorius, doc. Valdas Jaskūnas ir lekt. Vytis Vidūnas. Konferencijose dalyvavę Indijos ir Lietuvos mokslininkai atskleidė iki tol menkai žinomus A. Poškos mokslinės veiklos faktus, taip pat XX a. pirmojoje pusėje užsimezgusius Lietuvos ir Indijos mokslinius ryšius.

Po ekspedicijos renginių Kalkutos universitetas pradėjo svarstyti apie galimybę suteikti A. Poškai garbės daktaro vardą po mirties (pažymėtina, kad A. Poška, prieš išvykdamas į Lietuvą, įteikė savo jau parašytą daktaro disertaciją būtent Kalkutos universitetui, tik, deja, disertacijos rankraščio iki šiol nepavyko atrasti). Čia vėl derėtų padėkoti Lietuvos ambasados Indijoje darbuotojams – jų pastangomis, taip pat padedant dideliam Lietuvos bičiuliui Kalkutoje p. Arvindui Sukhaniui, garbės daktaro vardo suteikimo A. Poškai procedūra buvo sėkminga. Nuo šiol naujasis Kalkutos universiteto garbės daktaras užims pelnytą vietą Lietuvos mokslo istorijoje.

Tik atvykęs į Indiją 1931 m. A. Poška tapo Bombėjaus universiteto studentu, įsitraukė į mokslinę veiklą, kuri buvo susijusi su indoarijų ir baltų kalbinių ir kultūrinių sąsajų paieškomis. 1933 m. jis sėkmingai apgynė magistro darbą „Arijai: jų kilmė ir migracijos“ ir tais pačiais metais dalyvavo vieno garsiausių to meto Indijos kultūros ir istorijos tyrinėtojų Marco Aurelo Steino (1862–1943) ekspedicijoje į Taklamakano dykumą. Nuo 1934 m. iki sugrįžimo į Lietuvą 1936 m. A. Poška buvo Indijos muziejaus Antropologijos laboratorijos Kalkutoje mokslinis bendradarbis, dalyvavo antropologinėse ekspedicijose į Himalajus, Karakoramo kalnyną ir Pietryčių Aziją. Tad visiškai pagrįstai galime tvirtinti, kad A. Poška buvo vienas iš mokslinės indologijos Lietuvoje pradininkų. Nors po sugrįžimo į tėvynę jį, kaip ir visą lietuvių tautą, užgriuvo XX a. negandos – karas, o paskui ir tremtis, A. Poška niekuomet nenutraukė mokslinių ieškojimų. Po tremties jam nebuvo leista dirbti jokio akademinio darbo, tačiau gyvu bendravimu ir pasakojimais jis paskatino užsiimti Indijos studijomis dabar jau pagarsėjusius Lietuvos mokslininkus ir kultūros atstovus.

Apie lietuvių keliautoją, esperantininką rašė „The Times of India“ ir „The Telegraph“.