Į Vilniaus universiteto (VU) tarybą kandidatuojantys humanitarinių mokslų srities atstovai ketvirtadienį vykusiuose debatuose pristatė savo vizijas, kaip turėtų dirbti naujai išrinkta VU taryba. Debatuose dalyvavo du kandidatai: prof. dr. Jurgis Pakerys iš Filologijos fakulteto ir prof. dr. Irena Vaišvilaitė iš Istorijos fakulteto.
Prisistatydamas bendruomenei prof. J. Pakerys pabrėžė, kad nors jis VU dirba jau devyniolikti metai, iš tiesų VU bendruomenei priklauso dar seniau – čia baigė bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas. Profesiniame kelyje prof. J. Pakerys yra sukaupęs patirties dirbdamas Filologijos fakulteto taryboje, Senate.
Kandidato įsitikinimu, bendruomenės skirstymas pagal mokslo sritis yra labiau dirbtinis, nes „visi esame labiau panašūs, o ne skirtingi“. Dėl to Taryboje prof. J. Pakerys žada būti bendruomenės atstovu: „Atspindėsiu humanitarų požiūrį, bet žiūrėsiu ir plačiau.“ Savo darbą Taryboje prof. J. Pakerys ketina sutelkti į tris sritis: stengtis, kad VU bendruomenė būtų išgirsta, pastebėta, suprasta; mokslo plėtroje pabrėžtų tarptautiškumo dėmenį; o turint rimtą tarptautišką mokslą, gerinti ir studijų kokybę. Išrinktas į Tarybą profesorius ketina kelti idėją, kad Taryba į tikslų siekimo progresą žiūrėtų ne kartą per metus ataskaitoje, bet dažniau, reguliariau domėtųsi, kaip sekasi judėti tikslų link.
Savo prisistatyme prof. I. Vaišvilaitė išskyrė keletą ilgametės profesinės patirties elementų, kurie būtų susiję su darbu Taryboje: profesorė dėsto studentams nuo 1978 m., prie VU bendruomenės prisijungė 1995 m. Šiuo metu ji yra Tomo Mano kultūros centro valdybos pirmininkė, LRT tarybos vicepirmininkė, turi patirties formuojant mokslo politiką – vadovavo prezidento V. Adamkaus patarėjų grupei, kuri parengė dabartinį švietimo įstatymą, dalyvavo dabartinėje Lietuvos mokslo tarybos reformoje, kuri atskyrė humanitariką nuo tiksliųjų mokslų. Taip pat profesorė turi administravimo patirties, kurią sukaupė eidama Europos humanitarinio universiteto prorektorės pareigas. Tarptautinės patirties prof. I. Vaišvilaitė įgijo dirbdama ambasadore UNESCO, kur tuo metu buvo siekiama įtvirtinti tarptautinio laipsnio pripažinimą.
Anot prof. I. Vaišvilaitės, vienas strateginių VU tarybos uždavinių – rektoriaus rinkimai. Todėl jau balsuodama už rektorių Taryba priima primą rimtą sprendimą, kuris vėliau lems, kaip bus formuojama nauja VU strategija. Joje prof. I. Vaišvilaitė norėtų daugiau dėmesio skirti tarptautiškumo didinimui, pirmiausia siekiant priimti kuo daugiau gerų tarptautinių studentų, pasirašant partnerystės sutarčių, dalyvaujant „Arqus“ konsorciume ir pan. Tačiau lygiai taip pat profesorė norėtų didinti VU svorį Lietuvos politikoje.
„Mes neturime lygių intelektinio potencialo požiūriu, bet tai nėra iki galo išnaudojama. Taip, atskiri mokslininkai dalyvauja formuojant Lietuvos politikos kryptį, bet VU kaip institucija neturi pakankamo vaidmens. Norėčiau, kad VU Lietuvoje būtų kaip ES pasaulyje. Skatinčiau galvoti apie tai, kaip universitetas gali įsitraukti ne per tarpininkus, ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai – kaip lygus sėdėti prie stalo“, – sakė profesorė.
Tvaraus biudžeto užtikrinimas ir laisvės siekis
Kalbėdami apie vieną svarbiausių VU tarybos funkcijų – biudžeto tvirtinimą ir finansų priežiūrą – kandidatai vieningai sutarė, kad reikėtų proaktyviai kalbėtis su Vyriausybe ir kartu formuoti tikslus, kuriuos turėtų pasiekti VU, atitinkamai tam planuojant reikalingus finansinius išteklius. „Turėtume apsispręsti, ar į tuos mūsų poreikius, į kuriuos nebūtų atsižvelgta, patys norime investuoti ir siekti tų tikslų be valstybės finansinės pagalbos“, – sakė prof. J. Pakerys. Prof. I. Vaišvilaitė iškėlė ir VU fondo veiklą, kuri, anot jos, yra universiteto autonomijos garantas ilguoju laikotarpiu.
Prof. J. Pakerys pabrėžė, kad bus svarbu tartis ir ieškoti kompromisų ir universiteto viduje – dėl atskaitymų iš fakultetų į bendrą VU biudžetą, taip pat siekti lygiateisiško mokslo lėšų perskirstymo, pripažįstant, kad humanitarai – irgi mokslininkai. Jam antrino ir prof. I. Vaišvilaitė, taip pat atkreipdama dėmesį į tai, kad mokslininkai patiria biurokratinį spaudimą, kai atlikdami tyrimus yra priversti bet kokia kaina gauti rezultatus, kitaip esą jie iššvaistė pinigus veltui, arba, ypač humanitariniuose moksluose, ne visada jaučiasi laisvi skelbti gautus rezultatus, nes jie gali kam nors nepatikti ir tai bus „užaštrinta“. „Tarybos vaidmuo – atskirti ir saugoti akademinę laisvę nuo ideologijos, ginti universitetą, kad jis netaptų ruporu kažkieno ideologijai“, – sakė Istorijos fakulteto profesorė.
Kandidatai jungtuvėms nepritaria
Viešojoje erdvėje vis pasigirstant kalbų, kad įvairius mokslo institutus reikėtų integruoti ir prijungti prie universitetų, šis klausimas paliestas ir humanitarinių mokslų atstovų debatuose. Visgi nė vienas kandidatas tam nepritartų. Prof. J. Pakerys sakė: „Mūsų tikslas – bendradarbiauti, o tą darome su institutais įvairiomis kryptimis ir dabar, tam nereikia sujungimo.“ Prof. I. Vaišvilaitė buvo dar griežtesnė: „Esu kategoriškai prieš mokslo infrastruktūros industrializaciją, nereikia integruoti. Institutai turi savo istoriją, kultūrą, atskiri nariai dalyvauja studijų procese, bet tai yra atskiri dariniai.“
Abu kandidatai nepritartų ir VU humanitarinių fakultetų sujungimui į vieną didelį fakultetą. „Yra sėkmingų humanitarinių fakultetų pavyzdžių – neseniai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Sorbonos Humanitarinių mokslų fakultetu. Vis dėlto tai yra ilga tradicija. Gali būti, kad kada nors ir mes prie to prieisime, bet šiuo metu tai būtų smarkiai per anksti: tai būtų dar vienas eilinis optimizavimas siekiant mažinti administracijos ir pan.“, – įsitikinusi prof. I. Vaišvilaitė. Jai pritaria ir prof. J. Pakerys: „Matau daugybę galimybių mums bendradarbiauti ir dabar, kokie tie padaliniai yra. Mums, humanitarams, daugėja bendradarbiavimo galimybių ir su kitomis sritimis: su matematika ir informatika, genetika. Tad kol kas mūsų tikslas turėtų būti padėti plėtoti tuos ryšius ir pasiekti rezultatų, tai yra esminis dalykas.“
Lūkesčiai dėl rektoriaus programos
Debatus stebėjęs žiūrovas salėje dalyvių paklausė, ko jie tikėtųsi iš kandidatų į rektoriaus pareigas programų, ką tikėtųsi jose pamatyti. Atsakydama į šį klausimą prof. I. Vaišvilaitė pabrėžė savo prioritetą – tolesnis universiteto stiprinimas ir auginimas, ypatingą dėmesį skiriant dėstytojų ir tyrėjų bendruomenės gebėjimų stiprinimui ir tyrimo sąlygų gerinimui. „Tokie dalykai jau yra pradėti, bet iki galo dar nėra įvykę. Svarbu, kad dėstytojai, kurie stovi prieš studentus, turėtų kokybiškus gebėjimus, turėtų sąlygas „atsinaujinti“. Šį pavasarį pergyvenome bandymą dėstytojams užkrauti mokslo krūvį. Rektoriaus programoje tikėčiausi dėmesio žmogiškajam resursui, kas lemtų ir aukštesnę studijų kokybę ir kultūrą, kurioje studentas yra ugdomas, ne tik aptarnaujamas, man tai svarbu“, – dėstė prof. I. Vaišvilaitė.
Prof. J. Pakerys sakė, kad programas perskaitytų, bet ne jos būtų svarbiausios: „Man būtų svarbu, ką žmogus yra padaręs organizacijose, kuriose dirbo anksčiau, kaip geba telkti komandą. Žiūrėčiau bendrame kontekste, nes programų gali būti puikių, bet žmonės nepasikeičia.“ Kalbant apie turinį, profesorius sakė norintis pamatyti mokslo etatų plėtrą humanitarinėse srityse ir dėmesį studijų kokybei: „Man būtų svarbus nuoširdus rūpinimasis studijų kokybe. Žinau, kad kai kur užsienyje išorinio studijų vertinimo iš viso nėra, valstybė tikrina, kaip patys universitetai užtikrina kokybę. Svarbu neformaliai tuo rūpintis.
Taip pat manyčiau, kad bendrabučių infrastruktūros plėtra, atnaujinimas – labai rimtas reikalas, nes Vilnius – brangus miestas, tad reikia užtikrinti sąlygas, kad galėtume sugrąžinti studentus į auditorijas.“ Anot prof. J. Pakerio, daug studentų mielai nedirbtų, jeigu tik turėtų patogų ir nebrangų būstą. „Manau, buvo padaryta klaida, kad nemažai mūsų infrastruktūros buvo privatizuota. Tą infrastruktūrą būtų galima panaudoti ne tik studentams, bet ir pradedantiesiems dėstytojams palaikyti“, – sakė jis. Profesoriui antrino ir prof. I. Vaišvilaitė, prisiminusi JAV universitetų praktiką: „Ten pirmų dviejų kursų studentai privalo gyventi bendrabutyje. Manau, vykdydami tokią politiką universitetai prisiima ir socialinės paramos vaidmenį, kai pasaugo jaunus, ką tik į didmiestį atvažiavusius studentus nuo socialinių grėsmių, su kuriomis jie gali susidurti.“
Debatuose buvo aptarta daug kitų klausimų: nuo to, ar VU turėtų būti mokslo universitetas, iki paveldo išsaugojimo ir kandidatų asmeninių savybių – ar jie pakankamai drąsūs apginti savo nuomonę ir atsispirti pagundoms. Kviečiame pažiūrėti visą debatų įrašą VU YouTube kanale.
Kiti kandidatų į VU tarybą debatai vyks penktadienį, spalio 18 d., 16 val. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Saulėtekio al. 3, Vilniuje, A101 salėje.
Visa informacija apie VU tarybos kandidatų debatus prieinama čia. Kviečiame juose dalyvauti arba stebėti transliacijas gyvai, kad spalio 28–29 d. vyksiančiuose VU tarybos rinkimuose pasirinktumėte atsakingai. Prieš tai spalio 21–22 d. vyks išankstinis balsavimas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!