Atėjus egzaminų karštinei  kai kurie studentai svarstys, ar jiems apeliuoti, ar vis dėlto susilaikyti. Siekiant palengvinti studentų apsisprendimą ir suteikti jiems kuo daugiau informacijos, gegužės 19 d. Komunikacijos fakultete surengta paskaita apie apeliacijų rašymą. Patarimus dalijo Komunikacijos fakulteto Apeliacinės komisijos pirmininkė doc. dr. Vita Mozūraitė.

Komisijos darbas

Trejus metus apeliacinės komisijos pirmininke dirbanti V. Mozūraitė sako, kad svarbu žinoti, kada ir kur reikia kreiptis. Apeliacija yra rašoma Apeliacinei komisijai. Komisija per 14 darbo dienų išnagrinėja ir paskelbia savo sprendimą. Jei buvo skudžiamasi dėl pažymio, Apeliacinės komisijos sprendimas yra neginčijamas ir galutinis. Jei studento skundas buvo dėl procedūrinio pažeidimo, jis turi teisę skųstis Senato komisijai, kuri iš naujo nagrinėja skundą.

Apeliacinė komisija perskaito studento skundą ir žiūri, ar jo motyvai yra argumentuoti. Jei komisija nusprendžia, kad motyvai yra argumentuoti, tai kreipiasi į dėstytoją, prašydama jo paaiškinimo. Pati komisija negali nieko spręsti apie pažymį. Ji kreipiasi į atitinkamo padalinio direktorių, kad jis suburtų dalyko specialistų komisiją. Specialistai peržiūri studento atsakymą, parašo naują įvertinimą ir perduoda jį Apeliacinei komisijai.

Vilniaus universitete galioja nuostata, kad specialaus dalyko komisija negali sumažinti pažymio. Apeliacinę komisiją sudaro po vieną žmogų iš kiekvieno padalinio ir vienas studentų atstovybės deleguotas asmuo. Jei studentą nuskriaudė dėstytojas iš kito fakulteto, apeliacija turi būti rašoma į tą fakultetą, kuriame dirba dėstytojas.

Priežastys

Apeliacija yra rašoma, jeigu studento netenkina įskaitos ar egzamino pažymys. Prie egzaminų ir įskaitų yra priskaitomi referatų, kursniai darbai ar kitokie atsiskaitymai, kurių pažymiai įeina į duomenų bazę. Dėl baigiamųjų ar kitokių darbų, kuriuos priima komisija, apeliacija negali būti rašoma, nes tai yra ne vieno žmogaus sprendimas.

Žurnalistikos studentams aktualu, ar galima paduoti apeliaciją dėl praktikos gynimo pažymio. V. Mozūraitė teigia: „Niekas iki šiol mums negali paaiškinti, ar galima apeliuoti dėl praktikos. Mes turime tokių apeliacijų. Kadangi praktiką žurnalistikos studentas gina prieš dviejų žmonių komisiją, tai jos rezultatas neturėtų būti apeliuojamas. Deja, matau, kad tai yra daroma. Šioje vietoje yra spraga ir nauja komisija turėtų šią problemą išspręsti.“

Drąsiausieji

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nario Pauliaus Simanavičiaus teigimu, po žiemos sesijos Komunikacijos fakulteto studentai lyderiauja tarp apeliuojančiųjų. Šio fakulteto Apeliacinei komisijai buvo pateiktos net 34 apeliacijos. Dauguma jų – priekaištai dėstytojams dėl vertinimo. 18 apeliacijų pateikė Ekonomikos fakulteto studentai, tačiau tik 4 iš jų buvo pripažintos pagrįstomis ir patenkintos. Matematikos ir informatikos fakultetas gavo 4 apeliacijas. Trys iš jų – patenkintos. Po vieną skundą gavo Gamtos mokslų ir Istorijos fakultetai. Pastarojo apeliacija nepatenkinta, o Gamtos mokslų fakulteto studento skundas pripažintas pagrįstu. Po žiemos sesijos Chemijos ir Fizikos fakultetuose skundų negauta.

Procedūriniai pažeidimai

Daugiausia skundų yra gaunama dėl procedūrinių pažeidimų, nors konkrečiai paaiškinti, kas tai yra, negali nė Apeliacinės komisijos pirmininkė. „Procedūrinis pažeidimas yra labai sudėtingas dalykas. Visi bando išsiaiškinti, kas tie procedūriniai pažeidimai, bet niekas nežino.“

Iš procedūrinių pažeidimų išskiriamos dvi pagrindinės grupės: tai studento ir dėstytojo asmeniniai santykiai ir veiksmo pažeidimai.
Pirmuoju atveju apeliacija gali būti rašoma, jei studentas jaučia nuolatinį spaudimą iš dėstytojo per egzaminą (būtina paminėti, kad kiekvieno studento situacija yra individuali).

Veiksmo pažeidimo pavyzdžių daugiau. Dažnai pasitaiko, kad egzaminų, atsiskaitymų klausimai yra neteisingai suformuluoti. Dėstytojai nepasižiūri, nepagalvoja ir neteisingai sudaro klausimus. Itin daug nesusipratimų kyla dėl neigiamai suformuluoto teiginio. Daug diskusijų kelia griežtas laiko reglamentavimas (yra žmonių, kurie fiziškai negali greičiau padaryti, o laikas būna ribotas, todėl net ir labai teisingai atsakinėdami jie nesuspėja), taip pat pasitaiko, kad dėstytojai nepaaiškina, kokia forma reikia atsakinėti, arba egzaminuoja studentus iš medžiagos, kurią jie mato pirmą kartą.

„Kiekvienas studentas jau pirmosiose paskaitose turi būti informuojamas, kaip bus atsiskaitoma per egzaminą, kaip organizuojamas visas studijų procesas, kaip skaičiuojamas pažymys. Tokių pažeidimų pasitaiko dažnai, tačiau studentai, jei gauna gerą pažymį, yra linkę juos nutylėti“, – teigia V. Mozūraitė.

Praktinis patarimas

Kaip patį problemiškiausią studentų veiksmą Apeliacinės komisijos pirmininkė išskiria studentų nepasikalbėjimą su dėstytoju ir apeliavimą iš karto. „Pirmiausia su savo pažymiu nueikite pas dėstytoją. Dėstytojas privalo pasiimti atsakymų lapą ir jums išaiškinti, kas, kur ir kodėl. Didžioji dalis apeliacijų yra probleminės dėl to, kad studentas nepasiaiškina su dėstytoju.

Kita problema, jei dėstytojas nesutinka komentuoti savo vertinimo. Tuomet studentas rašo apeliaciją ir ją įregistruoja dekanate. Pageidaujame, kad prie apeliacijos formos pridėtų savo atsakymų lapą, kurį per tris darbo dienas nuo egzamino rezultatų paskelbimo jam turi leisti nusikopijuoti dėstytojas.

Iš trejų metų patirties galiu pasakyti – geri studentai apeliacijų nerašo. Tą energiją, kurią kiti skiria apeliacijų rašymui, jie skiria mokymuisi“, – teigia V. Mozūraitė.

Kaip rašyti apeliaciją?

1. Apeliaciją galite parašyti per 3 darbo dienas nuo egzamino rezultato paskelbimo datos.
2. Prieš rašydami turite teisę susipažinti su savo darbu.
3. Rašydami apeliaciją argumentuokite, kodėl dėstytojas buvo neteisus.
4. Argumentacijoje dėstykite faktus, ne nuomones.
5. Apeliaciją nuneškite į savo dekanatą.

Monika Lauciūtė