Sėkmingai perskaičiusi pranešimus savo disertacijos tema Oksfordo universitete 2011 m. ir Kembridžo universitete 2012-aisiais, šių metų pabaigoje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto absolventė, socialinių mokslų daktarė Agnė Matulaitė buvo pakviesta į Kembridžo universitetą. Šį kartą jai teko garbė uždaryti ir apibendrinti 9-ąją tarpdisciplininio forumo konferenciją „Communicating Reproduction“, skirtą reprodukcijai.

Ši konferencija išsiskiria bent keliais aspektais. Visų pirma atradimų naujumu, šviežumu. Čia galima išgirsti kalbančius tiek jau pasaulyje žinomus mokslininkus, tiek ką tik savo disertacijos tyrimus pabaigusius doktorantus. Konferencijoje skaityti pranešimai atspindėjo naujausius mokslo pasiekimus šioje srityje. Antra, forumo konferencijos neapsiriboja viena mokslo kryptimi (pvz., biomedicinos, socialinių, fizinių ar humanitarinių mokslų), o siekia peržengti įvairias dažnai dirbtinai sukurtas sienas, tarsi statyti tiltus. Štai embriologė dr. L. van de Wiel iš Amsterdamo universiteto kalbėjo apie užšaldytų embrioninių ląstelių senėjimą, teisininkė dr. M. Hale iš Utrechto ir Kalifornijos universiteto aptarė tris pasaulyje žymiausias su nėštumu susijusias teismų bylas. Vaikų psichologė dr. L. Blake iš Kembridžo universiteto dėstė, kaip kalbėti apie dirbtinį apvaisinimą su vaikais, kurie gimė tokiu būdu. Biologė-antropologė dr. K. Fitzpatrick iš Kembridžo universiteto pasakojo, kaip jai sekasi tyrinėti moterų vaisingumą vienoje Ramiojo vandenyno salos gentyje.

Paskutinis konferencijos akcentas buvo mūsų absolventės, psichologės-psichoterapeutės dr. A. Matulaitės pranešimas „“Dressed I am fine, naked I am not”: Phenomenological research as a tool to communicate the embodied transformation to motherhood“ („Apsirengusi jaučiuosi gerai, o nuoga – ne“: fenomenologinis tyrimas kaip priemonė perteikti motinystės patirtis), kviečiantis grįžti į paradoksaliai dažnai užmirštamą pačių moterų nėštumo patyrimą. „Moterims nėštumas – labai asmeniškas ir labai fizinis išgyvenimas. Net tais atvejais, kai jis nėra problemiškas medicinos požiūriu, dažnai moterų išgyvenamas kaip jas sukrečiantis patyrimas. Tačiau iki šiol labai retai į nėštumą žiūrėta ar jis tyrinėtas būtent taip“, – teigia dr. A. Matulaitė. Jos tyrime siekta identifikuoti, aprašyti ir struktūruoti tai, kaip savo įkūnytą nėštumo ir pogimdyminio periodo patyrimą supranta ir įprasmina pačios pirmą kartą besilaukiančios moterys. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, taikant giluminius pusiau struktūruotus interviu ir piešinius. „Savo pranešime Kembridžo universitete siekiau parodyti, kokias galimybes mums suteikia interpretacinė fenomenologinė analizė (J. A. Smith), dar naujas, nors vis didesnio pripažinimo sulaukiantis duomenų analizės metodas. Šiuo atveju leidęs gauti labai turtingą moterų įkūnyto patyrimo aprašymą, atskleidęs kūno patyrimą nėštumo metu kaip dinamišką ir stipriai moterų gyvenime įsišaknijusį fenomeną“, – patikslino dr. A. Matulaitė, netrukus po šio pranešimo sulaukusi ir pasiūlymo likti dirbti Kembridžo universitete.