Skaitmeninės technologijos sparčiai ir radikaliai keičia visuomenės gyvenimą ir žmogaus kasdienybę. Sunku patikėti, tačiau jos gali reikšmingai keisti ir tokią sritį kaip socialinis darbas, nors ši pagalbos profesija atrodo neatsiejama nuo žmogiško ryšio ir empatiško santykio. Kiek tikėtina, kad artimoje ateityje krizės ištiktą žmogų konsultuos algoritmas, vienišo senolio kasdienybę praskaidrins robotas, iškilus grėsmei vaiko gerovei juo bent laikinai pasirūpins simuliacinė virtuali „mama“, o socialinių paslaugų planavimas ir socialinė politika atsiras inžinierių rankose? Ar ateityje vis dar reikės socialinio darbo profesionalų, kurių šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse trūksta, o socialinių paslaugų poreikis vis auga?

Balandžio 17–19 d. Vilniuje vyks svarbiausias socialinio darbo mokslo renginys Europoje, šiemet skirtas technologinių inovacijų socialinės pagalbos srityje temai. Daugiau nei pusė tūkstančio mokslininkų iš Europos šalių, taip pat iš Japonijos, Kanados, JAV, Izraelio ir Australijos diskutuos ir pristatys naujausius tyrimus apie tai, kaip technologijos keičia socialinio darbo tikrovę, kokias pagalbos galimybes jos atveria, kokias etines dilemas ir rizikas jos sukuria. Renginyje planuojama apie 350 pristatymų, pranešimų ir diskusinių grupių.

Konferenciją organizuoja Europos socialinio darbo tyrimų asociacija ir Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir gerovės katedra, dalyvavusi atrankoje ir laimėjusi teisę rengti šį prestižinį renginį. „Prieš keletą metų mūsų katedroje vykdėme bendrą tyrimą su Japonijos mokslininkais ir jau tada supratome, kad skaitmeninės technologijos stipriai lems socialinio darbo ateitį, keis šią profesiją. Įdomu tai, kad visa tai buvo dar iki pandemijos, kuri mus visus tiesiog privertė susidraugauti su technologijomis“, – dalijasi viena iš konferencijos tematikos sumanytojų, VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir gerovės katedros profesorė Eglė Šumskienė. Vis dėlto, ji taip pat pabrėžia, kad technologijos socialiniame darbe kelia ir iššūkių: „Covid-19 laikotarpis išryškino didelę socialinio darbo klientų skaitmeninę atskirtį, todėl labai svarbu, kad skaitmeninės technologijos ir jų diegimas socialinio darbo lauke būtų jautrus, etiškas ir apgalvotas.“

VU Filosofijos fakulteto docentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė, vadovaujanti konferencijos organizaciniam komitetui dalinasi, kad prisikviesti šią konferenciją į Lietuvą yra reikšmingas tarptautinis mūsų socialinio darbo tyrėjų mokslininkų pripažinimas: „Svarbu suprasti, kad socialiniam darbui Lietuvoje vos trisdešimt metų, tai dar labai jauna profesinė sritis, todėl ir socialinio darbo mokslas dar labai jaunas. Vis dėlto tai, kad į Lietuvą ir į VU atvyksta pirmaujantys pasaulio socialinio darbo mokslininkai rodo, kad per nepriklausomybės laikotarpį esame toli pasistūmėję.“

Šios konferencijos tema labai reikšminga ir Lietuvos socialinio darbo praktikams, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė: „Nors šis renginys mokslinis, jo tema mums labai svarbi. Socialinių darbuotojų profesinė veikla yra itin reikšminga Lietuvos visuomenės gerovei, tačiau taip pat tai sudėtingas, daug jėgų reikalaujantis darbas. Labai tikimės, kad skaitmeninės technologijos, ateinančios į šią sritį, palengvins šių profesionalų darbą ir padės teikti efektyvesnę pagalbą jos reikalingiems žmonėms“.

Vienas aktualiausių dabarties klausimų – ar būtų galima tobulinti socialinių paslaugų teikimą pasinaudojant sparčiai tobulėjančiomis dirbtinio intelekto technologijomis. Su tokia tema į konferenciją atvykstantys Toronto universiteto Socialinių paslaugų inžinerijos centro ekspertai Markas S. Foxas ir Bartas Gajderowiczius savo tyrimais dalinsis taip pat ir viešame renginyje, skirtame Lietuvos socialinio darbo praktikams ir visiems, besidomintiems mokslo naujovėmis šioje srityje.

Balandžio 22 d. 15.00 val. VU Filosofijos fakultete organizuojamame Socionomų forume Kanados mokslininkai pristatys keturis šio centro projektus, skirtus dirbtinio intelekto technologijų panaudojimui socialiniame darbe: gerinant benamystę patiriančių asmenų sprendimų priėmimo ir elgesio supratimą bei prognozavimą, efektyvinant socialinių poreikių rinkos veikimą ir kt. Šis renginys anglų kalba bus taip pat transliuojamas internetu ir yra atviras visiems susidomėjusiems.

Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti čia. Nuorodą prisijungimui prie M. S. Foxo ir B. Gajderowicziaus paskaitos transliacijos rasite čia.