2004 metais laikraštyje „The Guardian“ pasirodė vedamasis straipsnis intriguojančiu pavadinimu – „Plyšiai mokslo šventovėse“. Jame buvo pristatyti keliuose universitetuose atlikti dėstytojų streso tyrimai. Išvados skelbė, kad tik išoriškai universitetai atrodo kaip ramybės ir civilizacijos oazės.
Tyrimai verčia suklusti
Įvairiose šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad dėstytojai dėl darbinio streso patiria įvairių sveikatos problemų, aukštas dėstytojų streso lygis lemia vis didėjantį nepasitenkinimą darbu, mažėjantį produktyvumą ir ketinimus keisti darbą.
1998 metais Jungtinėje Karalystėje net 44 proc. universitetų dėstytojų svarstė galimybę pasitraukti iš aukštojo mokslo sektoriaus. 2004 metais šis skaičius pasiekė 47 proc. 69 proc. dėstytojų teigė, kad jų darbas kelia per daug streso. 65 proc. minėjo, kad jie turi per daug „darbo su popieriais“, 56 proc. buvo nepatenkinti parama, kurią jiems teikia administracija.
Kanados universiteto dėstytojų asociacija inicijavo tyrimą, kuriame buvo apklausta 1470 dėstytojų iš 56 šalies universitetų. Tyrimas atskleidė, kad universiteto dėstytojų patiriamas streso lygis yra labai aukštas. Tarp dažniausiai minimų stresorių yra darbo krūvis (85 proc.), darbotvarkė (73 proc.), vaidmenų konfliktas (82 proc.), vaidmenų nevienareikšmiškumas (71 proc.), darbo ir laisvalaikio disbalansas (76 proc.). Visuose tyrimuose minimas didelis neatitikimas tarp įdedamų pastangų ir atlygio, kurį gauna dėstytojai.
O kaip jaučiasi universitetų dėstytojai Lietuvoje? Juk iki šiol jie nestreikavo ir net negrasino streikais dėl atlyginimų, kaip darė mokytojai. Dėstytojai net neturi profsąjungos. Ir tyrimų apie tai, kaip jaučiasi dėstytojai, kokių problemų turi, nebuvo. Atrodė, kad tai prestižiškos ir geros darbo vietos, kurių visi trokšta. Gal ir iš tikrųjų Lietuvoje universitetų dėstytojai jaučiasi puikiai? Vis dar tebevyksta aukštojo mokslo reforma. Ją kritikuoja visi – politikai, žurnalistai, studentai. Visos šios priežastys paskatino atlikti universitetų dėstytojų apklausą.
Tyrime dalyvavo 255 universitetų dėstytojai (49 proc. vyrų ir 51 proc. moterų). Pagal mokslo sritis tiriamieji pasiskirstė taip: humanitariniai mokslai – 35,7 proc., socialiniai mokslai – 12,5 proc., fiziniai mokslai – 11,8 proc., biomedicininiai mokslai – 4,7 proc., technologiniai mokslai – 35,3 proc. Tiriamųjų amžius – nuo 21 iki daugiau nei 60 metų. Pagal darbo aukštojoje mokykloje stažą apklausti dėstytojai pasiskirstė taip: iki 5 metų – 12,2 proc., 6-10 metų – 28,7 proc., 11-20 metų – 25,6 proc., per 20 metų – 33,5 proc.
Tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius metus dėstytojų krūvis smarkiai padidėjo visose veiklos srityse (1 pav).
1 pav. Darbo krūvio pokyčiai per pastaruosius 5 metus (proc.)
Kaip matome iš rezultatų, daugiau nei pusė dėstytojų minėjo, kad padidėjo jų dėstymo krūvis. Beveik pusė minėjo krūvio padidėjimą mokslinių tyrimų ir projektinės veiklos srityse. Turint galvoje, kad dėstytojai vykdo ne vieną, o kelias veiklas, bendras darbo krūvio padidėjimas per penkerius metus tikrai didelis.
68,7 proc. apklaustų dėstytojų teigė, kad jie, be pagrindinių pareigų aukštojoje mokykloje, dar papildomai dirba: 29 proc. eina papildomas pareigas toje pačioje aukštojoje mokykloje, o 39,2 proc. – kitur. Pagrindinė papildomo darbo priežastis – pinigai. Ją nurodė 48,6 proc. apklaustų dėstytojų.
Dėstytojų buvo klausiama, kokioms su jų darbu susijusioms veikloms jie teikia pirmenybę ir kam pirmenybę teikia darbdaviai (administracija) (žr. 2 pav.).
2 pav. Asmeniniai ir darbdavių prioritetai (proc.; 1 – labai svarbu; 2 – svarbu; 3 – nesvarbu)
Asmeniniai prioritetai | Administracijos prioritetai | |||||
---|---|---|---|---|---|---|
1 | 2 | 3 | 1 | 2 | 3 | |
Dėstymas | 69,5 | 20,7 | 9,8 | 41,5 | 32,9 | 25,6 |
Moksliniai tyrimai | 48,3 | 36,8 | 14,9 | 47,8 | 36,5 | 15,8 |
Administravimas | 19,3 | 42,0 | 38,7 | 44,9 | 39,8 | 15,3 |
Dalyvavimas projektinėje veikloje | 26,2 | 56,0 | 17,8 | 36,0 | 47,7 | 16,2 |
Tarptautinis bendradarbiavimas | 29,5 | 55,4 | 15,2 | 40,5 | 45,1 | 14,4 |
Dalyvavimas konferencijose | 25,5 | 60,7 | 13,8 | 35,9 | 45,6 | 18,4 |
Nustatyti reikšmingi skirtumai tarp asmeninių ir administracijos teikiamų prioritetų šiose veiklos srityse: dėstymas (z=-5,944, pMūsų apklausti dėstytojai svarbiausiomis savo darbo veiklomis laiko dėstymą ir mokslinius tyrimus. Pirmenybę jie teikia dėstymui. Administracija, dėstytojų nuomone, svarbiausiu jų darbo aspektu laiko mokslinius tyrimus. Šie rezultatai liudija, kad dalis dėstytojų patiria konfliktą tarp asmeninių ir darbdavių prioritetų, o tai didina stresą ir kelia nepasitenkinimą darbu. Šis neatitikimas stiprina dėstytojų nesaugumo jausmą, kuris lemia nepasitenkinimą darbu ir žadina mintis palikti darbą švietimo sistemoje.
Darbas užgožia laisvalaikį
Didžioji dauguma dėstytojų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiais, kad dalį savo laisvalaikio turi skirti darbui ir šeima nėra tuo patenkinta (3 pav). Tai galima aiškinti tuo, kad per pastaruosius penkerius metus smarkiai padidėjo dėstytojų darbo krūvis ir visoms darbinėms veikloms vykdyti reikia vis daugiau laiko.
3 pav. Ar sutinkate su šiais teiginiai apie savo darbą (proc.)?
Bendras apklaustų dėstytojų pasitenkinimas darbu (įvertintas pagal skalę, kur 1 – labai nepatenkintas, o 5 – labai patenkintas): 3,81. Nerasta skirtumo tarp vyrų ir moterų pasitenkinimo darbu. Nustatyta, kad su amžiumi bendras pasitenkinimas darbu truputį didėja (tačiau skirtumai nėra reikšmingi).
Dėstytojai vertino pasitenkinimą įvairiomis savo darbo sritimis (4 pav.; pagal skalę nuo 1 – labai nepatenkintas iki 5 – labai patenkintas).
4 pav. Pasitenkinimas įvairiomis darbo sritimis
Rezultatai rodo, kad labiausiai dėstytojai yra patenkinti dėstymu. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad šiai veiklai, kaip jau minėjome anksčiau, jie teikia didžiausią pirmenybę. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnis stažas, tuo didesnis dėstytojų pasitenkinimas dėstymu.
Anketoje buvo klausiama, kurios darbo sritys dėstytojams kelia daugiausia streso (5 pav.). Atsakymus reikėjo įvertinti pagal skalę nuo 1 (visiškai nekelia) iki 4 (nuolat kelia).
5 pav. Darbo sritys, keliančios stresą
Kaip matome iš pateiktų rezultatų, daugiausia streso dėstytojams kelia švietimo sistema. Dėstytojai nerimauja dėl bendros švietimo politikos, švietimo sistemos reformos, universitetų reformų. Antroje vietoje – santykiai su studentais. Dėstytojams didelį stresą kelia vis mažėjanti studentų motyvacija, prastas mokyklinis pasirengimas, dirbantys studentai. Visa tai irgi yra susiję su švietimo sistemos reformomis. Trečioje vietoje nurodytas streso šaltinis – darbo sąlygos. Prie darbo sąlygų priskyrėme darbą pagal terminuotąsias sutartis, dėstytojo darbo vietą, auditorijų bei laboratorijų įrangą ir mokslinių tyrimų finansavimą. Didžiausią stresą iš šių veiksnių aukštųjų mokyklų dėstytojams kelia mokslinių tyrimų finansavimas. 53,9 proc. dėstytojų minėjo, kad tai jiems kelia stresą dažnai arba nuolat. O juk tai viena iš prioritetinių dėstytojų veiklos sričių, tiek jų, tiek administracijos nuomone.
Tyrimas atskleidė, kad didėjant darbiniam stresui mažėja pasitenkinimas darbu. Dėstytojai, kurie nuolat ar dažnai jaučia stresą dėl darbo krūvio, darbo sąlygų, kontrolės, vaidmenų gausos, kvalifikacinių reikalavimų, tarpusavio santykių su kitais dėstytojais, darbo įvertinimo, yra mažiau patenkinti savo darbu nei tie, kurie šį stresą jaučia kartais.
Dėstytojų bendras savo sveikatos būklės vertinimas (pagal skalę, kur 1 – labai prasta, o 5 – puiki) lygus 3,8.
Bent vieną kartą per savaitę dėstytojai skundėsi patiriantys šiuos simptomus:
- Nuovargį – 92,7 proc.
- Miego sutrikimus – 63,9 proc.
- Galvos skausmą – 63,3 proc.
- Įtampą sprando ar pečių srityje – 59,9 proc.
- Užkimimą – 53,8 proc.
- Virškinimo sutrikimus – 47 proc.
- Skrandžio maudimą – 39,7 proc.
- Skausmą krūtinėje ar širdies plote – 38,6 proc.
- Aukštą kraujo spaudimą – 37,3 proc.
- Apetito sutrikimus – 21,6 proc.
- Odos išbėrimus – 15,5 proc.
Nustatyta, kad dėstytojų sveikatos būklė yra susijusi su jų pasitenkinimu darbu bei patiriamu stresu. Kuo daugiau dėstytojai patiria streso įvairiose savo veiklos srityse, kuo labiau nepatenkinti savo darbu, tuo daugiau turi ir sveikatos problemų.
Atlikę tyrimą autoriai, kaip įprasta, pateikė tyrimo išvadas. Tačiau manome, kad skaitytojams jų net nereikia pateikti. Faktai liudija patys. Tad jeigu nenorime, kad dėstytojai paliktų auditorijas, turime galvoti, kaip spręsti šią problemą.
Doc. Laima Bulotaitė, doc. Birutė Pociūtė, doc. Remigijus Bliumas
Šaltinis: „SPECTRUM Nr. 9“
Komentarų nėra. Būk pirmas!