COVID-19 pandemija, regioninė migrantų krizė pasienyje su Baltarusija, karas Ukrainoje sukėlė beprecedenčių iššūkių žmonijai ir žmogaus teisėms, todėl kaip niekad aktyviai ieškoma atsakymų į sudėtingiausius teisinius ir vertybinius klausimus. Kiek šiuo požiūriu aktuali ir reikšminga Europos žmogaus teisių konvencija? Ar turime ir galime gyventi pagal jos saugomus principus? Šie aspektai aptarti Vilniaus universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europos žmogaus teisių konvencija kaip visuomenės teisinio švietimo priemonė augančios teisės viršenybės svarbos kontekste“.
Vilniaus universitete su oficialiu vizitu lankėsi EŽTT pirmininkas Robertas Spano. J. Auškelio / VU nuotr.
Diskusiją pradėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmininkas Robertas Spano. Jis papasakojo, kaip Europos teisę konvencijos kontekste paveikė pandemija. Pasak jo, konvencija patyrė esminį sukrėtimą: „Pirmasis bet kokios teisės viršenybės principas – pagarba žmogaus teisėms ir teisėtumas. Pandemijos metu sprendimai buvo priimti labai greitai, vyriausybės turėjo atsižvelgti į tuo metu tik aiškėjusius mokslinius duomenis, sprendimus lėmė migloti įrodymai ir neaiški reguliavimo sistema. Būtent tokiose situacijose konvencijai kyla rimtų iššūkių.“
EŽTT pirmininko teigimu, per pandemiją iškilo daug jautrių klausimų, tokių kaip privaloma vaikų vakcinacija nuo užkrečiamųjų ligų, pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos užtikrinimas. Teismai turės įvertinti, kokiu mastu valstybių reakcija atitiko pandemijos keliamą grėsmę.
„Konvencija turi spręsti ne tik žmogaus, bet ir gamtinių reiškinių, stichijų sukeltas problemas. Gal ji veikia kiek kitaip, kai kalbama apie gamtos sukeltus padarinius, tačiau laikas parodys, kokie sprendimai bus priimti nacionaliniuose ir Europos teismuose“, – sako R. Spano.
Vilniaus universitete su oficialiu vizitu lankėsi EŽTT pirmininkas Robertas Spano. J. Auškelio / VU nuotr.
Teisėjas taip pat aptarė karo Ukrainoje klausimą ir apibūdino Rusijos veiksmus šioje šalyje kaip didžiausią pasaulinės tvarkos katastrofą. Vis dėlto, jo teigimu, šiandieniniai įvykiai nereiškia, kad konvencija neveikia.
„Konvencija yra savanoriškais jos narių veiksmais pagrįsta sistema. Pati konvencija – tik žodžiai popieriuje. Konstitucijoje gali būti gražiausios formuluotės, visos Jungtinių Tautų nuostatos, tačiau žmonės turi jas ginti ir pagal jas gyventi. O kai siunčiamos raketos į žmonių namus – joks įstatymas nebus pajėgus to užkirsti“, – kalbėjo jis.
R. Spano papasakojo ir apie EŽTT veiksmus karo kontekste: „EŽTT reaguos kaip teismas. Mes turime jurisdikciją nagrinėti bylas, kurios bus iškeltos prieš Rusijos Federaciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, padarytų tuo metu, kol Rusijai galios konvencija, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Sprendimai bus labai sudėtingi. Dabar žmogaus teisių principai ypač svarbūs, tad turime galimybę reaguoti tvirčiau. Demokratija ir žmogaus teisės nėra savaime suprantamas dalykas – turime imtis veiksmų dėl jų.“
Vilniaus universitete su oficialiu vizitu lankėsi EŽTT pirmininkas Robertas Spano. J. Auškelio / VU nuotr.
Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė papasakojo apie EŽTT, konvencijos ir Lietuvos teisės santykį. Pasak jos, konvencija yra labiausiai Lietuvos žmogaus teisės sistemą paveikusi sutartis, o santykis tarp jos ir Lietuvos teisės sistemos – draugiškas.
„Mes išsiugdėme draugišką požiūrį į tarptautinius įsipareigojimus. Mūsų teismas labai dažnai remiasi EŽTT praktika ir be galo gerbia tarptautinius teismus. Konstitucinis Teismas ne kartą aiškiai pabrėžė ypač svarbų principą – Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija yra konstitucinė valstybė ir tai reiškia narystę NATO ir ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymą“, – tvirtino D. Jočienė.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanės Lyros Jakulevičienės teigimu, pandemija nebuvo tas precedentas, kuris visiškai pakeistų pusiausvyrą, vertybes, įtvirtintas konvencijoje. Pasak jos, visi teismai dažniausiai pateisindavo vyriausybių taikomas priemones, atsižvelgdami į socialinio solidarumo principą, kad patys asmenys turi būti atsakingi, tačiau kol kas išvadų daryti dar negalima, nes praktika negausi.
Kitokias tendencijas ji įžvelgė migracijos krizės klausimu: „EŽTT praktika tikrai plėtojosi sparčiai, svarbiausias klausimas visiems buvo apgręžimo politika, pokyčiai jurisprudencijoje ten matyti. Atsižvelgta į tokius dalykus kaip žmonių elgesys, pavyzdžiui, ar dalyvavo šturmuose, ar kreipėsi prieglobsčio legaliais būdais. Ateityje matysime daug įdomių sprendimų.“
Apskritojo stalo diskusija „Europos žmogaus teisių konvencija kaip visuomenės teisinio švietimo priemonė augančios teisės viršenybės svarbos kontekste“. J. Auškelio / VU nuotr.
Konvencijos reikšmę ir indėlį demokratiniame pasaulyje aptarė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis. Jo teigimu, konvencija ir EŽTT atspindi didelį visuomenės siekį būti europiečiais ir leido politikams bei teisėjams priimti labai svarbius ir sunkius sprendimus: „Tai neabejotinas civilizacijos laimėjimas ir garantas, kuris leidžia tikėti ateitimi, be baimės kurti individualiai ir kolektyviai. Taip pat mane žavi atsiradęs Konstitucijos dinamizmas, iš praktinių pavyzdžių matome, kaip EŽTT veikla keičia ir mūsų Konstitucijos nuostatų turinį, suteikia jai XX amžiuje reikalingo modernumo, atsiranda neparašyti sakiniai, kurie ne apriboja, o gina. Tokia teisės kūrimo sistema tampa daugiapolė, ne monopolistinė, ne viską žinanti ir norinti kontroliuoti.“
EŽTT teisėjas nuo Lietuvos Egidijus Kūris pabrėžė teisės ir konvencijos galią būti atsaku į kylančius iššūkius: „Aš manau, kad teisė gali būti atsakas, kai kalbame apie konvenciją ir kitus dokumentus. Nors galbūt man ar kitiems teisininkams ir nepatinka tam tikri suformuluoti dalykai, tačiau tai yra kažkoks bendras vardiklis, ji nustato tam tikras ribas. Bet jei piliečiai nenori gyventi pagal šias taisykles, jos galios labai ribotos.“
Apskritojo stalo diskusija „Europos žmogaus teisių konvencija kaip visuomenės teisinio švietimo priemonė augančios teisės viršenybės svarbos kontekste“. J. Auškelio / VU nuotr.
Lietuvoje viešintis EŽTT kanclerio pavaduotojas Abelis Camposas kalbėdamas apie konvencijos reikšmę teigė, kad ji įtvirtino pozityvius standartus Europoje ir šiandienos įvykiai nereiškia, jog ji kai kur nesuveikė.
„Kai vienas žaidėjas nesilaiko taisyklių, tuomet žaisti be galo sunku. O juk taip ir įvyko. Vienas iš žaidėjų visiškai atsisakė taisyklių ir pradėjo žaisti savo žaidimą. Mes, kaip bendruomenė, negalime su tuo susitaikyti ir nesitaikstysime. Tačiau kai valstybė nesilaiko taisyklių, nereiškia, kad sužlugo sistema. Tai reiškia, kad įvyko kažkas, dėl ko tos priemonės veiksmingumas nebėra šimtaprocentinis, ir reikia galvoti, ką dėl to daryti, kad taisyklės galiotų visiems. Mes ir stengiamės tai užtikrinti“, – tikino A. Camposas.
Diskusija surengta EŽTT pirmininko R. Spano vizito Lietuvoje metu.
Diskusiją organizavo LR teisingumo ministerija kartu su Konstituciniu Teismu, Teisėjų taryba ir Vilniaus universitetu.
Vilniaus universitete su oficialiu vizitu lankėsi EŽTT pirmininkas Robertas Spano. J. Auškelio / VU nuotr.
Vilniaus universitete su oficialiu vizitu lankėsi EŽTT pirmininkas Robertas Spano. J. Auškelio / VU nuotr.
Vilniaus universitete su oficialiu vizitu lankėsi EŽTT pirmininkas Robertas Spano. J. Auškelio / VU nuotr.
Vilniaus universitete su oficialiu vizitu lankėsi EŽTT pirmininkas Robertas Spano. J. Auškelio / VU nuotr.
EŽTT pirmininkas Robertas Spano ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. J. Auškelio / VU nuotr.
EŽTT pirmininkas Robertas Spano ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. J. Auškelio / VU nuotr.
EŽTT pirmininkas Robertas Spano ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. J. Auškelio / VU nuotr.
EŽTT pirmininkas Robertas Spano. J. Auškelio / VU nuotr.
EŽTT pirmininkas Robertas Spano ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. J. Auškelio / VU nuotr.
Komentarų nėra. Būk pirmas!