Šiųmetiniame didžiausiame technologijų ir inovacijų festivalyje Baltijos šalyse LOGIN dėmesys buvo skiriamas ir Lietuvos aukštajam mokslui. Trečiąją festivalio dieną įvykusioje panelinėje diskusijoje, kurioje dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) prodekanas Linas Butėnas, „Turing Society“ steigėjas Tomas Moška ir Harvardo studentas Justas Janonis, siekta išsiaiškinti, kaip galima pakeisti mokymo ir mokymosi modelį Lietuvos universitetuose.

Švietimo ir mokslo ministrės manymu, aukštasis mokslas turėtų keistis nuolatos, nes patys universitetai yra pagrindiniai pokyčius valstybėje skatinantys ir įgyvendinantys centrai. „Manau, tai vyksta visur, ne tik Lietuvoje. Tiek žvelgiant istoriškai, tiek pagal šiandienines tendencijas universitetai yra ta vieta, kur naujausi tyrimai gimdo žinojimą. Absolventai yra labai svarbi aukštojo mokslo dalis, jie yra dalis to gėrio, kurį skleidžia universitetai keisdami mūsų bendruomenę, ekonomiką“, – dėstė J. Petrauskienė.

Pasak L. Butėno, VU MIF siekiama įgyvendinti inovatyvų mokymo modelį, tačiau drąsesnius pokyčius stabdo įsigalėjusios normos.

„Greitas pokyčių tempas neįmanomas, nes esi ribojamas taisyklių, įstatymų ir netgi kolegų įpročių – tada tenka tenkintis vidurine pozicija. Todėl ieškome alternatyvų, pavyzdžiui, bendradarbiaujame su „Turing society“, kviečiame juos į savo fakultetą, nes ne visada galime užpildyti visas erdves“, – pasakojo L. Butėnas.

Nors didžioji dalis finansavimo yra skiriama dėstymui, universitetai skatina savo darbuotojus vykdyti mokslinius tyrimus. Prodekano nuomone, naudingiausia būtų mokslininkus kreipti į mokymo metodų tyrimus, jų pritaikymo galimybes.

„Žinoma, negalime sakyti: „Viskas, rytoj keičiame modelį į naują“ – ne, visi puls į paniką. Tačiau galbūt šiuo metu mes darome per mažai. Gal turėtume skatinti dėstytojus daugiau eksperimentuoti, drąsiau keisti kursus, jeigu jie sugebės įrodyti naujų metodų veiksmingumą?“ – siūlė L. Butėnas.

Harvardo universiteto auklėtinio J. Janonio nuomone, dėstytojams turėtų būti sudaromos sąlygos koncentruotis į tyrimus, o į mokymo procesą įtraukti pačius studentus. „Tai aš matau Harvarde. Dėstytojai per savaitę turi dvi paskaitas, studentai patys dirba mažose grupėse, tikrina vieni kitų darbus, be to, daug kursų vyksta internetu žiūrint paskaitos įrašus“, – apie savo patirtį pasakojo studentas.

Jo manymu, Lietuvoje būtina kelti minimalius priėmimo į universitetus reikalavimus. „Daug geriau yra turėti mažiau, bet labai gerų studentų, pasaulinio lygio dėstytojų. Taip didesnė dalis jaunų žmonių būtų paskatinti mokytis profesijos, amato“, – svarstė J. Janonis.

Švietimo ir mokslo ministrė įsitikinusi, kad universitetų pažanga yra tiesiogiai susijusi su lyderyste ir strategija – tiek vidiniu, tiek valstybės lygmeniu. „Todėl negalime žiūrėti tik į universitetus – pradėjus studijas neatsiverčia tuščias lapas. Viskas prasideda namuose, darželyje, mokykloje. Turime keisti bendrojo lavinimo programas, nes gyvenimas už lango irgi keičiasi ir jis susijęs su technologijomis, finansais, teise – visa tai reikia įvesti į mokyklas. Bet tai nėra vien valdžios atsakomybė: galime suteikti strategiją ir finansavimo mechanizmus, tačiau ją įgyvendinti turi švietimo įstaigos“, – teigė J. Petrauskienė.