Praėjusią savaitę Ekonomikos fakultete lankėsi buvęs fakulteto prodekanas dr. Algimantas Rimkūnas, šiuo metu einantis finansų viceministro pareigas. Jis fakulteto bendruomenę pakvietė padiskutuoti tema „Ar ES pajėgi įveikti finansų ir ekonominę krizę?“.

Nors ES yra bendroji rinka, bet šios sąjungos narės gana skirtingos. ES kol kas nėra fiskalinė sąjunga, o tik pinigų sąjunga, ir tai sukelia nemažai problemų. Valstybės siekia konvergencijos – šalys, atsiliekančios nuo ES valstybių narių BVP vidurkio, bando prisivyti. Tarp besivejančiųjų yra ir Lietuva su Latvija ir Estija.

„Lietuva artėja prie tam tikro gero slenksčio, kai BVP vienam gyventojui pasieks 75 proc. ES vidurkio. Tai gerai, bet kartu reiškia, kad gausime daug mažiau struktūrinių fondų paramos, kuri mums ypač svarbi. Todėl paramą turime ne įsisavinti, t. y. „pravalgyti“, bet investuoti“, – pabrėžė dr. A. Rimkūnas.

Į rimtą finansinę bėdą dėl neapgalvotų lėšų įsisavinimo patekusi Portugalija pamažu išlipa iš krizės. Ši šalis, neapskaičiavusi savo finansinių pajėgumų, tiesė naujus kelius, statė vėjo jėgaines. „Portugalija, žinoma, kitokia nei Graikija. Portugalai visuomet norėjo išlipti iš krizės ir save tapatino ne su graikais, bet su airiais, kurie buvo patekę į panašią situaciją. Airija jau bemaž atsigavusi nuo krizės, Portugalijai irgi gana gerai sekasi. O štai graikams sunku taupyti – žmonės vietinės valdžios visiškai tam neparuošti, jie priešinami su ES institucijomis, biurokratinis aparatas išpūstas tiek, kad Graikijos finansų ministras turi patarėjų tarybą su pirmininku. Lėšos leidžiamos neapgalvotai: pensijas siūloma kelti po maždaug 60 eurų per mėnesį“, – tokius stebėtinus pavyzdžius pateikė finansų viceministras.

Lietuvoje taupymas leido mūsų produkcijai išlikti konkurencingai, tad nenusmukome į krizę. „Vietoj Rusijos rinkos sugebėjome atrasti daug didesnes: Balkanų šalis, Nyderlandus, JAV. Galbūt greitai atsivers arabų ar net Kinijos rinkos. Lietuvai būti ES ir euro zonoje labai svarbu – turime jungtis su stipresnėmis demokratiškomis valstybėmis ir politikos, ir saugumo atžvilgiu“, – sakė viceministras.

Krizė ES privertė išmokti keletą pamokų, ir dabar kapstymasis iš jos vyksta keliais frontais. Viena didžiausių finansinės krizės bėdų ES buvo bankai, kuriuos valstybės turėjo gelbėti už mokesčių mokėtojų pinigus. Tai lėmė Bankų sąjungos sukūrimą. Ateityje ji užtikrins žlungančių bankų pertvarkymą ir taip sumažins poveikį mokesčių mokėtojams ir realiajai ekonomikai.

Skatinant ES ekonomiką bus vadovaujamasi J. Junckerio planu, kuris turėtų būti įgyvendinamas per Europos strateginių investicijų fondą (EFSI). Pastarojo veiklai užtikrinti iš ES biudžeto bus suteikta 16 mlrd. eurų garantija, o dar 5 mlrd. eurų pridės Europos investicijų bankas. ES valstybės narės galėtų dalyvauti tiek įnešdamos kapitalą į EFSI, tiek suteikdamos garantiją, o kiti investuotojai – tik įnešdami kapitalą. Bus siekiama sužadinti privačių investicijų bumą. Parama bus teikiama šioms sritims: infrastruktūros plėtrai, švietimui, sveikatos apsaugai, tyrimams ir plėtrai, IT ir inovacijoms; atsinaujinančios energetikos ir išteklių naudojimo efektyvumui didinti; aplinkosaugos, gamtos išteklių, miestų plėtros ir socialinės infrastruktūros projektams.

Ekonomikai stimuliuoti bus imtasi ir netradicinio sprendimo – kiekybinio skatinimo: Europos centrinis bankas kas mėnesį į rinką išmes 60 mlrd. eurų. Kai kurie ekonomistai tai vadina tiesiog pinigų spausdinimu. Šiuo metu infliacija beveik neigiama – šiuo sprendimu bus siekiama ją pakelti iki 2 proc. Europos centrinis bankas naujais pinigais supirkinės obligacijas, vertybinius popierius. Institucijos, parduodančios tokį turtą, komerciniai bankai arba kitos privačios finansų organizacijos į savo sąskaitas gaus „šviežių“ lėšų. Taip bus padidinta pinigų pasiūla, kuri turėtų nulemti mažesnes palūkanų normas, o tai reiškia, kad žmonės daugiau pinigų skolinsis ir daugiau jų išleis.
Europos Komisija kalba ir apie kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą. „Europos sistemoje įmonės dažniausiai finansavimo ieško bankuose, o štai JAV bankų įnašas yra tik 20 proc. JAV kompanijos išleidžia savo obligacijas ir taip gauna finansavimą, todėl tai reikėtų skatinti ir Europoje“, – sako dr. A. Rimkūnas.