Daugelis stojančiųjų į universitetą planuoja pradėti naują – savarankiško gyvenimo etapą. Viena iš jo dalių – darbas. Deja, planai daugeliui lieka tik planais ir dirbti dėl per didelio krūvio ar kitokių priežasčių pradeda tik gana nedidelė studentų dalis. Tad kaip dirbantys studentai sugeba suderinti darbą ir studijas? Kokį darbą renkasi? Su kokiais sunkumais susiduria ir kaip juos sprendžia? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti keli Vilniaus universiteto studentai.

Patrė Jadevičiūtė Gamtos mokslų fakultete studijuoja geografiją ir dirba „Mcdonald‘s“ restorane. Studentė sako, kad studijas ir darbą suderinti nėra sunku, nes darbo grafiką ji gali sudaryti pati, o paskaitų tvarkaraštis taip pat gana laisvas. Pirmakursė teigia, kad viena iš priežasčių dirbti – būtent noras pradėti gyventi savarankiškiau, nepriklausomai nuo tėvų. Nors mergina kaip didžiausią sunkumą įvardija poilsio stoką, sako dirbsianti ir toliau: „Kol kas, kol leidžia sveikata, kol viską spėju, tikrai dirbsiu. Jei matysiu, kad studijų metu daugės paskaitų, atsiskaitymų ar dar ko, teks darbą palikti, bet kol kas esu patenkinta dabartine patirtimi.“

Istorijos fakulteto kultūros istorijos ir antropologijos pirmakursė Ieva Jaškūnaitė dirba „Coffee Inn“ kavinėje. Paskaitas ir darbą suderinti jai nėra labai sunku dėl tos pačios priežasties – darbo ir paskaitų grafikai nesusikerta. Studentei beveik nebelieka laisvo laiko, o tai, jos teigimu, veda prie psichologinio išsekimo. Mergina dirba ne tik todėl, kad nori savarankiškiau gyventi, bet ir kad būtų užsiėmusi ir pagelbėtų tėvams. Darbas padaro ją socialesnę, ji labiau vertina studijas ir savo laisvalaikį. Planuojantiems dirbti Ieva pataria pradėti tai daryti semestro pradžioje, nes reikia laiko priprasti prie naujos aplinkos, išmokti derinti studijas, darbą ir laisvalaikį. Ji pataria nepradėti dirbti prieš pat egzaminų sesiją: „Manau, tokiu atveju dėl per didelio streso tektų greitai darbo atsisakyti.“

Chemiją Chemijos fakultete studijuojantis pirmakursis Justas Stačiokas dirba vadybininku privačioje įmonėje ir taip pat sako, kad studijų ir darbo laiką suderinti nėra sunku. Į darbą jis eina iš karto po paskaitų. „Dirbu dėl patirties. Aišku, papildomi pinigai irgi gerai, bet manau, kad užsiimant kokia nors smulkia veikla laisvu laiku uždirbti galima daugiau“, – sako jis. Taigi pinigai jam nėra pagrindinis veiksnys. Justas teigia, kad vienas iš didžiausių sunkumų – prisiversti mokytis, nes trūksta laisvo laiko, bet su tuo pavyksta kovoti įvairiai save motyvuojant. Nedirbantiems, bet tai daryti planuojantiems kolegoms jis pataria susirasti darbą, kuris jiems būtų įdomus: „Reikia žiūrėti, kas įdomu. Darbas gerai dirbamas, kai jis yra įdomus. Kad ir kokia banali ir nuvalkiota ši frazė, bet ji visiškai teisinga. Pats tuo įsitikinau.“

Pirmakursė Ekonomikos fakulteto studentė Karolina Jurkonytė, studijuojanti ekonomiką, dirba šunų dresuotoja ir išstato juos parodose. „Kadangi darbo grafikas yra gan lankstus ir galiu laisvai jį reguliuoti, tai nėra labai sunku, tačiau dažnai dėl mokslų tenka nukelti treniruotes, dirbti mažiau ar aukoti mokymuisi skirtą laiką, ypač jei tai savaitgaliai“, – sako ji. Mergina teigia, kad pagrindinė priežastis pradėti šį darbą buvo pomėgis ir taip susiklosčiusios aplinkybės. Tačiau dabar, kai darbas atima gana nemažai laiko, ji sako labiau dirbanti dėl pinigų ir įsipareigojimų klientams. Būtent laisvo laiko stoką ji ir įvardija kaip pagrindinį darbo ir studijų trūkumą ir pataria, kad norintiems dirbti teks išmokti, kaip planuoti laiką į priekį. Taip pat siūlo gerai apsvarstyti, ar sugebėsite dirbdami skirti pakankamai laiko mokslams ir ar negaila bus darbui paaukoti nemažą dalį savo laisvo laiko.

Šiek tiek kitokioje situacijoje yra Miglė Važgytė. Ketvirtakursė mergina studijuoja lietuvių filologiją ir reklamą Kauno humanitariniame fakultete ir yra nepriklausoma verslininkė. Ji gali pasirinkti, kada ir kiek dirbs, ir nėra priklausoma. „Dirbu, nes vis dar turiu neišpildytų svajonių, pinigai tam, žinoma, yra reikalingi. Labiausiai šiame darbe žavi tai, kad negaunu nurodymų „iš aukščiau“, žmonės noriai bendradarbiauja, be to, šis darbas suteikia savitą gyvenimo stilių, formuoja žmogų kaip asmenį, lyderį“, – sako Miglė. Su didesniais darbo ir studijų derinimo sunkumais ji nesusiduria. „Na, nebent imčiau verkšlenti dėl to, kad kartkartėm, kaip ir kiekvienam studentui, tenka pasimokyti naktimis. Tada gelbsti puodelis kavos.“ Miglė pataria neprarasti optimizmo, paprasčiau žvelgti į nesėkmės, kurių, pasak jos, išvengti beveik neįmanoma. Jos manymu, žmogus turi nuolatos progresuoti norėdamas jaustis laimingas ir tai apima visas sritis, įskaitant darbą.

Suderinti studijas ir darbą – įmanoma, bet gana sunku. Prieš pasiryžtant dirbti, reiktų gerai apsvarstyti, ar pasirinktas darbas tikrai tinka, ar pavyks viską suderinti ir ar nenukentės kuri nors gyvenimo sritis. Apsisprendimas dirbti ar ne priklauso tik nuo paties žmogaus. Vis dėlto apsispręsiantiems dirbti reiktų palinkėti ryžto ir optimizmo, nes tai suderinti su paskaitomis bus tikrai nelengva.