„Ką reiškia būti magistro studentu, lyginant su bakalauro? Dėstytojai linkę derinti paskaitų laiką vardan to, kad dirbantiems studentams nereiktų bėgti iš darbo, duodama daugiau laisvės, jaučiamas pasitikėjimas, skatinamas savarankiškumas. Magistro studijos iš profesinės pusės man davė daugiau žinių ir supratimo apie laboratorijos aparatūrą; gebėjimą produktyviai ir greitai rasti reikiamą informaciją. Iš asmeninės pusės – teko išmokti tikslaus darbų planavimo; optimizmo ir užsispyrimo pabaigti pradėtus darbus“, – sako Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete (VU CHGF) magistrantūrą studijavusi Živilė Vaškytė. Laikydama rankoje antrosios pakopos studijų baigimą patvirtinantį diplomą, pašnekovė teigia savo sprendimo nesigailinti, bet pripažįsta, kad abejonių būta.
Paradoksalu, kad dabar, kai išsilavinimas turi ypač didelę reikšmę, o darbo pozicijų, kuriose reikalingas magistro laipsnis, skaičius per pastarąjį dešimtmetį kai kuriose Europos šalyse paaugo iki 20 proc., antros pakopos studentų Lietuvoje yra vos kiek daugiau nei 16 tūkst. (tai net 25 proc. mažiau nei jų buvo 2012 metais). Nors Vilniaus universiteto magistrantai uždirba 30 proc. daugiau nei bakalauro, po keturių metų universitete daugelis svarsto ar tikrai verta tęsti studijas.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, priimamų į magistrantūros studijas studentų skaičius buvo pasiekęs piką 2008 m. 2009 metais šis skaičius nukrito beveik trečdaliu ir nuo tada nežymiai mažėja.
Rimantas Vaitkus, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos chemikų draugijos pirmininkas, yra ne kartą kalbėjęs, kad kuo toliau, tuo labiau ši tendencija ryškėja. Magistrantūroje užuovėjos dažniau ieškota krizės metais.
Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“, apžvelgusi 42 inovatyvias įmones, aiškinosi, kokį išsilavinimą turintys žmonės pradeda vystyti aukštųjų technologijų verslą. Apžvalgos rezultatai parodė, kad vidutinis startuolių steigėjų amžius – 29 metai. Jie ne tik turi gyvenimiškos patirties, bet 50 proc. jų turi ir aukštąjį išsilavinimą, o maždaug penktadalis – magistro laipsnį.
Iš viso Lietuvoje praėjusiais metais studijavo 118 131 studentas. Daugeliui iš jų didžiausia aukštosios mokyklos nauda tampa juos supantys žmonės.
Šiuo metu Lietuvoje siūloma daugiau nei 500 magistro studijų programų. Magistrantūros studijų privalumai, tokie kaip aukštesnis atlyginimas, daugiau vadovaujamojo darbo galimybių bei sėkmingesnė karjera, yra įrodyti tyrimais ir Lietuvoje, ir užsienyje. Vis dėlto, karjeros konsultantai pastebi, kad magistrantūros studijos leidžia tapti universalesniems, tačiau naudą jos duos tik motyvuotiems studentams.
Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus karjeros konsultantė, psichologė Ieva Vasionytė pastebi, kad magistrantūros studijas verta rinktis jeigu:
- Norite pagilinti jau turimas žinias kokioje nors siauresnėje srityje;
- Magistro diplomas yra būtinas Jūsų trokštamai profesijai ar to reikalauja darbas;
- Norite įgyti žinių naujoje srityje, nes Jums tai įdomu, ar aktualu;
- Įsivaizduojate savo tęsiant karjerą mokslinėje veikloje (doktorantūra).
Tokiais atvejais studijos bus įdomi ir praturtinanti patirtis, studentas jausis motyvuotas ir galės iš jų pasiimti viską. Pasak I. Vasionytės, labai tikėtina, kad rinkdamiesi aukštąjį mokslą vedini tokių motyvų, kaip spaudimas iš tėvų ar aplinkinių, jaunuoliai tik papildys nemotyvuotų studentų gretas ir iššvaistys nemokamą magistrantūros vietą, kurią po kelių metų, padirbėjus praktikoje, galbūt išnaudotų jau visai kitaip.
Komentarų nėra. Būk pirmas!