Arabų kultūros dienos. Akimirkos iš buvusių festivalių. Organizatorių nuotr.

Lietuvoje penktą kartą rengiamos Arabų kultūros dienos. Gruodžio 15–18 d. vyksiantis unikalus renginys skatina kultūrinį dialogą tarp Lietuvos ir Artimųjų Rytų šalių. Šių dienų menas, literatūra ir diskusijos tampa tiltu, jungiančiu skirtingas kultūras, skatina abipusį supratimą ir padeda įveikti stereotipus.

Tarpkultūrinio dialogo svarba

Arabų kultūros dienų organizatoriai ir partneriai, tarp kurių yra Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Arabų kultūros forumas, „Vilnius City of Literature“, LR užsienio reikalų ministerija, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetas, Sultono Qaboos institutas Omane, Egipto ambasada ir kitos organizacijos, akcentuoja renginio tikslą – per meną ir kultūrą kurti ryšius tarp šalių.

„Dažnai mūsų supratimas apie Artimuosius Rytus apsiriboja stereotipais ar negatyviais pasakojimais, tačiau šis renginys suteikia galimybę giliau pažinti šio regiono tradicijas, istoriją ir žmones. Taip pat tai proga Arabų šalims atrasti Lietuvą, jos kultūrą ir istoriją“, – sako VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantė Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė.

Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė. Asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų programoje išskirtinis dėmesys skiriamas Egiptui – pirmą kartą renginių cikle dalyvausiančiai šaliai. Be to, tradiciškai renginyje dalyvauja Palestina ir Omanas. Kiekvienais metais programa įgyja naujų akcentų, bet pagrindinė misija išlieka ta pati – šviesti ir skatinti tarpkultūrinį dialogą.

Vilniaus universiteto indėlis

Vienas renginio partnerių VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas ne tik vykdo studijų ir mokslinę veiklą, bet ir aktyviai dalyvauja skleidžiant kultūros žinias visuomenei. Pasak instituto atstovų, universitetų misija – neapsiriboti akademine bendruomene, bet tapti tiltu, jungiančiu mokslą ir kasdienį gyvenimą.

Arabų kultūros dienos. Akimirkos iš buvusių festivalių. Organizatorių nuotr.

VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas padeda stiprinti ryšius su Arabų šalimis per „Erasmus+“ mainų programas ir bendradarbiavimą su tokiais partneriais kaip Sultono Qaboos institutas Omane.

„Studentai įgyja ne tik kalbinių įgūdžių, bet ir gilių kultūrinių kompetencijų, kurios itin svarbios šiuolaikiniame pasaulyje“, – sako G. Sereikaitė-Motiejūnė.

Svarbiausi renginio akcentai

Šių metų renginyje daug dėmesio skiriama literatūrai. Vilniaus literatų namuose gruodžio 16 d. bus skaitomi garsaus Palestinos poeto Mahmoudo Darwisho eilėraščiai, pirmą kartą pasirodysiantys lietuvių kalba. Jo kūryboje atsispindi Palestinos tautos istorinė patirtis ir kultūrinis paveldas. Renginio pradžia 18 val.

Literatūriniuose skaitymuose bus pristatyti ir tradicinio arabų folkloro personažo Džiuhos pasakojimai – humoro ir išminties kupinos istorijos, kurios perteikia arabų kultūros vertybes ir tradicijas. Skaitymuose dalyvaus VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoja Maritana Larbi ir Omano Sultono Qabooso arabų kalbos instituto atstovai.

Gruodžio 18 d. 17.30 val. VU „Aula Parva“ salėje rengiama diskusija „Kultūriniai tiltai“, kuri suvienys kultūros, turizmo, verslo ir akademinės srities atstovus. Diskusiją moderuos VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūriniu studijų instituto vadovas doc. Deimantas Valančiūnas, joje dalyvaus buvęs Egipto turizmo ir senovės artefaktų ministras, Egipto kandidatas į UNESCO generalinio direktoriaus postą dr. Khaled El-Enany, Palestinos kultūros viceministras Jad Izzat Al-Ghazzawi, VU prorektorius, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentas Valdas Jaskūnas, taip pat – UAB „Terekas“ Afrikos ir Artimųjų Rytų regiono pardavimų vadovas Rokas Balsys ir dokt. G. Sereikaitė-Motiejūnė. Diskusijoje ketinama aptarti Lietuvos ir Artimųjų Rytų šalių santykius, bendradarbiavimo galimybes ir iššūkius. Jos dalyviai nagrinės diplomatijos, kultūros ir verslo sektorių vaidmenį kuriant abipusiškai naudingus ryšius.

Arabų kultūros dienos Lietuvoje yra ne tik meninis ir kultūrinis renginys, bet ir prasminga platforma dialogui tarp skirtingų kultūrų. Šis dialogas skatina toleranciją, mažina įsigalėjusius stereotipus ir prisideda prie visuomenės švietimo. Kaip teigia organizatoriai, kultūra yra vienas svarbiausių taikaus supratimo ir bendradarbiavimo raktų.