Po kelerius metus trukusio remonto vienas jaukiausių universiteto ansamblio kiemelių išsivadavo nuo pastolių ir sušvito naujomis spalvomis. Pagal atliktus polichromijos tyrimus fasadų spalvas parinko restauratorė Neringa Šarkauskaitė, kuri prieš tai darbavosi Istorijos fakultete. Restauratorė teigė, kad buvo nelengva, nes daugelis pastatų buvo nemažai kartų dažyti skirtingais dažais, o ir pastatai skirtingo laikotarpio, įvairių stilių.

Vietoj trijų senų klevų sužaliuos kadagiai, gebenės, sužydės rododendrai. Vieni su nostalgija prisimena senus medžius ir juose lizdus sukusius varnėnus, kiti džiaugiasi atsinaujinusiu kiemeliu.

Kiemas keitėsi nuo pat universiteto įkūrimo. Pasirodo, kad dar prieš čia įsikuriant jėzuitams būta kitų statinių. Tai nustatė archeologai.

Remonto metu kiemelį tyrinėjęs archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologas Linas Girlevičius „U. V.“ papasakojo apie kiemelyje aptiktus radinius, anksčiau čia buvusius statinius, išlikusią ikonografinę ir archyvinę medžiagą. Archeologas patvirtino, kad kiemelis anksčiau buvo tirtas tik fragmentiškai, iškasta keletas šurfų. Archyvuose išliko nedaug bylų iš sovietmečio, nes rengiantis universiteto 400 metų jubiliejui daugiau buvo tyrinėtas Didysis kiemas. Beieškodamas medžiagos archyvuose, tyrinėtojas rado labai vertingą Vlado Drėmos surinktą informaciją apie čia buvusius pastatus, chronologiškai atskleidžiančią, kaip formavosi vadinamasis Vaistinės sparnas.

Observatorijos kiemelis – tarsi universiteto pradžia, nes vakarinis pastatas buvo dovanotas besikuriančiai akademijai. „Domiuosi gynybiniais įtvirtinimais, o šis kiemelis yra toje vietoje, kur galbūt jau XIV a. būta gynybinių įtvirtinimų. Gynybinė siena buvo rasta Prezidentūros vidiniame kieme, orientuota į dabartinę Šv. Jonų bažnyčios varpinę. Kitas tos gynybinės linijos galas rastas 2007 m., tyrinėjant bernardinių Šv. Mykolo vienuolyną – vidiniame kieme, orientuotas į gynybai pritaikytą Bernardinų bažnyčią. Tyrinėjimai Observatorijos kieme patvirtino tokios gynybinės linijos egzistavimą, kadangi buvo žinoma iš dendrochronologinių, architektūrinių tyrimų, kad tokie įtvirtinimai čia buvo XVI a. pradžioje, iki pastatant Vilniaus gynybinę sieną“, – pasakojo L. Girlevičius. Tiesa, išlikusi tik apatinė, pamatinė dalis. Prezidentūros kieme buvusių gynybinių įtvirtinimų išlikę daugiau. Archeologo manymu, šie įtvirtinimai išnyko, buvo nugriauti ne tik dėl Vilniaus gynybinės sienos pastatymo ar kad netrukdytų naujai statomų pastatų komunikacijoms, bet ir dėl 1530 m. Vilniaus gaisro, kai pati miesto struktūra pasikeitė. Observatorijos kiemelyje aptikti gynybinių įtvirtinimų fragmentai yra maždaug 13–15 metrų atstumu nuo šiaurinio korpuso (Observatorijos pastato). Siena nėra lygiagreti su dabartiniais pastatais. L. Girlevičiui dėl laiko stokos nepavyko ištirti kultūrinio sluoksnio stratigrafijos, bet, jo nuomone, ankstyvasis pastatas, Jasinskio rezidencija, irgi galėjo būti pritaikytas gynybai, nes prieškaryje sudaręs Vilniaus rekonstrukcinį planą Stepono Batoro universiteto profesorius Marijanas Moreliovskis nurodė, kad šioje vietoje buvusi Jasinskio rezidencija buvo pritaikyta gynybai. Šis planas vaizduoja Vilnių iki 1655 m., iki tol, kai maskvėnų ir kazokų armija užėmė mietą ir sugriovė. M. Moreliovskis teigė, kad buvusiame Jasinskio pastate buvo bent trys apskriti kertiniai bokšteliai, kurių du išliko, bet vėlesnių perstatymų metu buvo apmūryti, todėl jų nematyti. „Vyskupų rūmai irgi buvo pritaikyti gynybai. Observatorijos kieme aptikta XVI a. pradžios mūrinė siena turėjo tęstis iki varpinės. Apatinė Šv. Jonų bažnyčios varpinės dalis turėjo būti pradėta statyti XIV a. pabaigoje. Siena buvo 1,5 metro pločio, bet vėliau nugriauta“, – pasakojo archeologas.

Paklaustas apie ankstyviausius radinius Observatorijos kieme, L. Girlevičius paminėjo pietrytinėje kiemelio dalyje aptiktus XIV–XV a., dar iki mūrinių užstatymų, buitinės keramikos fragmentus. Šioje zonoje, tyrinėtojų nuomone, galėjo būti turgavietė. Fiurstenhofo plane, parengtame XVIII a. pradžioje, šis kiemelis matomas kiek mažesnis. Tyrimai parodė, kad iki pastatant observatorijos priestatą XVIII a. antrojoje pusėje ir prie šiaurinio korpuso buvo galerija. Archeologui pavyko aptikti jos fragmentų. Tyrėjus konsultavo architektūros ekspertė Birutė Gudynaitė, pagal mūrą nustatyta, kad galerija statyta XVII a. pirmojoje pusėje, tikriausiai po didžiojo Vilniaus gaisro 1610 m. Ši galerija ir galerijos kituose korpusuose statytos pagal itališką madą. Tai buvo uždaras, jaukus kiemelis, bet dėl mūsų klimato galerijos vėliau užmūrytos.

Archeologas pasakojo, kad kiemelyje aptikta ir XVII a. pradžios pagalbinė mūrinė konstrukcija, gal lauko virtuvė. Didesni perstatymai vyko XVIII a., kai statyta observatorija. Kiemelio viduryje rastas mūrinio pastato fragmentas, statytas XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Galbūt tai buvo sargo namelis ar ūkinėms reikmėms skirtas pastatas, nugriautas per rekonstrukciją, atkūrus universitetą. Vakarinėje kiemo dalyje aptiktas įdomus inžinerinis statinys, tarsi kanalas, mūrytas iš plytų XX a. pradžioje. Jo paskirtis neaiški.