Vilniaus universitetą garsina daugybė nusipelniusių mokslininkų. Vienas jų – Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius. Šio žmogaus biografija išties turtinga. Beveik dešimtmetį dirbęs paminklosaugoje, vėliau  jis ėmė kasinėti Lietuvos valdovų rūmus. Apsigynęs daktaro disertaciją būtent apie radinius šiuose rūmuose, pradėjo dirbti Vilniaus universitete. Dideli iššūkiai niekada nesužlugdė profesoriaus svajonės – gilintis ir domėtis mūsų valstybės istorija.

Neįgyvendinta svajonė atvėrė duris naujam pomėgiui

Archeologas prasitaria, kad iš tiesų jis turėjo didelį norą studijuoti Lietuvos istoriją, tačiau ten nebuvo priimtas. Tai ir lėmė archeologijos studijų pasirinkimą.

Baigęs studijas ilgą laiką A. Kuncevičius dirbo paminklosaugoje. Anot profesoriaus, Valdovų rūmų teritorijos tyrimai jam, dar tada dar jaunam archeologui, buvo itin gera mokykla. „Man visuomet buvo labai įdomi Lietuvos valstybės istorija, tad aš ir domėjausi dalykais, kurie susiję su LDK. Šio jausmo vedamas pradėjau domėtis valdovų rūmais ir galiausiai juos kasinėti. 1988–1991 m. šių rūmų kasinėjimai buvo itin populiarūs. Buvo šimtai ekskursijų, tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Valdovų rūmų dalis, kurią dabar vertiname kaip archeologinį atradimą – apatiniai aukštai, atkasti rūsiai, kokliai ir kiti radiniai buvo rasti būtent tada“, – prisiminimais dalijosi A. Kuncevičius.

Sunkiausi kasinėjimai, kurioziškos situacijos ir brangiausi radiniai

Paklaustas apie sunkiausius kasinėjimus, archeologas taip pat pamini Valdovų rūmus: „Tai buvo daugiausia jėgų pareikalavęs kasinėjimas. Buvo šalta, daug vandens ir purvo.“ Vėliau buvo Napoleono kareivių palaidojimų kasinėjimai, kurie, pasak profesoriaus, taip pat nebuvo lengvi. „Tuo metu tai buvo itin sensacingas dalykas. Atvažiavo filmuoti netgi „Discovery Chanel“ televizijos kanalas. Žinoma, nenorėjome blogai pasirodyti, tad teko sugalvoti kasinėjimo metodiką. Buvo nelengva, itin gilu, o reikėjo dirbti labai mažam plote. Palaidojimai buvo sumesti penkiais, šešiais aukštais, ant jų vaikščioti negalėjome, nes taip būtume sutrypę kaulus“, – pasakojo A. Kuncevičius.

Anot archeologo, net ir sunkiuose kasinėjimuose netrūkdavo kurioziškų situacijų: „Prisiminiau, kad „National Geographic“ Egipte kasinėdami naudoja siurblius, tad nutariau, kad ir mums reiktų pasekti jų pėdomis. Nuomojomės juos iš kažkokio autoserviso, kad lengviau nupūstume smėlį, dulkes“, – juokėsi pašnekovas.

Pasak A. Kuncevičiaus, kasinėjant dažnai pasitaiko ir linksmų dalykų. „Pamenu, kasinėjome Senųjų Trakų piliavietę, kur, kaip žinome, vyko kunigaikščio Kęstučio ir Birutės vestuvės, gimė jų sūnus didysis kunigaikštis Vytautas. Šie kasinėjimai buvo irgi itin populiarūs, dažnai atvykdavo žurnalistų. Taip atsitiko ir tąkart. Tuo metu studentai dirbo, o aš buvau nuošaliau. Atvažiavo žurnalistė, paklausė kasinėjančių merginų, ką pavyko rasti. Ir tik girdžiu, kaip studentės sako: „Šiandien suradom Birutės žiedą.“ Tai buvo XIV a. vidurio sidabrinis paauksuotas žiedelis. Išties labai vertingas radinys. Aš joms prieš tai leptelėjau, kad gal tai Birutės žiedas. Nors greičiausiai tai tiesiog moteriškas žiedas. Tai vienintelis papuošalas, kurio kopijos aš paprašiau. Ją ir esu dabar užsimovęs“, – tarstelėjo profesorius rodydamas žiedą ant piršto. Pasak mokslininko, šio žiedo originalas yra Medininkų pilies ekspozicijoje.

Paklaustas, kokiais atradimais labiausiai džiaugiasi pats, A. Kuncevičius sakė, kad yra labai laimingas suradęs dar vieną mūrinę pilį Senuosiuose Trakuose. Kalbant apie svarbiausius atradimus, profesorius džiaugiasi ir Dubingiuose atkasęs Mikalojų Radvilą Juodąjį bei Mikalojų Radvilą Rudąjį. „Dubingiuose norėjom pasižiūrėti, kaip atrodė ten buvusi bažnyčia. Netyčia pataikėme ant spėjamų Radvilų palaidojimų“, – prisiminimais dalijosi archeologas.

Archeologijos studijos: specialistų poreikis ir neatrasti lobynai

Anot A. Kuncevičiaus, vienas pagrindinių jo ir kolegų uždavinių universitete  –  parengti archeologus specialistus. Paklaustas, kaip dabartiniams archeologams sekasi įsidarbinti, profesorius sako, kad ši specialybė susijusi su paminklosauga, muziejiniais radiniais, jų restauravimu, tad šiose srityse įsidarbinti nėra itin sunku.

Archeologas prisiminė ir profesorių Liudą Mažylį, kuris dar visai neseniai buvo pagerbtas Lietuvoje už tai, kad Vokietijoje surado Vasario 16-osios akto originalą: „Šaunuolis profesorius Mažylis, kad surado Nepriklausomybės aktą – tai pavyzdys ir archeologams. Mes vis dar nežinome, kur apsikrikštijo Mindaugas, nežinome, kaip Gedimino laikais atrodė Aukštutinė pilis Vilniuje, nes tai, ką matom dabar, yra vytautinė. Mes nežinome, kur palaidoti kiti kunigaikščiai. Turime daugybę ir kitų neatrastų vietų.“

Nuo architektūros paminklų iki modernumo

Paklaustas, kaip vertina naujų namų statybą Vilniaus ir kituose senamiesčiuose, A. Kuncevičius sako, kad šiuo klausimu konkrečios nuomonės neturi: „Man patinka nauja, moderni statyba istorinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, Luvro piramidė Paryžiuje, Georges’o Pompidou centras. Juk jie drastiškai disonuoja su aplinka. Kita vertus – jei pastatome ką nors bjauraus, tai aplinką ir sudarkome. Aš už naują statybą, bet ji turi būti labai apgalvota. Į architektūrą žiūriu labai pagarbiai, nes tai ir mokslas, ir kartu menas.“

A. Kuncevičius – archeologas, įgyvendinęs savo svajonę prisiliesti prie Lietuvos istorijos. Šiandien jis savo patirtimi dalijasi su Vilniaus ir kitų universitetų studentais. Profesorius atviras – universiteto strateginis tikslas yra parengti gero lygio specialistą, bet jeigu jis nenori dirbti toje srityje, tai turėdamas universitetinį žinių bagažą gali rinktis ir kitas profesijas. Anot A. Kuncevičiaus, bendras išsilavinimas niekad ir niekur neprapuola.

Norinčius studijuoti archeologiją kviečiame teikti paraiškas Vilniaus universiteto tiesioginio priėmimo metu, kuris vyks iki rugpjūčio 27 d. Daugiau informacijos apie studijų programą: https://tiny.lt/vuhmefa. Paraiškas studijuoti teikti galima: https://tiny.lt/kzxe4p.