Spalio 20 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko IF Archeologijos katedros renginys. Jame buvo pristatomas A. Baryso filmas „Gintaro kelias“, naujausi Archeologijos katedros leidiniai – M. Michelberto „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“, V. Šimėno „Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje“, G. Vėliaus „Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje“. Taip pat buvo demonstruojami Kuršių pilkapyno (Kelmės r.) III a. pradžios moters kapo, Paprūdžių kapinyno (Kelmės r.) V a. antrosios pusės–VI a. pradžios vyro kapo radiniai, kai kurie Kernavės archeologijos paminklų radiniai. Filmas „Gintaro kelias“, kurio scenarijaus bendraautoris ir teksto autorius yra profesorius Mykolas Michelbertas, paremtas archeologine medžiaga iš Lenkijos, Austrijos bei Italijos muziejų. Unikalių gintaro dirbinių gausu Gdansko bei Vroclavo muziejuose Lenkijoje, Karnunto muziejuje Austrijoje bei prie Adrijos jūros esančioje Akvilėjoje Italijoje, kuri daug šimtmečių garsėjo kaip gintaro perdirbimo centras.

Iš senovės lietuvių ir latvių žemių gintaras keliaudavo į pietus, kur jis būdavo perdirbamas. Taip gintaras sujungė Šiaurės ir Pietų Europą, todėl filmas ir vadinasi „Gintaro kelias“.

Šių metų archeologų ekspedicijos Kelmės rajone buvo ypač sėkmingos. Atrasti net du pirmųjų amžių baltų kapai. III a. moters pilkapyje rasta unikalių žalvario segių, apyrankių, vėrinių ant kaklo, žiedų. Va. antrosios pusės–VI a. pradžios vyro kape rasta ieties antgalių, unikali kryžiaus formos žalvarinė segė, rago gertuvių likučiai.
Renata Žiūkaitė