Paskutinį sausio antradienį Vilniaus universiteto Teatro salę linksmai klegėdami užpildė Vaikų universiteto studentai. Vaikams trečiąją žiemos ciklo paskaitą apie aritmetinius šėlsmus skaitė Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos ir informatikos metodikos katedros docentas dr. Romualdas Kašuba.

Patys drąsiausieji nepabūgę šalčio išvydo tai, ko tikrieji VU studentai turbūt dar nėra regėję. Tikrasis paskaitos dėstytojas R. Kašuba visą naktį ruošėsi didžiajam iššūkiui skaityti paskaitą vaikams, tačiau taip jaudinosi ir drebėjo iš baimės, kad ilgai negalėjo užmigti ir paskaitą pramiegojo. Jį pavaduoti suskubo aritmetinės karalystės robotas Roro, tas pats paskaitos dėstytojas, tik kitame amplua. Jis susirinkusiems vaikams aiškino, kad nuo šiol jie ne vaikai, jie yra verti kietūnų ir kietūnių vardo. Jei nebūtų verti jo, vargu ar robotas Roro būtų atskleidęs paslaptį, kad nusiplūkęs dėstytojas užmigo Pašilaičiuose. Tikrasis dėstytojas nė nenutuokia, kad jį pavaduoja robotas, todėl jei netyčia jis pasirodytų, vaikai turi nenustebti, kad robotas Roro nuo scenos išnyks kaip dūmas ir sceną užleis tikrajam dėstytojui. „Paslaptį išlaikyti būtina, o kas neišlaikys paslapties, tą paslaptis suės“, – šmaikštavo Roro.

Vaikai, žinoma, netikėjo, kad Roro yra tikras robotas, tačiau pateikti rimti įrodymai, – kad tikri robotai vaikšto su raudonais batais, kad jų kaklaraiščius puošia planetos, kad robotai nuo maitinimo plokščių pasidaro stori ir, beje, labai panašūs į žmones, – juos įtikino. Roro pažymėjo dar vieną pagrindinį skirtumą, – kad robotai viską daro „nerimtai“, o žmonės priešingai – tik rimtai.

Vaikai išpūtę akis stebėjo mažą spektaklį scenoje, sekė kiekvieną dėstytojo-roboto Roro judesį, kartojo jo šmaikščias ir linksmas skanduotes. Tikri aritmetiniai šėlsmai! Kietūnams ir kietūnėms buvo padalytos aritmetinės užduotys, kurias robotas Roro pažadėjo išmokyti spręsti. Pasirodo, robotas nugvelbė tikrojo dėstytojo užduotis ir buvo tikras, kad jas išaiškins, jei prireiks, aiškins net iki pamėlynavimo. Studentai buvo sumanūs ir užduotims išspręsti daug laiko neprireikė.

Vaikai mokėsi, kaip svirtinėmis svarstyklėmis pasverti vieną kilogramą cukraus. Roro aiškino, kaip išlaikyti svarstyklių pusiausvyrą, kaip jos veikia sugedusios. Ant lentos rašinėjo skaičių „miksus“ ir ieškojo būdų kaip atėmus iš didesnio mažesnį skaičių rezultatų eilutėje gauti tik skirtingus skaičius.

Kietūnai ir kietūnės užsikrėtė neįprasta nuotaika. Visa salė tiesiog dūzgė, skambėjo nuo robotiškų juokų, kurie vaikus priversdavo ne tik suklusti, bet ir aikčioti iš nuostabos. Iš kur robotai turi tiek neišsemiamos energijos? „Man labiausiai patiko ši paskaita ir dar viena – apie robotus. Šiandien buvo labai linksma ir juokinga“, – sakė antrokas Domas.

Kol mažieji ragavo aukštojo mokslo duonos, jų tėveliai ir mokytojai sėmėsi vaikų auklėjimo patirties. Jiems Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesorius Albinas Bagdonas pasakojo apie pozityviąją gimdytojystę ir pozityvų vaikų auklėjimo būdą.

Jaunieji studentai, užsiregistravę į Vaikų universitetą, laukiami priešpaskutinėje žiemos ciklo paskaitoje, kuri vyks vasario 2 d. (antradienį) 14 val. Joje VU Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius vaikams pasakos, kam reikalinga teisė ir teisininkai.