„Arqus“ talentų stipendijų fondas atveria duris talentingiems magistrantūros ir doktorantūros studentams iš viso pasaulio, suteikdamas finansinę paramą ir galimybę įgyti tarptautinės patirties. Tarp rudenį paskelbtų stipendijos laimėtojų – Nino Menabde iš Sakartvelo. Ji pasirinko neurobiologijos magistrantūros studijas Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre.

Nino dalijasi savo patirtimi, pasakoja apie studijų aplinką Vilniuje ir galimybes, kurias atveria šis Europos universitetų aljansas.

Kaip jautėtės sužinojusi, kad laimėjote „Arqus“ stipendiją?

Pildydama paraišką „Arqus“ stipendijai, žinojau, kad konkurencija bus didelė, tačiau nusprendžiau pabandyti. Sužinojusi, kad esu atrinkta, jaučiausi be galo laiminga ir dėkinga. Tai buvo ypatinga akimirka, priminusi, kaip svarbu nepasiduoti ir bandyti, net kai situacija atrodo neaiški.

Kaip manote, kokie pagrindiniai veiksniai lėmė jūsų sėkmę laimint „Arqus“ stipendiją? Ką patartumėte būsimiems kandidatams?

Manau, kad keli veiksniai galėjo prisidėti prie mano sėkmės, tačiau tai nėra lengva tiksliai įvardyti. Akivaizdu, kad akademiniai rezultatai turi didelę reikšmę, todėl rekomenduočiau būsimiems kandidatams siekti kuo aukštesnių įvertinimų. Taip pat dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir savanorystė bakalauro studijų metu galėjo prisidėti įrodant mano atsidavimą ir iniciatyvumą. Mano patarimas – būti aktyviems tiek akademinėje, tiek užklasinėje veikloje ir paraiškoje atskleisti nuoširdų entuziazmą.

Kodėl nusprendėte studijuoti VU, kaip viename iš „Arqus“ aljanso universitetų?

Mano sprendimą studijuoti Vilniaus universitete lėmė keli veiksniai. Visada žavėjausi Lietuva, o Vilniaus universitetas man pasirodė vienas geriausių ir seniausių Europos universitetų. Sužinojusi, kad čia siūloma neurobiologijos programa, supratau, kad tai puikiai atitinka mano akademinius tikslus, ir pradėjau ruoštis stojimui. Universitete siūlomi įvairūs įdomūs kursai, praktiniai darbai laboratorijose ir stažuočių galimybės dar labiau sustiprino mano apsisprendimą. Atvykusi čia dar labiau įvertinau gyvą akademinę aplinką ir siūlomas galimybes.

Papasakokite apie savo akademinį kelią. Kas paskatino siekti magistro laipsnio ir kaip studijos VU atitinka jūsų tikslus?

Mano akademinis kelias prasidėjo nuo psichologijos bakalauro studijų. Jų metu dirbau su vaikais, turinčiais autizmo ir kitų sutrikimų, užsiėmiau elgesio terapija ir ankstyvąja intervencija. Ši patirtis mane labai įkvėpė ir sukėlė norą domėtis smegenimis ir jų veikimu. Norėjau giliau suprasti šį procesą molekuliniu lygmeniu, todėl nusprendžiau siekti neurobiologijos magistro laipsnio. Studijos Vilniaus universitete puikiai atitinka šį tikslą, nes suteikia kursus, praktinius darbus laboratorijose ir tyrimų galimybes, leidžiančias gilintis į smegenų sudėtingumą ir pasiruošti būsimai karjerai.

Ar planuojate tęsti studijas doktorantūroje? Jei taip, kokią sritį norėtumėte tyrinėti?

Šiuo metu svarstau galimybę rinktis antrą magistrantūros studijų programą klinikinės neuropsichologijos srityje, o ne iš karto tęsti doktorantūros studijas. Mane labai domina ši sritis, nes ji jungia smegenų tyrimus su praktiniu neurologinių ir psichologinių būklių supratimu ir gydymu. Manau, kad ši specializacija puikiai papildytų mano dabartines neurobiologijos studijas ir suteiktų stiprų pagrindą ateities akademiniam ar profesiniam keliui.

Kaip, jūsų nuomone, ši stipendija ir tarptautinė patirtis gali padėti formuoti jūsų būsimą karjerą? Kokių specifinių įgūdžių tikitės įgyti?

Manau, kad svarbu siekti išsilavinimo įvairovės, nes studijos skirtinguose Europos universitetuose leidžia susipažinti su įvairiais mokymo metodais, tyrimų požiūriais ir kultūrinėmis perspektyvomis. Ši patirtis ne tik praplės mano supratimą apie neurobiologiją, bet ir padės lavinti prisitaikymo bei tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius. Gavusi šią stipendiją tikiuosi įgyti globalesnį mokslinio darbo supratimą, sustiprinti savo tyrimų gebėjimus ir užmegzti tarptautinius ryšius, kurie bus labai vertingi mano būsimai karjerai neuropsichologijos srityje.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte studijuodama užsienyje ir ko iš jų išmokote? Kaip šie iššūkiai pakeitė jūsų požiūrį į tarptautines studijas?

Prisitaikymas prie naujos aplinkos buvo vienas didžiausių iššūkių. Niekada nemaniau, kad namų ilgesys mane paveiks, tačiau tai pasirodė gana reali patirtis. Vis dėlto tikiu, kad žengti iš komforto zonos ir susidurti su tokiais iššūkiais yra būtina siekiant augimo ir savo tikslų įgyvendinimo. Studijos užsienyje mane išmokė atsparumo, prisitaikymo bei svarbos priimti naujas kultūras ir perspektyvas. Apskritai Lietuva yra puiki vieta gyventi ir mokytis – Vilnius yra ramus, svetingas miestas, o žmonės labai malonūs, todėl pereinamasis laikotarpis tapo daug lengvesnis.

Kaip, jūsų manymu, studijos užsienyje praturtina studentus akademiniu ir asmeniniu požiūriu? Ką pasakytumėte žmogui, kuris dvejoja dėl šio žingsnio?

Studijos užsienyje yra unikali galimybė išbandyti save tiek akademiniu, tiek asmeniniu požiūriu. Akademiniu atžvilgiu kiekvienas universitetas – ypač tie, kurie priklauso „Arqus“ aljansui – siūlo vertingas programas ir unikalias studijų srities perspektyvas bei įgūdžius. Asmeniniu požiūriu tai yra nepamirštamos patirtys. Gyvendami kitoje šalyje galite pasinerti į naują kultūrą, atrasti tradicijas ir užmegzti tarptautines draugystes. Žmogui, kuris dvejoja, pasakyčiau, kad nors pradžia gali būti sunki, nauda yra daug didesnė nei sunkumai. Tai augimo kelionė, kuri liks su jumis visą gyvenimą.

Ar galėtumėte pasidalinti asmeninėmis baimėmis, su kuriomis susidūrėte svarstydama galimybę studijuoti užsienyje, ir kaip jas įveikėte?

Didžiausia mano baimė svarstant galimybę studijuoti užsienyje buvo atsisveikinti su namų jaukumu ir prisitaikyti prie visiškai naujos aplinkos. Tai buvo ypač sunku, nes mano šalyje vyksta reikšmingi politiniai pokyčiai ir palikti tėvynę tokiais sudėtingais laikais buvo nelengva. Tačiau aš priminiau sau, kad siekdama išsilavinimo ir ugdydama naujus įgūdžius galėsiu prisidėti prie savo šalies ateityje, ypač neuropsichologijos srityje. Susitelkusi į šį tikslą ir galimybes, kurias suteikia studijos, įveikiau savo baimes ir prisitaikiau prie naujos aplinkos, o tai tapo labai praturtinančia patirtimi.

Kokius specifinius VU ir jūsų programos aspektus laikote labiausiai įkvepiančiais ar naudingais per savo studijas?

Vienas labiausiai įkvepiančių Vilniaus universiteto aspektų yra stiprus teorinių žinių ir praktinio pritaikymo derinys. Neurobiologijos programa siūlo platų kursų spektrą, praktinius laboratorinius darbus ir galimybes atlikti praktiką, leidžiančius tiesiogiai įsitraukti į tikrąjį mokslinį tyrimą. Man ypač naudinga yra galimybė naudotis gerai įrengtomis laboratorijomis ir bendradarbiauti su patyrusiais dėstytojais ir kolegomis. Be to, palaikanti akademinė aplinka ir skatinimas savarankiškai mąstyti bei tyrinėti yra tikrai motyvuojantys.

Remiantis asmenine patirtimi, kas daro VU ir Lietuvą patrauklius tarptautiniams studentams ir kokie aspektai, jūsų nuomone, galėtų pagerinti jų patirtį čia?

Vilniaus universitetas siūlo puikią akademinę aplinką, turi turtingą istoriją ir skiria daug dėmesio tiek moksliniams tyrimams, tiek praktiniam mokymuisi, todėl yra labai patrauklus tarptautiniams studentams. Daugelis programų dėstomos anglų kalba, o bibliotekų ištekliai taip pat lengvai prieinami angliškai, kas sukuria patogią aplinką tarptautiniams studentams. Vienas pagrindinių studijų kitoje šalyje iššūkių yra kalbos barjeras, tačiau Lietuvoje šios problemos nepajutau. Tačiau mokytis vietinės kalbos ar bent jau įgyti pagrindinių įgūdžių yra būdas parodyti pagarbą šaliai ir jos žmonėms.

Ar VU laikytumėte tarptautine ir svetinga aplinka užsienio studentams, ypač kalbant apie dėstytojų ir kolegų paramą?

Vilniaus universitetas suteikia tarptautinę ir svetingą aplinką užsienio studentams. Dėstytojai ir darbuotojai yra palaikantys ir lengvai prieinami, todėl lengviau prisitaikyti prie akademinės sistemos ir sulaukti pagalbos, kai to reikia. Daugelis programų ir išteklių yra prieinami anglų kalba, kas reikšmingai sumažina studijų užsienyje iššūkius. Studentai draugiški ir atviri, sukuria bendruomeniškumo jausmą, kuris padeda užsienio studentams pasijusti kaip namuose.

Be to, universitetas skiria individualų vadovą kiekvienam tarptautiniam studentui, kuris gali suteikti pagalbą ar duoti patarimų, jei kyla problemų. Vilniaus universitetas pirmenybę teikia studentų gerovei, siūlydamas psichologinės pagalbos paslaugas – tai labai vertingas išteklius tiems, kurie susiduria su iššūkiais ar ieško paramos studijų metu. Prieinamų išteklių, palaikančių dėstytojų, psichologinės pagalbos paslaugų ir įtraukios studentų bendruomenės derinys daro Vilniaus universitetą puikiu pasirinkimu užsienio studentams.

Daugelis pabrėžia, kad VU studentai turi galimybę laboratorinį darbą pradėti ankstyvoje studijų stadijoje. Ar jau turėjote galimybę tai patirti ir ar manote, kad tai yra privalumas? Ar ši galimybė buvo naujas aspektas jūsų moksluose?

Taip, manau, kad tai nuostabi galimybė, jog Vilniaus universitetas leidžia studentams pradėti laboratorinius darbus anksti. Kaip pirmojo semestro studentė, vis dar tyrinėju ir ieškau laboratorijos, kuri atitiktų mano interesus, gebėjimus ir reikalavimus dalyvauti. Galimybė įgyti praktinės patirties tikrai yra naujas ir įdomus mano mokslų aspektas. Tai ne tik papildo teorines žinias, bet ir padeda lavinti praktinius įgūdžius, kurie yra būtini karjerai neurobiologijos srityje.