Kartais tenka išgirsti, kad sezoninio gripo vakcinos neefektyvios, nes viruso tipai gali būti įvairūs ir nėra kaip parinkti efektyvių skiepų. Štai 2009 m. rudenį prasidėjus gripo pandemijai buvo viešai kalbama, esą pandeminėje vakcinoje yra gyvsidabrio, kacerogenų ar dar kažkokios pavojingos medžiagos. Dažnai ne specialistai skleidžia subjektyvias nuomones ir antivakcinines nuotaikas, užuot vadovavęsi oficialia Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija. Visa tai verčia dar kartą prisiminti skiepijimo nuo sezoninio gripo reikšmę. Apie vakcinos nuo sezoninio gripo efektyvumą ir saugumą, naujus argumentus skiepų naudai pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas, Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas prof. Arvydas Ambrozaitis.

Kokie yra gripo simptomai, kokios gresia gripo komplikacijos, kaip atskirti gripo infekciją nuo paprasto peršalimo?

Tipiški gripo simptomai yra šie: staigi ligos pradžia, labai ryškus silpnumas, galvos skausmas, šviesos baimė, sausas kosulys, gerklės, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas (per 38 laipsnius) ir absoliutus nedarbingumas. Tai kardinaliai skiriasi nuo peršalimo ligų. Mums dažnai sunku suprasti, kad gripas nėra peršalimo liga, todėl neretai kartojami užkeikimai, kad „gripas yra nesunki liga“, kad „nuo gripo niekas nemiršta“, „kad skiepytis nuo gripo nebūtina, nes tai neapsaugo nuo gripo“. Tai netiesa, nes gripas yra klastinga infekcija. Jis iš esmės skiriasi nuo peršalimo ligų. Gripas itin pavojingas rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.

Peršalimo ligos yra dažniausiai lengvos, žmonės perserga vaikščiodami be jokių padarinių, karščiavimas nebūna toks didelis, nėra pavojaus komplikacijoms atsirasti ir, svarbiausia, nebūna mirties atvejų. Skirtingai nuo peršalimo, gripui būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmas. Kitaip nei peršalimo virusai, gripas gali sukelti komplikacijų, pavojingų gyvybei. Jos dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Pagrindinės gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali atsirasti inkstų uždegimas ar laikinai sutrikti smegenų funkcijos. Yra buvę atvejų, kai žmogui reikėjo persodinti širdį dėl miokardito ir inkstus – dėl pogripinės komplikacijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos. Jau daug metų sausio–kovo mėnesiais nustatomas padidėjęs vyresnio amžiaus žmonių mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų, ypač nuo tokių jų komplikacijų kaip insultas ir miokardo infarktas.

Ar galima teigti, kad gripo vakcina efektyvi? Koks jos efektyvumas užkertant  kelią susirgti gripu?

Gripo vakcinos efektyvumas įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų. Šios vakcinos veiksmingumas paremtas įrodymais pagrįsta medicina ir jau daug metų nebekelia abejonės. Specialistai nebediskutuoja, ar vakcina reikalinga. Diskutuoja nebent savų tikslų siekiantys antivakcininiai judėjimai ir tie, kuriems reikia šurmulio.

Kaip ir kiekviena vakcina, gripo vakcina nėra šimtaprocenčio efektyvumo, bet viena aišku: nauda, kurią suteikia skiepijimas nuo gripo, daug didesnė už riziką, atsirandančią dėl nepageidaujamų reakcijų vienam kitam žmogui.

Reikėtų dar kartą priminti, kad pagrindinis skiepų nuo gripo tikslas nėra mažinti sergamumą. Pagrindinis tikslas – sumažinti skaičių gripo komplikacijų ir mirčių nuo pagrindinių gretutinių ligų paūmėjimo gripo sezono metu. Pastebėta, kad sausį, vasarį, kovą padidėja žmonių, kuriems per 50–60 metų, mirštamumas. Labai retai kaip mirties priežastis įvardijamas gripas, nes jie miršta nuo infarkto, insulto ar kitos ligos. Bet giliau panagrinėjus galima išsiaiškinti, kad gripas buvo pirmoji priežastis, sukėlusi insulto, miokardo infarkto ar kitų kritinių būklių atsiradimą. Asmenų iki 65 metų skiepijimo gripo vakcina efektyvumas yra 70–90 proc. Nors vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo veiksmingumas mažesnis (30–70 proc.), tačiau ganėtinai veiksmingas siekiant išvengti sunkios ligos formos, komplikacijų ir mirties. Pagyvenusių žmonių skiepijimas nuo gripo 50–60 proc. mažina hospitalizacijos atvejų ir sergamumą pneumonijomis, 80 proc. – mirtingumą.

Ne paslaptis, kad pasiskiepijus nuo gripo kartais susergama. Bet žmonės serga daug lengvesne forma ir išvengia dažniausiai pasitaikančios komplikacijos – bakterinės pneumonijos. Tai įrodyta daugeliu didžiulių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo Europos ir JAV mokslininkai.

Kokių yra naujų įrodymų, liudijančių, kad nuo gripo reikia skiepytis?

Įrodyta, kad bet kokio uždegimo metu organizme labai smarkiai padidėja uždegimo citokinų koncentracija – kyla vadinamoji citokinų audra. Citokinai – tai imunines reakcijas koordinuojančios baltyminės medžiagos, kurias pradeda gaminti makrofagai, kai į organizmą patenka koks nors įsibrovėlis – bakterija ar virusas.

Yra duomenų, kad citokinų aktyvumas padidėja sergant diabetu, esant nutukimui, vyresnis amžius irgi didina citokinų koncentraciją. Žinomas Browno universiteto gerontologas prof. Stefanas Gravensteinas yra paskelbęs įtikinamus mokslinių tyrimų duomenis, įrodančius, kad makrofagų gaminami citokinai – interleukinas, allfa naviko nekrozės faktorius, interferonas – turi trombotinį poveikį. Todėl galima surasti priežastinį ryšį, kodėl taip dažnai gripo sezono metu vyresnio amžiaus žmonės pradeda mirti nuo infarkto ir insulto arba jais suserga ir tampa neįgalūs. Tai ypač aktualu pačiai silpniausiai grandžiai, pavyzdžiui, slaugymo ligoninių, senelių pensionatų gyventojams. Pasirodo, citokinai skatina kraujo krešulių arba trombų susidarymą, o trombai užkemša vainikines arterijas, širdies raumuo nebetenka kraujo, tad ištinka infarktas. Jeigu užkemšama smegenų kraujagyslė, ištinka insultas.

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga demencijomis, silpnėja jų suvokimas, protiniai sugebėjimai. Manoma, kad tai mikroinsultų padarinys. Mikrotrombai užkemša kraujagysles, aprūpinančias krauju nedidelį smegenų žievės plotą.

Vyresnio amžiaus žmonių organizme dėl gretutinių ligų ir paties amžiaus citokinų produkcija būna didesnė. Susirgus gripu, citokinų koncentracija dar padidėja. Galima daryti išvadą, kad ji padidėja iki kritinio lygio, kai atsiranda ypač palankios sąlygos susidaryti trombams. Tai dar vienas argumentas, kodėl  būtina skiepyti vyresnio amžiaus žmones.

Palyginkite Lietuvos ir kitų šalių skiepijimosi nuo gripo apimtis. Atrodo, Lietuvoje vakcinacijos rodikliai dar skurdūs.

Europos Sąjungos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ESDC) ir Europos Komisija rekomenduoja visoms Europos Sąjungos narėms, kad kiekvieno gripo sezono metu būtų paskiepijama ne mažiau kaip 75 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių ir tų, kurie serga lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo amžiaus.

Lietuvoje rekomenduojama skiepyti nuo gripo vyresnius nei 65 metų amžiaus žmonės ir sergančiuosius lėtinėmis ligomis, ypač plaučių ir bronchų, širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, asmenis, gyvenančius socialinėse globos įstaigose, ir tuos, kuriems nustatyta imunodeficitinė būklė (gydymas priešvėžiniais preparatais, gydymas imunosupresantais po organų persodinimo, ŽIV infekcija ir kt.), nėščiąsias, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, 6–59 mėnesių kūdikius ir vaikus.

2014–2015 m. gripo sezono metu Lietuvoje paskiepyta tik 22,2 proc. rizikos grupių atstovų ir tik 7,5 proc. visų gyventojų, nors paskiepytų žmonių kiekvienais metais daugėja. Kasmet valstybė nuperka iki 100 tūkst. vakcinos dozių, todėl rizikos grupėms priklausantys gyventojai nuo gripo gali pasiskiepyti nemokamai. Tereikia tik kreiptis į šeimos gydytoją.

Olandijoje, kuri pagal šį rodiklį pirmauja Europoje, kasmet pasiskiepija per 80 proc. rizikos grupėms priklausančių gyventojų, Didžiojoje Britanijoje – daugiau kaip 70 proc., o Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Švedijoje – daugiau kaip du trečdaliai gyventojų.

JAV dabar rekomenduojama skiepyti visus nuo 6 mėnesių. Šioje šalyje kasmet skelbiama gripo skiepų savaitė ir pirmą jos dieną JAV prezidentas paskiepijamas tiesioginėje laidoje.

Deja, Lietuvoje paplitęs paranojinis mąstymas, vedantis prie sąmokslo teorijų ir įvairių mitų kurpimo. Pagal sąmokslo teorijos logiką vien jau raginimas skiepytis kvepia korupcija, nes „gripo skiepai naudingi farmacinėms bendrovėms, o ne visuomenei“. Pirmiausia reikėtų kreipti dėmesį ne į farmacinių bendrovių gaunamą pelną (tai nėra labdaros organizacijos), o į vakcinų suteikiamą naudą individui ir visuomenei, patvirtintą neginčijamais moksliniais įrodymais, kuriais paremta šiuolaikinė medicina.

Gripo vakcina  palyginti pigi, o nuostoliai, kuriuos visuomenė patiria dėl gripo, didžiuliai. Amerikiečių skaičiavimu, vieno žmogaus skiepijimas sutaupo 73 JAV dolerius kiekvienam asmeniui skirtų tiesioginių sveikatos priežiūros išlaidų.

Kartais abejojama gripo vakcinos veiksmingumu dėl to, kad esą sunku parinkti veiksmingą gripo antigeną. Kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustato, koks gripo viruso tipas dominuos tą sezoną, kad galėtų sukurti veiksmingą vakciną?

Kadangi gripo vakcina nėra universali, o kasmet cirkuliuoja vis kitos gripo viruso padermės, 1952 m. įkurtas gripo infekcijos stebėsenos tinklas. Jį sudaro 6 PSO atraminiai gripo infekcijos stebėsenos centrai, esantys Melburne, Tokijuje, Pekine, Londone, Atlantoje ir Memfyje. Šie centrai renka klinikinę medžiagą ir atlieka gripo viruso padermės cirkuliacijos stebėseną.

Pirmiausia gripo epidemija prasideda Pietų pusrutulyje ir plinta į Šiaurės pusrutulį. Atraminės laboratorijos gauna klinikinius pavyzdžius ir nustato gripo padermę. PSO ekspertai nutaria, kad ir Šiaurės pusrutulyje cirkuliuos greičiausiai ta pati padermė. PSO ekspertai jau vasario–kovo mėnesiais nusprendžia, kokia vakcina reikėtų skiepyti šio sezono metu, ir duoda užsakymą vakcinas gaminančioms kompanijoms, nes pagaminti vakciną užtrunka iki 6 mėnesių.

Labai retai, bet pasitaiko sezonų, kai ekspertų prognozuota padermių sudėtis neatitinka faktiškai visuomenėje plintančių gripo virusų padermių. Nors gripo vakcinoje esančios padermės antigenai ir neatitinka cirkuliuojančios padermės antigeno sudėties, vis tiek rekomenduojama skiepytis. Įrodyta, kad išlieka kryžminis imunitetas, nes skiriasi tik gripo padermė, o ne viruso subtipas.

Pastebėta, kad gripo vakcina turi kumuliacinį poveikį. Jeigu žmogus be pertraukos skiepijosi 10 metų, tai kaupiasi antikūnai, treniruojamas imunitetas, žmogaus imuninė sistema „atsimena“ ir vis geriau įgunda kovoti su bet kokia gripo viruso paderme.

Kalbant apie artėjančio gripo sezono ypatumus, reikia pažymėti, kad laukiama dviejų naujų gripo viruso padermių plitimo visuomenėje. Atsižvelgiant į šias prognozes buvo pakoreguota šio sezono gripo skiepų antigenų sudėtis, joje yra naujų padermių A/Switzerland/9715293/2013 (H3N2) ir B/Phuket/3073/2013 antigenų. Todėl tikėtina, kad nepasiskiepiję žmonės turėtų sirgti sunkiau, nei įprasta.

Kokios yra nepageidaujamos povakcininės reakcijos, kada negalima skiepytis, kokios yra kontraindikacijos gripo skiepams? Dauguma galvoja, kad jų yra daug. Be to, dar gaji nuomonė, kad skiepai nuo gripo gali būti Alzheimerio ar kitų ligų priežastis, todėl bijo skiepytis. Kaip yra iš tikrųjų?

Vietinės nepageidaujamos reakcijos, pavyzdžiui, skausmingumas įšvirkštimo vietoje, stebimas nuo 10 iki 30 proc. atvejų, paraudimas – nuo 5 iki 10 proc. atvejų. Nuovargis ar galvos skausmas nustatomas 5–10 proc. skiepytųjų. Galima atsakingai teigti, kad šiuolaikinė gripo vakcina gana saugi. Šiuo metu yra dvi gripo skiepų kontraindikacijos (situacijos, kai negalima skiepyti). Pirmoji – alergija gripo vakcinos sudedamosioms dalims, ypač kiaušinio baltymui. Jeigu vakcinos virusas buvo dauginamas vištos kiaušinyje, kiaušinio baltymo pėdsakai išlieka. Pagrindinė kontraindikacija – padidėjęs jautrumas vakcinos komponentams. Dabar įsisavintos ir kitos vakcinų gamybos technologijos – virusas padauginamas žinduolių ląstelių kultūroje. Tai labai pažangi technologija, nes vakcina labiau išvalyta, nebelieka padidėjusio jautrumo kiaušinio baltymui grėsmės.

Antra kontraindikacija – karščiavimas. Jeigu žmogus serga ir karščiuoja, rekomenduojama skiepijimą atidėti ir palaukti, kol pasveiks. Nėštumas nėra kontraindikacija. Viena pagrindinių rizikos grupių, kurias reikia skiepyti, yra nėščiosios, nesvarbu, kuris nėštumo trimestras. Taip nušaunami du zuikiai: paskiepijus nėščiąją, gaunama dviguba apsauga, nes apsauginiai antikūnai per placentą pasiekia ir kūdikį, o jo paties iki 6 mėnesių skiepyti negalima. Nėščiajai užsikrėtus gripo virusu pirmajame nėštumo trimestre, atsiranda persileidimo ar neišnešioto kūdikio gimdymo rizika. Naujagimis gali turėti įgimtų neurologinių defektų. Nors gripo virusas per placentą nepatenka į vaisiaus organizmą, tačiau uždegimo citokinų hiperprodukcijos metu dalis citokinų gali patekti į vaisiaus organizmą ir sukelti anomalijas. Pandeminio gripo patirtis parodė didesnį nėščiųjų mirštamumą nuo gripo.

Įtarimai, kad gripo vakcinos gali sukelti išsėtinę sklerozę, Alzheimerio ligą, Guillain-Barre sindromą ar kitas ligas, neturi jokio mokslinio pagrindo. Moksliniai tyrimai nenustatė priežastinio ryšio tarp gripo vakcinos vartojimo ir minėtų būklių.

Kartais girdime vyresnius žmones sakant, kad jie per silpni skiepytis, tegu tai daro jaunesni, nes jie stipresni. Yra atvirkščiai: gripo vakcina pirmiausia skirta vyresnio amžiaus žmonėms.