Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre dėstomos Azijos studijos supažindina su Japonijos, Kinijos ir Pietų Azijos regiono šalių kultūromis, išmokstama jų kalbų. Azijos kultūrų ir kalbų studijos – tai kelionė į nežinomybę ir iššūkis, kuriam ryžtasi tikrai drąsūs žmonės.

Vienas iš jų – Arturas Mirkevičius, Vilniaus universiteto indologijos studijų absolventas. Studijų metais buvo VU Studentų atstovybės narys, Orientalistikos centro Studentų atstovybės pirmininkas, ERASMUS mentorių programos savanoris.

Kas jus patraukė pasirinkti tokias studijas?

Nuo mažens mane domino Azija. O labiausiai – budizmo filosofija. Nors pats budizmas aprėpia daug Azijos šalių, bet  atsiradimo vieta yra Indija, todėl ir pasirinkau šį regioną. Mokykloje apie Azijos kultūras beveik nekalbama, o ir studijos, galima sakyti, pradedamos nuo nulio. Viliojo tokia nežinomybė.

Kuo šios studijos unikalios ir įdomios, kur slypi jų žavesys? Ar visus studijų metus studijavote su ugnele širdyje?

Studijuodamas labai skirtingas nuo mūsų kultūras, suvoki, kaip plečiasi tavo pasaulėžiūra. Pradedi kitaip mąstyti ir vertinti supančią aplinką, o svarbiausia – išmoksti daug naujo apie patį save. Tai pagrindinis šių studijų žavesys. Galimybė išvažiuoti metams mokytis į savo studijuojamą regioną, nuostabūs dėstytojai, kurie yra studijavę užsienio universitetuose ir daug keliavę, jų patirtis irgi suteikia žavesio šioms studijoms. Su ugnele studijavau pirmus ir paskutinius metus. Iš pradžių  viskas buvo nauja ir norėjau kuo daugiau sužinoti, o paskutiniais metais suvokiau, kiek daug studijos davė, ir buvo gaila jas baigti.

Ką jums suteikė studijos Vilniaus universitete?

Studijos man suteikė galimybę plačiau žvelgti į pasaulį. Tai savęs pažinimo ir tobulinimo procesas.

Kodėl pasirinkote studijas Lietuvoje, Vilniaus universitete?

Girdėjau, kad orientalistikos studijos Lietuvoje yra gana stiprios, bene stipriausios tarp Baltijos šalių. Norėjau pamėginti pastudijuoti geriausiame Lietuvos universitete, tad pasirinkimas tarp universitetų buvo paprastas.

Kaip rinkotės darbą baigęs studijas?

Studijų metais neteko išvažiuoti į Indiją, tad po studijų norėjau būtinai nuvykti į šią šalį. Iš tikrųjų darbo ilgai ieškoti neprireikė. Ketvirto kurso pabaigoje gavome laišką iš įmonės Indijoje, kuri ieškojo indologo, galinčio bent pusmečiui atvykti padirbti kelionių vadovu į jų šalį. Iškart sutikau.

Kokių įgūdžių ar kompetencijų turi suteikti šiuolaikinis universitetas ir kokių įgūdžių reikalauja jūsų profesija?

Šiuolaikinis universitetas turi išauklėti žmogų taip, kad baigęs studijas jis tvirtai stovėdamas ant kojų gebėtų toliau užtikrintai eiti savo norimu keliu. Mano profesija reikalauja būti plačių pažiūrų ir nevertinti visko per savo prizmę, o stebėti iš neutralios pozicijos, kitaip bus sunku tyrinėti kitas tautas ir mokytis iš jų.

Ką patartumėte būsimiems studentams renkantis studijas?

Patarčiau apsispręsti, kokie tavo tikslai. Ar baigus studijas turėti užtikrintą darbo vietą, ar turėti žinių bagažą ir pagal savo žinias ir kompetencijas ieškoti norimos veiklos. Pirmuoju atveju geriausia būtų rinktis kolegijas ar profesines mokyklas, kur įgauni darbo praktikos ir užtikrintą darbo vietą, o antruoju – universitetus. Reikėtų suvokti, kad pagrindinė universiteto funkcija – suteikti žinių, o kaip ir ką su tomis žiniomis sugebės nuveikti pabaigęs universitetą žmogus, priklauso nuo jo paties.

Koks, jūsų nuomone, studentų vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę?

Studentai yra tiesiogiai susiję – jie yra būsimi Lietuvos kūrėjai ir puoselėtojai, Lietuvos ateities pamatas, ir nesvarbu, kur studijuoja: užsienyje ar Lietuvoje. Iš kitų tautų jie gali pasisemti naudingos patirties ir pritaikyti ją Lietuvai tobulinti.

Ar pats jaučiatės kuriantis Lietuvą kasdien? Kodėl? Koks tai jausmas?

Mes kuriame Lietuvos valstybę ją garsindami svetur, supažindindami kitas kultūras su mūsų kultūra. Asmeniškai pats dar nesijaučiu stipriai prie to prisidedantis, jaučiuosi labiau kaip mokinys, kuriam dar trūksta žinių, kaip tai daryti.