Vienus įkvepiančios, kitus gąsdinančios išmaniosios technologijos neišvengiamai keičia darbo pasaulį. Vis sunkiau rasti organizaciją, kurios nepalietė skaitmenizacija, transformuojanti kasdienę darbuotojų veiklą. Kuo toliau, tuo aktualesnis darosi klausimas, ar technologijos išties tarnauja darbuotojams, o gal patys darbuotojai tampa technologinių procesų aptarnaujančiu personalu. Šiuos ir panašius klausimus tyrinėjantys Vilniaus universiteto (VU) organizacijų psichologai teigia – daug kas priklauso nuo pačių organizacijų.
Technologijoms užkariaujant darbo pasaulį, psichologinis jų poveikis mokslinėje literatūroje vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus, technologijos atveria naujas galimybes, skatina darbuotojus išmokti naujų dalykų, didina organizacijų našumą ir tobulina darbo procesus. Kita vertus, technologijų pažanga gali sukelti priklausomybės ir nesaugumo jausmą, informacijos perteklių ir nuskurdinti bendradarbių tarpusavio ryšius. Tad kai kurie darbuotojai, nespėjantys žengti koja kojon su technologijų pažanga, patiria ne skaitmenizacijos teikiamus privalumus, o papildomą stresą.
Riba tarp teigiamų ir neigiamų skaitmenizacijos padarinių labai plona, todėl svarbu ją suprasti ir tinkamai valdyti. Trejus metus VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkų grupė vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Išmanusis dėmuo ir darbuotojų gerovė šiuolaikinėje organizacijoje: darbo ir asmeninių išteklių sinergijos analizė“ (WorkSmart), kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip technologijos veikia darbuotojus bei jų darbo aplinką ir kokie yra svarbiausi žmogaus ir technologijų sąveikos psichologiniai veiksniai.
Projekto vadovė doc. Ieva Urbanavičiūtė dalijasi pagrindinėmis grupės atliktų tyrimų išvadomis.
Papasakokite plačiau apie priklausomybę nuo technologijų ir technostreso riziką.
Apklausus kelis šimtus darbuotojų iš įvairių Lietuvos įstaigų ir organizacijų nustatyta, kad ne visi technologijų sukelti iššūkiai neigiamai veikia darbuotojus. Pavyzdžiui, nors dauguma sutinka, kad jų darbas vis labiau priklauso nuo technologijų, tokia priklausomybė savaime nesukelia streso ar perdegimo. Ji labai skirtingai veikia asmenis, kurie jau turi reikiamų skaitmeninių įgūdžių, ir tuos, kurie patiria spaudimą neatsilikti nuo technologijų naujovių. Pirmajai darbuotojų grupei skaitmeniniai sprendimai dažniau tampa motyvuojančiu veiksniu darbe, o antrajai – kelia didesnę riziką tapti naudojamų technologijų įkaitais.
Psichologiniu požiūriu ypač svarbu tai, kad pastarieji technologijų naudojimo būtinybę neretai suvokia kaip veikimo laisvės ribojimą, dėl to sumažėja įsitraukimas ir gali kilti kitų neigiamų padarinių. Projekto mokslininkai teigia, kad, siekdami užtikrinti kuo palankesnes darbo sąlygas skaitmenizacijos amžiuje, šiuolaikinių organizacijų vadovai turėtų atsakingai integruoti skaitmenines technologijas į darbo procesus.
Svarbu atsižvelgti į darbuotojų kompetencijas ir poreikius, taip pat – užtikrinti nuolatinį darbuotojų ugdymą, t. y. skaitmeninio raštingumo palaikymą, kuris yra vienas svarbiausių technostreso prevencinių veiksnių.
Kokie įgūdžiai darbuotojams padeda tvarkytis su skaitmenizacijos keliamais iššūkiais?
VU mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojai kasdien susiduria su įvairiais technologiniais nesklandumais. Dažniausiai tai – kasdieniai trikdžiai, tačiau jiems įveikti reikalingi įvairūs įgūdžiai ir ištekliai. Labiausiai išsiskiria jau aptarto skaitmeninio raštingumo poreikis (pavyzdžiui, naujų technologijų išmanymas, praktiniai jų naudojimo įgūdžiai) ir bendrosios kompetencijos, tokios kaip proaktyvumas, atvirumas naujai patirčiai, socialiniai įgūdžiai. Įdomu tai, kad susidūrus su technologiniais iššūkiais ne mažiau svarbu, kaip asmuo subjektyviai vertina savo gebėjimą prisitaikyti prie technologijų pažangos ir sėkmingai spręsti besikeičiančioje darbo aplinkoje kilusias problemas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad būtent šis veiksnys ilgainiui gali padėti išvengti streso ir perdegimo. Projekto mokslininkai pabrėžia, kad sparčios technologijų pažangos laikais, be siūlomų įgūdžių atnaujinimo (angl. upskilling) iniciatyvų, darbuotojams itin reikalingas ir psichologinis įgalinimas. Jis formuojasi, kai darbo aplinkoje sukuriamos palankios sąlygos patirti sėkmę, o vykstantys pokyčiai yra nuoseklūs ir pagrįsti efektyvia savitarpio pagalbos sistema.
Kaip įprastos darbo aplinkos gerinimo priemonės – ar jos vis dar veiksmingos?
Taip, jos veikia! Mano vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad darbuotojų įsitraukimą tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse labiausiai skatina galimybė atskleisti savo gebėjimus darbe, nepriklausomai nuo darbo skaitmeninimo lygio. O teigiamai psichologinei savijautai užtikrinti bet kokioje darbo aplinkoje būtinas pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstas darbo klimatas. Vis dėlto ir čia svarbus technologinis aspektas.
Duomenys rodo, kad nuo jo galimai priklauso kai kurių organizacijos teikiamų išteklių svarba. Esant aukštam darbo skaitmeninimo lygiui, darbuotojai linkę mažiau kliautis kolegų parama, tačiau teikia daugiau reikšmės autonomijai ir sprendimų priėmimo laisvei. Todėl, siekiant motyvuoti darbuotojus, organizacijoms ateityje gali tekti taikyti skirtingas išteklių optimizavimo strategijas, priklausomai nuo darbo skaitmeninimo lygio.
Tekstas parengtas vykdant projektą „Išmanusis dėmuo ir darbuotojų gerovė šiuolaikinėje organizacijoje: darbo ir asmeninių išteklių sinergijos analizė“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr. S-MIP-22-23.
Komentarų nėra. Būk pirmas!