Kovo 29 d. Senate pristatydamas praėjusių metų Vilniaus universiteto veiklos ataskaitą rektorius akad. Benediktas Juodka pabrėžė, kad universitetui pavyko gana sėkmingai pritapti prie vykstančios aukštojo mokslo pertvarkos. VU jau antrus metus iš eilės laimi konkurencinę kovą dėl studijų krepšelių. Savo pozicijas universitetas stiprina ir aktyviai dalyvaudamas kuriant jungtinius mokslo, verslo ir studijų centrus (slėnius). 2010 m. VU potencialą sustiprino ir prie jo prisijungę kai kurie buvę valstybiniai mokslo institutai. Tačiau šiais metais universiteto laukia dar daugiau permainų ir iššūkių. Būtent apie tai „U. V.“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto rektoriumi akad. B. Juodka.

Šiais metais VU laukia daug permainų. Gal galėtumėte papasakoti apie jas plačiau?

Verta paminėti keletą esminių dalykų. Pirmiausia, mums reikia apmąstyti neseniai iš Europos universitetų asociacijos gautus mūsų universiteto ekspertizės rezultatus. Tai yra svarbus pakartotinis – po 2006 m. atliktos pirmos ekspertizės – VU vertinimas. Fakultetai, susipažinę su juo, turės pateikti tam tikrus savo veiklos planus. Svarbu nuspręsti, kiek mes atsižvelgiame į ekspertų vertinimą. Europos universitetų asociacijos ekspertai rekomenduoja stambinti fakultetus – jie pasisako už tai, kad VU jų liktų penki. Tačiau tai tik rekomendacinio pobūdžio patarimas.

Kol kas svarbiausi ir aktualiausi darbai buvo susiję su naujuoju universiteto Statutu. Rengdami jį mes šiek tiek užtrukome. Užtat galime pasidžiaugti labai aktyvia mūsų bendruomene. Pirminis naujo Statuto projektas buvo išplatintas dar praėjusiais metais. Iš bendruomenės narių buvo gauta per 120 pastabų. Buvo sudaryta darbo grupė, vadovaujama akademinių reikalų prorektoriaus dr. Juozo Galginaičio. Ši darbo grupė atliko milžinišką dabą – surinko visas pastabas, išanalizavo, susistemino jas. Po ilgų svarstymų Senato komisijoje ir Senate pagaliau naujajam Statuto projektui buvo pritarta. Šiuo metu mūsų Statuto projektas yra išsiųstas į Seimą. Iš esmės mes teikiame Vilniaus universiteto Statuto įstatymo pataisą, remdamiesi 2009 m. priimtu Studijų ir mokslo įstatymu. Noriu pabrėžti, kad 1990 m. mūsų Statutas buvo priimtas būtent kaip įstatymas. 2002 m. jis buvo pakoreguotas, bet irgi kaip įstatymas, tad ir dabar mes teikiame naują universiteto Statutą kaip 1990 m. priimto įstatymo pataisą. Lauksim, ką nuspręs Seimas.

Tačiau, kad ir kada būtų patvirtintas Statutas, dar šiais metais turės būti padaryti pirmieji universiteto pertvarkos žingsniai, nes pagal Mokslo ir studijų įstatymą nuo kitų metų sausio 1 d. visi universitetai turi pakeisti savo statusą – tapti viešosiomis įstaigomis. Prieš tai laukia daug parengiamųjų darbų, tarp jų ir turto vertinimas. Sudaryta darbo grupė, kuri turi parengti būsimų darbų gaires.

Kada, Jūsų manymu, Seime galėtų būti svarstomas ir priimtas naujas universiteto Statutas?

Manau, kad jis bus svarstomas jau artimiausiu metu. Pirmiausia Statutą turi svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Tačiau jeigu bus pritarta, kad Statutas būtų priimtas kaip įstatymas, jis po svarstymo komitete bus pateiktas plenariniam parlamento posėdžiui. Nežinia, ar komitetas pritars mūsų Senato norui, kad tai būtų esančio įstatymo pataisa, ar nuspręs, kad Statutą reikia tvirtinti Seimo nutarimu, kaip ir kitų universitetų statutus. Tai yra principinis dalykas.

Koks turėtų būti kitas etapas po Statuto patvirtinimo Seime?

Kai turėsime patvirtintą Statutą, reikės suformuoti naują universiteto Tarybą. Pagal VU Senato priimtą Statutą ją sudarys 11 žmonių. Dalį jų skirs ministras, dalį deleguos Vilniaus universitetas, tad reikės surengti universitetų atstovų Taryboje rinkimus. Turi būti formuojamas ir naujas Senatas. Jo narių skaičius kol kas nereglamentuotas mūsų Statuto projekte. Tą skaičių turi nustatyti dabartinis Senatas. Galiu pasakyti, kad pagal mūsų Statuto projektą, jeigu jis liks nepakitęs, kiekvienas akademinis kamieninis padalinys turės Senate mažiausiai po vieną atstovą. Tad laukia didelis darbas kuriant naują universiteto valdymo struktūrą.

Koks vaidmuo atiteks universiteto Senatui po to, kai pagrindiniu valdymo organu taps Taryba?

Dar sunku pasakyti, nes mūsų Statuto projekte Tarybos ir Senato galios yra gana subalansuotos. Mes nusprendėme palikti Senatui daugiau funkcijų, nei yra numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, todėl įdomu ir svarbu, kaip į mūsų projektą reaguos Seimas. Kol Statutas dar galutinai nepatvirtintas parlamento, man sunku prognozuoti, kas ten liks iš mūsų pasiūlymų.

Tęsiant pokalbį apie ateities darbus, norėčiau paklausti, kas laukia universiteto projektų vykdymo ir kitose aktualiose srityse?

Ypač svarbūs yra darbai, susiję su integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių projektais. Šiais metais turime operatyviai baigti visus Fizinių ir technologinių mokslų ir Gyvybės mokslų centrų projektavimo paruošiamuosius darbus ir paskelbti viešųjų pirkimų konkursus jiems įgyvendinti. Tiems projektams skirti didžiuliai pinigai – Gyvybės mokslų centrui per 125 mln. litų, o Fizinių ir technologinių mokslų centrui per 200 mln. litų. Tik dalis šių pinigų bus skirta pastatams – ženkli suma bus panaudota įrangai įsigyti. Šiandien mes turime tam tikrų problemų su konkursais, bet projektų darbo grupės intensyviai dirba ir manau, kad jeigu nebus kokių nors netikėtumų, sėkmingai susitvarkysime.

Kiti darbai, kuriuos reikėtų paminėti, susiję su būsimų studentų atranka. Artėja naujų studentų priėmimas į Vilniaus universitetą – tai nepaprastai atsakingas etapas universiteto kalendorinių metų gyvenime. Mes daug dėmesio skiriame atvirų durų dienų renginiams, turime pasirašę sutartis su keliolika gimnazijų visoje Lietuvoje, fakultetų delegacijos važiuoja į šalies rajonus, supažindina abiturientus su universiteto studijų programomis. Siekiame pritraukti pačius geriausius, labiausiai motyvuotus studentus į bakalauro studijų programas.

Jūs neseniai susitikote su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi. Kokius klausimus aptarėte?

Jau tampa tradicija, kad keletą kartų per metus ministras ir viceministras atvyksta į Vilniaus universitetą aptarti įvairių ne tik Vilniaus universiteto, bet ir visos Lietuvos aukštojo mokslo sistemos reformų klausimų. Taip buvo ir šį kartą. Į VU atvyko ministras G. Steponavičius ir viceministrė Nerija Putinaitė. Pirmiausia mes parodėme svečiams už ES struktūrinių fondų pinigus renovuotą Šv. Jonų bažnyčios varpinę, kuri dar nėra galutinai įrengta. Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad renovuojama ir pati Šv. Jonų bažnyčia – restauruojami vitražai, vyksta apšiltinimo darbai.

Prieš kelerius metus buvo užbaigtas Filosofijos fakulteto remontas, paskui suremontuotas Istorijos fakultetas. Šiandien tai yra puikiai sutvarkyti akademiniai padaliniai. Dabar atėjo Filologijos fakulteto eilė. Ministras atkreipė dėmesį, kad Filologijos fakultetas jau renovuojamas – šiek tiek finansavimo gavome iš vieno Norvegijos fondo, taip pat iš Europos Komisijos pinigų, skirtų Vertimų studijų centrui, nes mūsų universitetas yra vienintelis Lietuvoje, kuris rengia vertėjus Briuseliui, Europos Parlamento ir Europos Komisijos darbui. Gavę tuos pinigus, pradėjome renovuoti Skandinavistikos centrą ir Vertimų studijų katedrą. Ministro paprašėme, kad kai kitiems metams bus planuojamas investicinių projektų finansavimas, nebūtų pamirštas ir mūsų Filologijos fakultetas, nes jo renovavimo projektas yra tęstinis.

Turime dar vieną ambicingą užmojį. Norime Visoriuose, kur yra įsikūręs mūsų Matematikos ir informatikos institutas ir kuriasi informacinių technologijų slėnis, pastatyti dar vieną pastatą, į kurį galėtų persikraustyti Matematikos ir informatikos fakultetas. Dalis jo šiuo metu yra Naugarduko gatvėje, o kita – Baltupiuose. Su ministru dar kartą aptarėme šį projektą. Jam įgyvendinti reikėtų 45–50 mln. litų. Švietimo ir mokslo ministerija galbūt galėtų rasti šiam projektui 10 mln. litų, dar tiek pat, mūsų skaičiavimais, galima būtų gauti pardavus seną fakulteto pastatą Naugarduko gatvėje, tačiau tai reiškia, kad vis tiek dar trūktų 25–30 mln. litų. Universitetas siūlytų bandyti panaudoti dalį lėšų (ar tiesiog pasiskolinti jas) iš nelabai sėkmingai vykdomos valstybinės pastatų renovavimo programos, tačiau tokią galimybę reikėtų aptarti su Ministru Pirmininku.

Kokią Jūs matote universiteto ateitį?

Esu įsitikinęs, kad dėl visų įgyvendinamų projektų universiteto laukia didelis kokybinis šuolis. Tai neatsitiks akimirksniu, praeis šiek tiek laiko, bet galiausiai mes tai pasieksime. Kalbu ne vien apie studijų, bet ir apie mokslinės veiklos kokybę. Čia labai svarbu bus įgyvendinti slėnių projektus, kuriuose dalyvaujame. Mes disponuosime pačia moderniausia įranga ir sutelksime vienoje vietoje gausius žmogiškuosius resursus. Galima džiaugtis ir humanitarinių bei socialinių mokslų ES struktūrinių fondų projektais. Tad manau, kad universiteto netolimoje ateityje laukia dideli kokybiniai pokyčiai ir laimėjimai.