Vilniaus universitetas (VU) 2017-uosius paskelbė Filomatų metais, taip pažymėdamas iškilią 200 metų draugijos įkūrimo sukaktį. Šia proga spalio 3 d. VU bibliotekoje atidaryta paroda „Tėvynė. Mokslas. Dorybė. Filomatų draugijai – 200“.

Įžanginiame žodyje VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė atkreipė dėmesį, kad paroda parengta pagal dr. Redos Griškaitės 1990 m. išleisto parodos katalogo „Filomatų draugija“ koncepciją, o eksponatai surinkti iš VU bibliotekos Rankraščių skyriaus, VU bibliotekos Adomo Mickevičiaus ir VU mokslo muziejų. Direktorė džiaugėsi, kad susitinkame žinodami, jog „filomatų atminimas, dvasia yra čia, visiškai šalia mūsų“.

Sveikindama VU bendruomenės reikalų prorektorė doc. Birutė Švedaitė-Sakalauskė pasidalijo mintimi, kodėl net ir po tiek metų švenčiame, minime filomatus, jie yra mums svarbūs. „Du dalykai: žavesys ir ilgesys. Mes žavimės drąsiais ir pasiaukojančiais žmonėmis. Tokiais, kurie imasi atsakomybės už bendrus reikalus ne todėl, kad jiems tai priklauso pagal pareigas, o todėl, kad kitaip negali. Ypač žavimės, kai tai daro visai jauni žmonės – kai pagalvoji, Adomui Mickevičiui tuomet buvo tik devyniolika, tad, galima sakyti, vaikas dar. Ir mes tokiais poelgiais ne tik žavimės, bet ir jų ilgimės. Ilgimės žygdarbių ir įkvepiančių pavyzdžių, net ir gyvendami, atrodytų, ramiausiais ir saugiausiais laikais, kokius Lietuva tik kada turėjo“, – kalbėjo prorektorė.

Į parodos atidarymą atvykusi Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska pabrėžė filomatų ir filaretų legendos reikšmę – lietuvių, lenkų, baltarusių kartoms ji buvo įkvėpimas veikti laisvės vardan, vėliau leidęs atgauti nepriklausomybę.

VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentė dr. Brigita Speičytė akcentavo, kad filomatus vienijo ne tik pažinimo ir išsilavinimo siekis, pilietiniai įsipareigojimai, bet, visų pirma, „jungė draugystės, pasitikėjimo, emocinės bendrystės saitai. Filomatai buvo patys patyrę, kad laisvas žmogaus įsipareigojimas kilniam tikslui yra palaikomas ir išmaitinamas šiltoje draugystės atmosferoje. Filomatai suprato, jog tam, kad žinojimas ar naujos idėjos keistų pasaulį, jie turi pasiekti žmones, išeiti anapus auditorijos, laboratorijos sienų, anapus paskaitų tvarkaraščio ir knygų puslapių. O tam reikalinga pelnyti žmonių pasitikėjimą ir palankumą. Tad filomatai, siekdami tapti intelektiniu elitu, drauge telkė bendruomenę, bendraminčių ratą – tų, kurie filomatų puoselėjamas idėjas galėtų priimti ir skleistų toliau.“

Šiandien VU Filologijos fakultete veikiančios Filomatų draugijos valdybos narė Eleonora Buožytė teigė, kad filomato sąvoka yra plati ir apima ne tik XIX a. Vilniaus universitete aktyviai veikusios draugijos narius – filomatai yra tam tikro studentiško idealo simbolis, įkvėpimas ir siekiamybė.

Renginyje ištrauką iš A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ lenkiškai deklamavo VU bibliotekos A. Mickevičiaus muziejaus Poezijos klubo pirmininkas Voicechas Piotrovičius, o „Odę jaunystei“ skaitė Filologijos fakulteto studentas Rokas Šimkevičius.

Jubiliejaus proga VU bibliotekos A. Mickevičiaus muziejui padovanoti poeto ir Marilės Vereščekaitės portretai (dailininkas Ryszardas Mickieviczius, mecenatai Halina ir Ryszardas Mickiewicziai).

Renginį užbaigė VU folklorinis ansamblis „Ratilio“, atlikęs keletą filomatų surinktų dainų, pašokęs XIX a. pradžios šokį „Vengierką“ ir pamokęs susirinkusiuosius nuotaikingo tų laikų šokio „Ciceliukė Marceliukė“.

Paroda VU bibliotekos Baltojoje salėje veiks iki lapkričio 30 d.