Varėnos rajono Puvočių kaime atnaujinta ir modernizuota Vilniaus universiteto Puvočių praktikos bazė.

Internetas, karštas vanduo visą parą ir… grynas oras

Vos pusantros valandos trunkanti kelionė iš Vilniaus Varėnos link neprailgsta. Netrukus atsiduriame Puvočių kaime. Nuo pagrindinio kelio jau iš tolo šviečia trijų aukštų geltonas pastatas. Kaip sako šios bazės administratorė Ramunė Sinkevičienė, tai – pats gražiausias ir didžiausias statinys visoje Marcinkonių seniūnijoje. Mus, ištrūkusius iš sostinės šurmulio, čia pasitinka tyla, šieno ir miško kvapai, paukščių čiulbėjimas, apgaubia ramybė. Pastūmę šalin užplūdusį jausmą „noriu atostogų čia ir dabar“, leidžiamės į ekskursiją po naująjį pastatą.

Viskas čia dar kvepia naujumu. Pirmame aukšte – studentų laboratorijoms skirti kambariai ir didelė auditorija su projektoriais ant galinių sienų. Auditorijos viduryje sumontuota slankiojanti sienelė leidžia patalpą padalyti į dvi mažesnes. Iš jos galima išeiti tiesiai į lauko terasą. Pirmame aukšte taip pat įrengta modernia technika aprūpinta virtuvė. Vietos šeimininkauti čia užtenka.

Yra keltuvas, pritaikytas tik neįgaliesiems.

Antrame aukšte įrengti miegamieji kambariai. Juose gali įsikurti 61 studentas. Kiekviename kambaryje yra daugiausia 4 miegamosios vietos dviaukštėse lovose (anksčiau studentai gyvendavo po 6–8). Aukšte įrengti bendri dušai ir tualetai, skalbykla.

Trečiame aukšte gali apsistoti 27 žmonės. Devyniuose vienviečiuose kambariuose, trijuose dviviečiuose ir trijuose liukso kambariuose (blokuotuose) įrengti dušai ir tualetai, kiekviename kambaryje – spintos stumdomomis durimis, nauji baldai, patalynė, rankšluosčiai, veidrodžiai. Šio aukšto virtuvė taip pat aprūpinta šiuolaikiška įranga: dviem šaldytuvais, dviem elektrinėmis plytelėmis, mikrobangų krosnele, stalo ir virtuvės įrankiais, indais.

Visoje bazėje veikia internetas, geoterminis šildymas, yra karštas vanduo, kurį gamina saulės kolektoriai, tad čia gyventi galima ir žiemą.

Nemažoje aptvertoje lauko teritorijoje pastatytos dvi naujos didelės medinės pavėsinės, kuriose galima ne tik rytais gurkšnoti kavą, bet ir rengti seminarus. Yra galimybė pakabinti stendus, projektorius.

Senoji ir naujoji bazė: „Nėra ką čia lyginti“

Gyventi, atlikti praktikas, rengti konferencijas, stovyklas Puvočiuose sąlygos – puikios. Jau dvidešimt antrus metus čia dirbanti administratorė R. Sinkevičienė prisimena dar tuos nesenus laikus, kai mamos, atvežusios savo pirmakursius į buvusią praktikų bazę, apsiverkdavo. „Dabar net nežinau, ką dar studentams reikėtų siūlyti ir kas gali būti geriau“, – sako administratorė. Jai pritaria ir Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros docentė Grita Skujienė, šiuo metu dirbanti čia su fakulteto studentais. Jai ne kartą teko lankytis senosiose patalpose, tad dabartinėmis sąlygomis yra labai patenkinta. Be doc. G. Skujienės, kartu su studentais dabar dirba minėtos katedros profesorius Sigitas Podėnas ir docentė Virginija Podėnienė. Mokslininkai prisiminė, kad ši bazė atsirado būtent Zoologijos katedros profesoriaus Vytauto Valentos iniciatyva 1979 m. Nuo 1982 m. čia vyksta gamtininkų praktikos. S. Podėnas į Puvočius vykdavo dar būdamas studentas. Daug metų yra pats tvarkęs, remontavęs, sodinęs augalus. „Gyvenimo sąlygos dabar nepalyginamai geresnės. Nėra ką lyginti. Anksčiau dušą atstodavo Merkys, vandenį semdavom iš šulinio, naudojomės lauko tualetu. Turėdami tokią bazę galime daug daugiau aprėpti“, – sako profesorius.

Šią VU praktikos bazę puikiai įvertino kartu su gamtininkais stovyklavęs studentas iš Pietų Korėjos. Dėstytojai jau svarsto apie tarptautinių stovyklų rengimą Puvočiuose.

Ką Puvočiuose galima nuveikti?

Gamtos mokslų fakulteto dėstytojai sutartinai tvirtina, kad nei jie, nei studentai laisvo laiko praktikų metu neturi. Jie čia tik mokosi, rengiasi atsiskaitymams ir pan. O jeigu būtų laisvo laiko? Ką Puvočiuose galima nuveikti? Pašnekovai tvirtina, kad čia – idealios sąlygos moksliniams straipsniams rašyti, egzaminų atsakymams taisyti ir kitiems darbams, kuriems reikia susikaupimo ir ramios aplinkos. „Atvažiuok čia ir rašyk, dirbk niekieno netrukdomas“, – teigia prof. S. Podėnas.

Dzūkijos nacionalinio parko apylinkės vilioja gamtiniu ir etnografiniu paveldu. Pirmasis traukos objektas (ir labai svarbus) – kaimo parduotuvėlė, kurioje yra visko, ko reikia, o ko nėra – atveža pagal užsakymą. Šalia VU praktikos bazės yra Puvočių apžvalgos bokštas, nuo kurio iš 30 metrų aukščio atsiveria įspūdingi ir neaprėpiami Varėnos rajono miškai, Puvočių kaimo panorama. Už maždaug 300 metrų teka Merkio upė. Joje kyšantys Perkūno, Stavario akmenys apipinti legendomis. Šalia Merkio įrengta didelė stovyklavietė. Per upę nutiestas vienintelis Puvočių medinis lieptas, vadinamas Beždžionių tiltu, jungia Merkinės ir Marcinkonių seniūnijas. Studentai visada aplanko šį tiltą, atsiveda savo svečius. Puvočių kaime įkurti net trys baidarių nuomos punktai. Nors vanduo Merkyje sušyla tik vasaros pabaigoje, bet studentai ir poilsiautojai čia maudosi ir Merkį labai pamilsta. Bijantiesiems šalto upės vandens yra išeitis – už penkių kilometrų nuo Puvočių tyvuliuojantis Trikampio ežeras. Maždaug tiek pat kilometrų yra iki kitų ežerų – Glyno, Ežeraičio (čia auga spanguolės), Lavyso, Kastinio.

Mėgstantieji žvejoti taip pat nenuobodžiautų. Štai nuolatinis Puvočių poilsiautojas prof. Arvydas Šliogeris Skroblaus upėje traukdavo upėtakius. Miškuose gausu uogų, grybų.

Nuo Puvočių iki Merkinės – vos 15 kilometrų. Studentai gamtininkai turi tradiciją kasmet, būdami Puvočiuose, bent kartą nuvažiuoti pasitikti kylančios saulės ant Merkinės piliakalnio. Ši tradicija gimė dar 1982 m. prof. V. Valentos iniciatyva, prof. S. Podėnas yra to liudininkas ir dalyvis. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Merkio ir Nemuno upių santakoje. Tekanti saulė, kylantis rūkas, nežemiški gamtos vaizdai palieka neišdildomus įspūdžius.

Kviečia naudotis naujo centro galimybėmis

Vilniaus universiteto Puvočių praktikos bazė atnaujinta įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Biologinių ir žemės gelmių išteklių studijoms reikalingos infrastruktūros atnaujinimas ir sukūrimas (Biogeonauda-C)“. Iki 2020 m. ši puiki bazė gali būti naudojama tik universiteto tikslams įgyvendinti: VU bendruomenės studijų, mokslo procesams bei aktyvaus mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo renginiams organizuoti. Vėliau čia bus galima ir poilsiauti.

Kol kas ši bazė daugiausia naudojama gamtininkų praktikoms.

VU Kanclerio kolegija svarsto, kaip efektyviai panaudoti šią renovuotą VU bazę visus metus. Gamtos mokslų fakulteto prodekanė doc. Jurga Turčinavičienė mano, kad fakultetai galėtų rengti seminarus, mokyklas, konferencijas, ši vieta puikiai tiktų kaip praktikos bazė užsienio universitetų studentams (unikali bioįvairovės požiūriu gamta žiemą ir vasarą), galima būtų apgyvendinti ir suteikti laboratorijas, darbo vietas mokslininkams iš užsienio, kurie domisi kai kuriomis unikaliomis rūšimis, galima rengti stovyklas mokiniams, kurie domisi gamtos mokslais (gal jie taps mūsų studentais?). Galėtų vykti renginiai bendruomenei: vaikų vasaros stovyklos (kai nėra studentų praktikos), unikalios savaitgalinės ekskursijos, kurias galėtų vesti kvalifikuoti GMF dėstytojai.

Kviečiame visų fakultetų, padalinių, centrinės administracijos darbuotojus aktyviai naudotis Puvočių praktikos ir poilsio baze. Čia galima organizuoti ne tik mokymus, seminarus, konferencijas, bet ir meno kolektyvų stovyklas, sporto renginius (pavyzdžiui, orientacinio sporto varžybas), pažintinius grybų takus ar atskirus grybavimo čempionatus. „Viskas priklauso nuo neišsenkančios fantazijos“, – apibendrina kancleris Gediminas Miškinis, kviesdamas bendruomenę Puvočiuose aktyviai praleisti ne tik vasarą, bet ir visus metus.

Planuojantys renginius Puvočių praktikos bazėje turėtų kreiptis į vyriausiąją specialistę Dalią Liuimaitę (centriniai rūmai, 353 kab., tel. 8 5 268 7013, el. p. dalia.liuimaite@cr.vu.lt).

Nuotraukų galerija