Tarptautiniai tyrimai ir įvairios organizacijos kalba apie augantį tvarumo specialistų poreikį. Prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir spręsti sudėtingas socialines problemas aktualu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Todėl nuo šių metų rudens Vilniaus universitete (VU) startuoja nauja tarptautinė studijų programa „Tvarumas ir ateities visuomenės“ („Sustainability and Future Societies“). Tai vienintelės tokios pobūdžio studijos Baltijos regione.

Apie tvarumo studijų aktualumą ir perspektyvas kalba VU Filosofijos fakulteto studijų prodekanė doc. Jolanta Aleknevičienė ir šiai programai vadovaujanti dr. Ieva Adomaitytė-Subačienė.

Vilniaus universitete startuoja tarptautinė studijų programa „Tvarumas ir ateities visuomenės“. Kodėl sumanyta ją steigti Filosofijos fakultete ir kuo ji aktuali? 

J. Aleknevičienė: Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas yra atvira akademinės bendrystės erdvė, kurioje veikia ir viena kitą papildo dvidešimt keturios socialinių ir humanitarinių mokslų bakalaurus ir magistrus rengiančios studijų programos. Ši įvairovė ir iš jos išaugantis tarpdiscipliniškumas, taip pat aukšto lygio mokslas ir puoselėjami ryšiai su Lietuvos bei užsienio valstybinėmis, nevyriausybinėmis ir verslo organizacijomis suteikė platformą steigti naujo požiūrio studijų programą. Jos ypatumas yra transdisciplininė prieiga – tai reiškia, kad ne tik skirtingos akademinės disciplinos, bet ir įvairios interesų grupės yra įtraukiamos kuriant ir perduodant žinias.

Sparčiai kintanti aplinka ir vis augantis poreikis spręsti sudėtingas socialines problemas reikalauja plataus bendradarbiavimo. Rengiant programą dalyvavo VU sociologijos, socialinio darbo, socialinės politikos, filosofijos, psichologijos, kriminologijos, vadybos ir technologijų specialistai, taip pat išorinės partnerių organizacijos.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie jūsų matomą tvarumo studijų poreikį? Kodėl sugalvota daryti jas tarptautines?

J. Aleknevičienė: Augantis tvarumo specialistų poreikis minimas įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose, tokiuose kaip „Future of Jobs Report 2023“. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Europos Komisija griežtina tvarumo teisinį reguliavimą. Apie tvarumo specialistų poreikį kalba darbdaviai, akivaizdžiai auga organizacijų dėmesys tvarumo vertybėms.

Naujoje studijų programoje akcentuojami socialiniai tvarumo aspektai, kurie užtikrina lygias galimybes, kokybišką švietimą ir kitas paslaugas žmonėms, sprendžia skurdo ir nelygybės mažinimo, tvarių miestų ir bendruomenių plėtros, geros valdysenos ir kt. problemas.

Programa yra tarptautinė, nes ugdo globalias ir ypač šiandieniame pasaulyje būtinas tarpkultūrines kompetencijas, reikalingas bendraujant ir dirbant įvairiose aplinkose. Studijų tarptautiškumą suprantame kaip kokybės ženklą, plėtros ir naujų partnerysčių galimybę ir plačią profesinių žinių generavimo ir dalinimosi platformą. Kviečiame studijuoti!

Studentams vyks ne tik teoriniai užsiėmimai, jie bus kviečiami dalyvauti ir praktinėse dirbtuvėse. Kodėl sumanytas būtent toks studijų modelis?

I. Adomaitytė–Subačienė: Mintis sujungti praktikos lauko ir teorinį žinojimą kilo analizuojant šiuolaikinio postmodernaus pasaulio kompleksiškumą. Atrodo, kad viskas, ką žinojome apie pasaulį, tampa abejotina. Nieko nėra savaime suprantama, įprastos normos ir sprendimai keičiasi taip greitai, kad jau kenčiame nuo naujo sutrikimo FOMO (fear of missing out). Todėl mums buvo svarbu peržengti tradicinio mokymo ir mokymosi ribas, išeiti iš didingų universitetų sienų. Kiekvieną semestrą studentai dalyvaus praktinėse dirbtuvėse su socialiniais partneriais. Taikysime probleminio mokymosi principą, kai studentai atlieka tyrimus, analizes, sprendžia realaus pasaulio problemas, mokosi vertinti socialinį poveikį, rengti projektus. Mūsų partnerių tinklas gana platus – nuo Vilniaus miesto savivaldybės ir modernių verslo įmonių (pvz., UAB „TheCritical“) iki kaimiškų bendruomenių, tokių kaip Antalieptėje įsikūręs „Inovatorių slėnis“. Studentai galės patys išbandyti kuriamas socialines inovacijas, kurias tyrinėti padės Lietuvos socialinių inovacijų klasterio kolegos ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto ekspertai.

Kokių studentų laukiate?

I. Adomaitytė–Subačienė: Laukiame smalsių, kritiškai mąstančių ir pasaulio socialinėms problemoms neabejingų studentų. Ši programa skirta tiems, kurie nesitenkina paviršiumi ir nori giliau suprasti, kaip veikia visuomenė, kaip keičiasi jos struktūros ir kaip galime kurti tvaresnę ateitį.

Mūsų idealus studentas yra tas, kuris ne tik užduoda klausimus, bet ir ieško atsakymų. Kuris geba analizuoti, kelti hipotezes, matyti ryšius tarp iš pirmo žvilgsnio nesusijusių reiškinių. Būtina ir tam tikra drąsa – išbandyti naujus požiūrius, jungti skirtingas sritis, įgyvendinti socialines inovacijas. Kadangi ši programa yra tarpdisciplininė, studentams pravers analitiniai gebėjimai, socialinis jautrumas, gebėjimas dirbti komandoje. Neretai teks peržengti savo komforto ribas – dalyvauti tarptautinėse diskusijose su įvairių šalių ir kultūrų studentais.

Laukiame pretendentų iš įvairių pasaulio šalių. Mes ieškome žmonių, kurie nori tapti ateities prognozuotojais ir kūrėjais. Ši programa suteiks visus įrankius, tačiau tik nuo studento priklausys, kaip jis juos panaudos.

Rengdami programą kalbėjotės su socialiniais partneriais, dėstytojais, institucijų ir darbdavių atstovais. Kokių specialistų jie tikisi ir kokios karjeros galėtų tikėtis šių studijų absolventai? 

I. Adomaitytė–Subačienė: Viena iš esminių šios programos idėjų – ugdyti žmones, gebančius veikti neapibrėžtoje, kintančioje aplinkoje ir sykiu gebėti ją analizuoti, paaiškinti. Tad reikalingos ne tik akademinės žinios, bet ir lankstumas, kūrybiškumas, gebėjimas analizuoti kompleksines problemas bei kritiškai vertinti informaciją. Mūsų absolventai gebės derinti skirtingų disciplinų požiūrius, jungti sociologinius, technologinius, ekonominius ir socialinius aspektus.

Studijų metu ypatingas dėmesys skiriamas praktikai – studentai nebus tik stebėtojai, jie taps aktyviais socialinių inovacijų kūrėjais. Jie mokysis rasti sprendimus, kurie realiai veikia: nuo duomenimis grįstų politikos rekomendacijų iki vietos bendruomenių iniciatyvų. Tad kalbant apie karjeros galimybes, jos yra itin plačios.

Šiandien darbdaviams reikia specialistų, gebančių suprasti visuomenės pokyčius, analizuoti duomenis, kurti strategijas ir jas įgyvendinti. Viešajame sektoriuje absolventai galės įgyvendinti darnaus vystymosi projektus, dirbti miestų planavimo grupėse ar padaliniuose kaip tvarumo specialistai, atlikti tvarumo ir socialinio poveikio mokslinius tyrimus, tapti bendruomenių planavimo ir miestų atsparumo konsultantais. Nevyriausybinėse organizacijose absolventai galės koordinuoti socialinio verslo iniciatyvas, ginti žmogaus teises, vertinti socialinį poveikį. Taip pat jie galės koordinuoti tvarumo projektus, klimato teisingumo ir bendruomenių vystymosi programas, dirbti lėšų rinkimo ir informavimo specialistais. Privačiame sektoriuje jie galės dirbti tvarumo konsultantais, socialinių inovacijų projektų specialistais, patarėjais etiško tiekimo grandinės valdymo klausimais. Galės prisidėti prie darbuotojų gerovės ir įsitraukimo programų kūrimo, orientuotis į tvarumo strategijas darbo vietoje ir skatinti bendruomeninę savanorystę.

Galiausiai, ši programa suteiks ne tik profesinius įrankius, bet ir įkvėpimą veikti – kurti pokytį ir drąsiai žvelgti į ateities visuomenės iššūkius.