Albinas Kentra

Lapkričio 19 d. netekome partizano, rezistento, Lietuvos laisvės kovų metraštininko, Laisvės premijos laureato, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojo Albino Kentros. Su partizanu galima atsisveikinti VU Šv. Jonų bažnyčioje gruodžio 21 d. (ketvirtadienį) nuo 11.00 iki 21.00 val. Šv. Mišios už A. Kentrą bus aukojamos ketvirtadienį 18.00 val.

Albinas Kentra gimė 1929 m. Šilalės rajone, Gūbrių kaime, Juozapo ir Onutės Kentrų šeimoje. Mokėsi Nevočių kaimo pradžios mokykloje, Šilalės gimnazijoje. Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945 m. visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais. 16-metis Albinas buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.

Partizanų gretose A. Kentra buvo trumpai, jį išdavė bendramokslis. 1946 m. vasarą jis buvo suimtas ir Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos karinio tribunolo sprendimu nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį. Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, jie buvo kalinami lageriuose arba žuvo. Ilgus rezistencinės kovos metus motina O. Kentrienė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954 m., per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti. VU jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą, studijuodamas susigrąžino Kentros pavardę. Laurų (Vilniaus rajone) aštuonmetėje mokykloje dirbo anglų kalbos mokytoju, taip pat buvo vokiečių kalbos mokytojas Nemenčinės vidurinėje mokykloje.

1962–1965 m. Leningrado universitete A. Kentra lankė užsienio kalbų kursus aukštųjų mokyklų dėstytojams. 1965–1991 m. VU dėstė anglų kalbą. Labai prisidėjo puošiant VU centrinių rūmų ansamblį monumentaliais ir istorinės tematikos meno kūriniais. Taikydamas audiovizualinį metodą užsienio kalboms mokyti, įrengė originalų garso ir vaizdo laboratorijų kompleksą.

„A. Kentra buvo ir VU žmogus. VU 400 metų jubiliejaus proga jis inicijavo visą eilę meninių darbų, kurie iki šiol puošia universitetą. Savo kamera jis įamžino daugybę universiteto įvykių ir renginių – šį archyvą mums dar teks atrasti“, – apie Laisvės premijos laureatą pasakoja VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

„Aš atėjęs į VU, kaip studentas, pirmą kartą pamačiau A. Kentrą kaip neįprastos išvaizdos žmogų, kuris vaikščiojo ir matavo palanges. O ir paskui mačiau, kaip buvo vežamas akmuo, pjaustomas ir vėl tas pats žmogus stovėjo, padėjo ir žiūrėjo, kaip tas akmuo palangėms yra pjaustomas, kaip tos palangės yra dedamos. Ir visur, kur kažką kažkas tvarkė Filologijos fakultete, darydamas ne paprastą remontą, bet gražindamas, tai aš visus tuos studijų metus visur ten šį žmogų mačiau. Ir tik gal po kokių metų sužinojau, kad čia yra dėstytojas. Kad jis yra A. Kentra ir kad jis yra fonetinės laboratorijos įkūrėjas, kurioje mes pradėję studijuoti būdavome pasiųsti klausyti įrašų užsienio kalbomis. Labai nustebome, tikėjomės,  kad  kaip ir mokykloje bus,  įprastas, šiandien pasakytumėme, sovietinis vadovėlis su kažkokioms visiškai standartinėms frazėmis. Ten susidūrėme su visai kitokia anglų kalba, su visai kitokiomis frazėmis. Tik pamažu sužinojome, kad šis žmogus įkūrė tokią antrą faktiškai per visą Sovietų Sąjungą laboratoriją, kurioje studentai galėjo paklausyti autentiškų užsienio kalbos įrašų. Kuriuos įrašė gimtakalbiai, kurie nebuvo iš vadovėlių ir nebedvelkė sena, XIX a. vadovėline kalba. Sužinojau, kad šis žmogus padarė daugybę kitų dalykų: ir gražindamas universitetą, pirmiausia Filologijos fakultetą, centrinių rūmų patalpas, ir kartu savotišku būdu rūpindamasis, kad dėstytojai ir studentai susidurtų su Vakarų kultūra.

Jis buvo labai šiltas žmogus, bet tai tokia standartinė frazė. Kiek su juo teko asmeniškai susidurti, tai pirmiausia tais vėlesniais laikais, kiekvieną kartą jis kalbėdavo apie partizanų vargus, apie tuos rūpesčius Totorių gatvėje esančio pastato. A. Kentra buvo žmogus, su kurio susitikus niekada nebuvo tokio kasdieniško pokalbio. Visada buvo apie kažką, apie kažkokį kūrinį, apie universiteto papuošimą, apie partizanų paveldo išsaugojimą, apie jo filmoteką. Jis visą laiką, o paskutinį kartą jį mačiau prieš metus, buvo kupinas sumanymų, kurių užtektų trims žmogaus gyvenimams. Bet iš tikrųjų, kiek jis padarė besirūpindamas universiteto kultūra, tai čia už dešimt žmonių gyvenimų“, – A. Kentros darbą VU prisimena prof. Paulius Vaidotas Subačius.

„Aš ilgokai pažinojau A. Kentrą. Jis buvo toks fanatikas, atsidavė VU siela ir kūnu. Jis – neatskiriama fonetikos laboratorijos dalis, labai daug padarė anglų kabos dėstymo srityje. Jis prisidėjo prie Filologijos fakulteto renovacijos, klasikinės ir antikinės katedrų atnaujinimo. Daug prisidėjo, kokią ten techniką naudoti, kaip viskas ten turėtų atrodyti. VU daug neteko. Jis buvo neatskiriama Filologijos fakulteto dalis. Fakultetas tarsi neteko savo globėjo, nors jis dabar galbūt iš viršaus žiūri, kad fakultetui viskas būtų gerai“, – apie A. Kentros atsidavimą VU pasakoja doc. Laima Erika Starkauskaitė-Katkuvienė.

Penktadienį nuo 09.00 val. vyks Laisvės premijos laureato palydėtuvės. Karstas bus išnešamas 10.00 val. ir lydimas į Šilalę. Gruodžio 22 d. (penktadienį) 14.00 val. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje A. Kentros atminimui bus aukojamos šv. Mišios. Laidotuvės vyks 15.00 val. A. Kentra amžinojo poilsio atguls Šilalės miesto kapinėse.

Kviečiame prisiminti A. Kentrą ir perskaityti 2020 m. sausio 13 d. VU naujienų tinklalapyje publikuotą straipsnį apie jo gyvenimą.