Asociatyvi nuotr.

„Vilniaus universitetas siekia, kad apie atvirąjį mokslą būtų pradėta kalbėti plačiau ir kad mokslininkų ir tyrėjų atvirojo mokslo veiklos būtų vertinamos ir pripažįstamos“, – sako Vilniaus universiteto (VU) mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė.

Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode profesorė pasakoja apie piliečių mokslą. Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie mokslo atradimų ir kokią naudą visuomenė gali gauti iš atvirojo mokslo veiklų?

Atvirasis ir piliečių mokslas

VU mokslo prorektorė sako, kad atvirasis mokslas atsirado gana neseniai: „Atvirojo mokslo reiškinys atsirado apie 2000 m. ir yra susijęs su žmonių DNR. Iki 2000 m. buvo vykdomas grandiozinis mokslinis projektas, vadinamas Žmogaus genomo projektu. Į jį buvo įsitraukę daugelio šalių mokslininkai, daug tyrėjų grupių. Duomenys apie žmogaus genomą, tiksliau, DNR nukleotidų sekas, buvo kaupiami itin greitai ir dideliais kiekiais. Atsirado poreikis šiuos surinktus duomenis parodyti visuomenei. Buvo siekiama, kad greitai, vos per parą, visa informacija, kokia buvo gaunama realiu laiku apie žmogaus genomo nukleotidų seką, atsirastų ir būtų viešai prieinama. Netgi įvyko „Bermudų susitarimas“, kuriuo buvo įtvirtintas duomenų prieinamumas, vykdant tokius didelius mokslinius projektus. Taip atsirado pirmosios atvirojo mokslo užuomazgos. Per pastaruosius du dešimtmečius šis judėjimas labai išplito ir dabar jau pasaulio mokslininkai, mokslo centrai, institutai ir universitetai svarsto padaryti tai įprastu reiškiniu. Siekiama, kad viskas, kas yra sukuriama mokslininkų, būtų kiek įmanoma labiau atvira ir viešai prieinama.“

Balandis – piliečių mokslo mėnuo, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie jį. Prof. E. Sužiedėlienė paaiškina, kad piliečių mokslas atsirado iš atvirojo mokslo: „Iš atvirojo mokslo judėjimo išsivystė piliečių mokslas, kurio esmė – į mokslą ir mokslinius tyrimus įtraukti kuo daugiau plačiosios visuomenės narių, kurie nėra mokslininkai.“

Atvirasis mokslas naudingas ir visuomenei, ir mokslininkams

Profesorė neabejoja, kad atvirasis mokslas – naudingas visiems: „Mokslinių duomenų yra tiek daug, kad atvirai jais dalintis yra naudinga tiek visuomenei, tiek mokslininkams. Dalindamiesi duomenimis ir bendradarbiaudami kartu galime sukurti dar didesnę pridėtinę vertę.“

Tačiau dėl mokslinių procesų sudėtingumo, konkurencijos ir finansavimo galimybių kai kurie mokslininkai į atvirąjį mokslą vis dar žiūri skeptiškai. „Dėl mokslo finansavimo vis dar yra konkuruojama, kadangi jis nėra pakankamas. Mokslininkai siekia pripažinimo, nori pirmieji padaryti atradimus, aplenkti kitus. Tai gali trukdyti viešai skelbti mokslinių tyrimų medžiagą“, – atskleidžia prorektorė.

Vis dėlto, pasak mokslininkės, atvirojo mokslo projektai pasaulyje jau yra vykdomi: „Jau dabar pasaulyje yra kuriami dideli piliečių ir mokslininkų projektai, kurie atneša naudos ir mokslininkams, nes į tuos projektus įsitraukia labai didelis skaičius žmonių, galinčių generuoti dar daugiau duomenų, nei patys mokslininkai gali jų sukaupti. Vienas iš pavyzdžių – Nacionalinės geografijos draugijos organizuojami projektai, kurie susiję su pačiomis opiausiomis globaliomis problemomis, tokiomis kaip tarša ir biologinės įvairovės išsaugojimas. Piliečiai, įsitraukę į šiuos projektus, susipažįsta, kaip yra vykdomi moksliniai tyrimai, ir kartu prisideda prie globalių problemų sprendimo.“

Galimybės atvirajam mokslui – plačios

Pasak mokslo prorektorės, nūdienos pasaulyje galimybių skleisti atvirąjį mokslą yra labai daug: „Šiais laikais mes turime daug galimybių viešinti mokslą. Tiek skaitmeninių – mokslo tinklaraštininkai, populiarintojai kartais surenka ir milijonines auditorijas. Tiek gyvų – galimi susitikimai, vizitai į mokslininkų laboratorijas, į vietas, kuriose yra vykdomi tyrimai. Galima panaudoti visas platformas ir išties surinkti didžiulį būrį sekėjų, jei tik tai yra paveiku ir įtrauku.“

Profesorė atskleidžia, kad ir VU prisideda prie piliečių mokslo iniciatyvų: „VU yra Europos piliečių mokslo asociacijos narys. Šiuo metu šioje srityje VU dirba su iniciatyvomis, į kurias įtraukiamos nedidelės visuomenės grupės, daugiausia yra dirbama su moksleiviais. Šie projektai yra susiję su biologinės įvairovės stebėjimu savo artimiausioje aplinkoje.“

Atvirasis mokslas gali būti naudingas ir verslui

Prof. E. Sužiedėlienė mano, kad atvirasis mokslas gali teikti naudą ne tik visuomenei ir mokslininkams, bet ir verslui: „Atvirasis mokslas gali suteikti daug naudos verslui. Kai galima pasiekti mokslinius duomenis, atsiranda galimybė atrasti bendradarbiavimo sritis ir plėtoti mokslo bei verslo projektus. Vienas iš pavyzdžių – Amerikos Žemės palydovinio stebėjimo programa, finansuojama iš valstybinio biudžeto. Šios programos metu buvo daromi Žemės palydoviniai vaizdai. Apie dešimt metų šie vaizdai nebuvo atvirai prieinami, už juos reikėjo mokėti. 2008 m. buvo nuspręsta padaryti šiuos vaizdus atvirai prieinamus internete. Nuo to laiko šių vaizdų naudojimas išaugo tūkstančius kartų. Kai šie duomenys tapo atviri, buvo pradėti plėtoti ir mokslo bei verslo projektai, šie vaizdai buvo naudojami ir kitose srityse, pavyzdžiui, miškų gaisrų, oro ar net vynuogių derliui prognozuoti. Šis duomenų atvėrimas suteikė galimybę įvairiai juos panaudoti – tiek verslo, tiek ekonomikos srityse. Iš pradžių moksliniai duomenys gali atrodyti neaktualūs, bet greitai jie gali tapti svarbūs įvairiose srityse, kaip ir parodo šis atvejis.“

Mokslininkė sako, kad svarbu atskleisti, jog mokslas gali būti naudingas verslui: „Svarbu verslui parodyti, kiek mokslas gali generuoti įvairių duomenų ir kur jie gali būti panaudojami. Šiuo aspektu tikrai būtų galima tikėtis ir daug didesnio bendradarbiavimo. Verslas turėtų pamatyti, kad mokslas generuoja labai daug naudingos informacijos – ne tik rezultatus, bet ir tarpinius duomenis, programų kodus ir kt.“