Vilniaus universitete (VU) šiuo metu dirba 22 darbuotojai ir studijuoja 140 studentų, turinčių negalią, o tai sudaro tik 0,5 proc. visos bendruomenės. Vakarų universitetų patirtis rodo, kad pritaikius aukštosios mokyklos aplinką neįgaliųjų poreikiams šis skaičius gali kilti iki 5 proc. ar daugiau. Nors negalią turinti pašnekovė Laura Blaževičiūtė teigia, kad universitetui iš 5 žvaigždučių skirtų 6, tačiau, lygių galimybių koordinatorės Linos Garbenčiūtės tvirtinimu, negalios srityje VU planuoja dar nuveikti išties nemažai: kurti darbo vietas neįgaliesiems, pritaikyti ne tik fizinę, bet ir informacinę aplinką, didinti studijų individualizavimo galimybes.

Nėra taip baisu, kaip gali pasirodyti

VU žurnalistiką antrame kurse studijuojanti Laura Blaževičiūtė beveik prieš metus savo Facebook‘o paskyroje pasidalijo itin nemalonia istorija. Kaišiadorių laikraštyje „Atspindžiai“ tuomet praktiką atlikusi mergina negavo maksimalaus įvertinimo už atliktas užduotis, nes, pasak leidinio redaktorės, „didesnes studentės galimybes riboja judėjimo trūkumas“.

Sužinojus apie šią diskriminuojančią situaciją VU Komunikacijos fakultete buvo priimtas sprendimas ne tik neįtraukti praktikos pažymio į galutinį vertinimą, bet ir pašalinti laikraščio „Atspindžiai“ redakciją iš žurnalistikos studentams siūlomų praktikos bazių sąrašo.

Nemalonią istoriją prisimenanti Laura pasakoja, kad pamatytas prierašas prie jos praktikos įvertinimo ją itin supykdęs, ir džiaugiasi, kad universitetas neliko abejingas ir sureagavo. Studentės manymu, laikraščio išbraukimas iš siūlomų praktikos bazių sąrašo užkirs kelią kitoms diskriminacinėms veikloms, su kuriomis galėjo susidurti šiame leidinyje praktiką atliekantys būsimi žurnalistai.

Paklausus Lauros, kaip jai sekasi universitete, ar teko susidurti su kokiais nors iššūkiais ir kaip jie buvo sprendžiami, mergina prisimena, kad dar prieš prasidedant studijoms ji susitiko su neįgaliųjų reikalų koordinatore. „Su koordinatore pasišnekėjome apie mano poreikius. Tačiau Komunikacijos fakulteto erdvės yra pritaikytos turintiems judėjimo negalią, todėl pagalbos neprireikė. Man svarbiausia, kad būtų liftas“, – sako pašnekovė ir priduria, kad savo Alma Mater iš 5 žvaigždučių skirtų 6, nes universitete ji jaučiasi itin gerai

Laura Blaževičiūtė VU studijuoja žurnalistiką

Apie pramogų žurnalistikos kryptį svarstanti Laura pasakoja, kad pomėgis rašyti įvairiomis temomis ją lydi jau seniai. Šiuo metu žiurkėno tinklaraštį samuraihamster.lt kurianti ir prancūzų, japonų kalbų besimokanti studentė džiaugiasi, kad universitetas nėra „pilkas“, priešingai, skatina išbandyti save įvairiomis užduotimis.

„Studijose labiausiai patinka įvairovė. Filmuose kartais rodo, kaip surūgę studentai, vos nemiegantys, sėdi pilkoje auditorijoje, kurioje monotonišku balsu kalba dėstytojas. VU per dvejus metus nesu turėjusi tokio dalyko. Priešingai – turim daug įdomių užduočių. Tenka rengti publikacijas įvairiomis temomis, kalbinti įdomius pašnekovus“, – sako antrakursė.

Laura skatina negalią turinčiuosius rinktis studijas universitete, nebijoti, pasitikėti savimi. Paklausta, ką patartų negalią turinčiam žmogui, jei jis svarstytų, ar studijuoti universitete, ar ne, pašnekovė atsako: „Jis būtinai turėtų studijuoti. Nepabandęs nežinosi, o gal patiks. Nėra taip baisu, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Be to, negalią turintiems studentams yra skiriama ir tam tikra valstybės parama. Gaunant šią paramą ir neįgalumo išmoką galima laisvai išgyventi, net jei nesi vilnietis ir negali gyventi kartu su tėvais.“

Nepatogi tema

Ne viename Vakarų Europos universitete stažavusis VU lygių galimybių koordinatorė Lina Garbenčiūtė pastebi, kad žmonėms vis dar kartais sunku kalbėti apie savo negalią ar patiriamus sveikatos sutrikimus, jie nori „susilieti“ su minia, neišsiskirti. Neįgalieji Lietuvoje net kuklinasi prašyti jiems reikalingos pagalbos, tuo tarpu iš užsienio valstybių atvykę studentai apie savo poreikius kalba drąsiai ir lengvai.

„Jie dar mokykloje įprato gauti visą jiems reikalingą pagalbą, todėl atvykę studijuoti į VU ateina pas mus su jau pasiruoštais sąrašais, kuriuose pateikta visa informacija, kokia pagalba jiems reikalinga. Pradžioje mums tai kėlė nuostabą, kaip lengvai žmonės šneka apie savo negalią, nes pas mus negalios klausimais vis dar yra toks „susikaustymas“. Neįgalieji kartais net jaučiasi blogai prašydami pagalbos. Prisimenu, kaip vieną kartą pas mane atėjo sunkiai matanti studentė ir pasakė, kad nusifotografuos skaidres telefonu ir vėliau pasididins užfiksuotą vaizdą… Bet juk ji gali gauti skaidres prieš paskaitą ir visavertiškai jai pasiruošti“, – darbines situacijas prisimena L. Garbenčiūtė.

Žvelgiama plačiau

Lygių galimybių koordinatorė sako, kad Lietuvos sistema turi tam tikrų spręstinų klausimų. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje papildomą finansavimą, kuris yra nuo 246,5 iki 373 eurų, negalios poreikiams užtikrinti gauna tik tie studentai, kurių darbingumas neviršija 45 proc. Jei darbingumo procentas didesnis, valstybė studentui finansinės pagalbos neteikia.

„Lyginti negalios formų nepatartina, nes kartais esant sunkiai fizinei negaliai studentas gali studijuoti be jokių išlygų, tuo tarpu mažesnį neįgalumą turinčiam studentui pagalba gali būti daug reikalingesnė. Dėl šios priežasties susiduriame su situacija, kai didesnį nei 45 proc. darbingumą turintys VU bendruomenės nariai ar neturintys jokio neįgalumo, bet sergantys, tarkim, depresija arba patiriantys skaitymo (disleksija), rašymo (disgrafija) sunkumų studentai nepatenka į galinčiųjų gauti pagalbos kategoriją, nors pagalba jiems yra labai reikalinga. Išeina, kad mes dirbame tik su tais, kurių negalia yra labai išreikšta, matoma, todėl VU buvo nuspręsta eiti kitu keliu“, – pasakoja L. Garbenčiūtė.

VU į negalią žvelgiama plačiau, neapsiribojant 45 proc. darbingumo lygiu. 2019 m. VU patvirtintas Studijų individualizavimo pagal individualiuosius poreikius, kylančius dėl negalios, tvarkos aprašas, kurio kitos aukštosios mokyklos neturi. Jame įtvirtinta, kad negalią turintiems studentams teikiama pagalba nėra paremta tik gera valia, bet yra reglamentuota. Anot pašnekovės, taip pat susitarta, kad studijų individualizavimo tvarkos aprašas nėra baigtinis ir kiekvieną kartą į situaciją pažvelgiama individualiai, nes vienodą negalią turintys studentai gali turėti visiškai skirtingus poreikius.

L. Garbenčiūtė pažymi, kad studento net nebūtinai prašoma pateikti neįgaliojo pažymėjimą: jei jis turi sveikatos sutrikimų, gali pateikti ir kitus dokumentus, pagrindžiančius jo sveikatos problemas. Dirbant tokia kryptimi pagalbos gali tikėtis ne tik matomą ar „įformintą“ negalią turintys žmonės. Pagalba tokiu atveju bus suteikta, pavyzdžiui, skaitymo, rašymo sutrikimų turintiems ar su kitokiomis sveikatos problemomis susiduriantiems studentams.

VU lygių galimybių koordinatorė Lina Garbenčiūtė

Požiūrio kaita

Lietuvoje universitetai negauna jokios finansinės paramos, kurią pasitelkus būtų galima kurti ir diegti negalią turinčiųjų įtrauktį skatinančias priemones, ieškoti inovatyvių sprendimų ir juos įgyvendinti. Šiuo metu VU iš savo biudžeto skiria 30 tūkst. eurų spręsti problemoms, kylančioms dėl judėjimo negalią turintiems VU bendruomenės nariams nepritaikytos aplinkos.

„Prieš kelerius metus bendradarbiaudami su negalią turinčiais studentais parengėme „problemų sąrašą“, kuriuo vadovaujamės planuodami infrastruktūros pokyčius. Tačiau didžiausias pasiekimas – tai mentalinis pokytis, lūžis. Siekiant teigiamo bendruomenės požiūrio į negalią kismo reikėjo įdėti daug pastangų: organizavome kasmetines konferencijas, mokymus fakultetų atstovams ir t. t. Šiuo metu beveik visi padaliniai sprendžia įvairius su šia tema susijusius iššūkius. Esame labai dėkingi fakultetuose dirbantiems kolegoms, kurie atlieka didelį darbą rūpindamiesi žmonių su negalia poreikiais“, – pasakoja lygių galimybių koordinatorė.

VU kurs darbo vietas turintiems negalią

Dalydamasi ateities planais L. Garbenčiūtė pasakoja, kad 2020 m. VU buvo patvirtinta Įvairovės ir lygių galimybių strategija, kurioje numatyta įgyvendinti daug į negalią nukreiptų veiklų. Vienas iš išsikeltų uždavinių – darbo vietų negalią turintiesiems sukūrimas.

VU  šiuo metu dirba beveik 5 tūkst. darbuotojų, iš kurių tik 0,5 proc. turi negalią. Norisi, kad ateityje situacija keistųsi, todėl pradėta bendradarbiauti su socialine įdarbinimo agentūra SOPA.

Kaip teigia specialistė, siekis įdarbinti tam tikrų aplinkos pritaikymo ar kitokių poreikių turinčius darbuotojus neatsiejamas ir nuo organizacinės kultūros keitimosi – bendruomenė turi „nebebijoti“ negalios, keisti savo įsitikinimus ir suvokti, kad, nepaisant kartais dėl sveikatos problemų kylančių iššūkių, šie žmonės gali dirbti ir būti lygiaverčiai kolegos.

„Šiuo metu bendradarbiaujame su SOPA, kurios atstovai stebi VU darbo skelbimus ir pamatę, kad į siūlomą poziciją gali kandidatuoti per jų agentūrą darbo ieškantis žmogus su negalia, kreipiasi į jį ir siūlo jam dalyvauti konkurse. Reikia suprasti, kad tai nėra dirbtinis procesas, kai mes „surandame“ negalią turintį žmogų ir ieškome, kur VU jį įdarbinti. Čia ne apie tai. Jei konkursą laimi žmogus su negalia ir jam reikalingas tam tikras darbo vietos pritaikymas, tai mūsų tikslas – kad dėl negalios kylantys poreikiai būtų užtikrinti“, – aiškina L. Garbenčiūtė.

VU sieks pritaikyti informacinę aplinką

Specialistės teigimu, ateityje planuojama stiprinti ne tik fizinį aplinkos pritaikomumą, bet ir informacinį. VU pasitelkiama ne viena informacinė sistema, kuria aktyviai naudojasi tiek studentai, tiek darbuotojai. Šiuo metu šios sistemos yra sunkiai prieinamos kai kurias negalios formas turintiems žmonėms, pavyzdžiui, neregiams.

„Taip, tai išties didžiulis ir sudėtingas darbas, bet jį atlikus VU e. aplinka taptų pritaikyta. Patirties Lietuvoje integruojant duomenų bazes regėjimo negalią turintiems vartotojams nėra itin daug, todėl tikriausiai būsime vieni pirmųjų einantys šiuo keliu“, – su ateities planais supažindina L. Garbenčiūtė.

Lygių galimybių koordinatorė pažymi, kad laukia išties daug iššūkių, bet VU yra atviras negaliai ir deda pastangas kurdamas vienodas studijų ir darbo sąlygas visiems studijuojantiems ir dirbantiems žmonėms su negalia.

#AtvirasVU – tai straipsnių ciklas apie universitetą, kuris siekia būti atviras ne vien mokslinėms idėjoms ir disciplinų įvairovei, bet ir savo bendruomenės narių įvairovei. Straipsnių pašnekovai dalysis ateities planais ir iniciatyvomis, padedančiomis kurti studijų ir darbo aplinką, kurioje puoselėjama individuali, socialinė ir kultūrų įvairovė, užtikrinamos  lygios universiteto bendruomenės narių galimybės. 

Susipažinti su Įvairovės ir lygių galimybių strategija galite čia.