2018–2019 m. atlikta Įvairovės ir lygių galimybių Vilniaus universitete (VU) analizė atskleidė, kad VU moterų dirba 12 proc. daugiau nei vyrų. Tačiau moterų profesorių buvo vos ne 2 kartus, o vyriausiųjų mokslo darbuotojų – net 4 kartus mažiau negu vyrų: profesorių – 64 proc. vyrų ir 36 proc. moterų, vyriausiųjų mokslo darbuotojų – 79 proc. vyrų ir 21 proc. moterų. Be to, analizės rezultatai parodė, kad egzistuoja 17 proc. darbo užmokesčio atotrūkis tarp akademinių darbuotojų vyrų ir moterų: geriau apmokamas, daugiau galios ir prestižo teikiančias pedagogines ir mokslines pareigas daugiausia eina vyriškos lyties atstovai, dėl to ir atsiranda darbo užmokesčio skirtumas.

Analizės rezultatai

Analizės rezultatai nenustebino VU Kauno fakulteto docentės, vyresniosios mokslo darbuotojos Aurelijos Novelskaitės: „Universitetas yra visuomenės, kuriai būdingas stereotipinis mąstymas lyčių atžvilgiu, dalis. Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse vis dar galima susidurti su požiūriu, pagal kurį moteris – tai emocionali, karjeros ambicijų neturinti, šeimai visiškai atsidavusi vyro išlaikytinė, o vyras – racionalus, intelektualus, sėkmingai siekiantis karjeros šeimos galva.“

A. Novelskaitė atkreipia dėmesį, kad atsiriboti nuo tradicijomis ir stereotipais grįsto mąstymo – sunku. „Kol kas nors neįvardija konkrečios problemos, neįrodo, kad kažkam visuomenėje dėl to skauda – viskas atrodo normalu, kadangi mes esame įpratę taip gyventi. Tai „savaime suprantama“. Pavyzdžiui, tarsi savaime suprantama, kad vyrui reikia sudaryti sąlygas gauti didesnį atlyginimą tam, kad jis ateitų dirbti į universitetą, biblioteką ar kitą veiklos sritį, kurioje daugumą sudaro moterys. Taigi jam pasiūlomos aukštesnės pareigos, sudaromos kitos sąlygos. Tuo tarpu moteriai tarsi nieko nereikia – ji gali dirbti už mažesnį atlyginimą (t. y. eiti žemesnes pareigas), daryti mažiau vertinamus ir dažnai daugiau laiko ir emocinių pastangų reikalaujančius darbus (tai taip pat neleidžia jai kilti pareigomis). Po posėdžių kavos puodelius neretai juk irgi plauna moterys… Vis dar sakoma, kad visų teisės lygios – moterys pačios nenori, betgi galimybės tai skirtingos“, – mintimis dalijasi doc. A. Novelskaitė.

VU Kauno fakulteto docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Aurelija Novelskaitė.

Atlikta analizė taip pat atskleidė, kad vaiko priežiūros atostogas VU beveik išimtinai renkasi tik moterys. „Duomenys rodo, kad 2018 m. nė vienas administracijoje dirbantis vyras nėjo vaiko priežiūros ir auginimo atostogų. Tėvystės atostogų teise pasinaudojo tik du akademiniai darbuotojai“, – sako doc. A. Novelskaitė ir priduria, kad tai ir vėl patvirtina stereotipinę nuostatą, jog rūpinimasis šeima – moters atsakomybė.

Vyresniosios mokslo darbuotojos nuomone, norint, kad situacija keistųsi, turi keistis visuomenės požiūris tiek į moterį, tiek į vyrą. Reikia griauti stereotipines nuostatas apie tai, ko moteris ar vyras negali ar ką moteris ar vyras privalo.

Paklausta, kiek apskritai įmanoma keisti visuomenėje įsigalėjusias pažiūras ir įpročius, docentė atsako, kad žiniasklaida ir švietimo institucijos – vieni iš pagrindinių pokyčio veiksnių. Pavyzdžiui, VU nuo 1992 m. veikusio Lyčių studijų centro dėstytojos kiekvieną semestrą Komunikacijos fakultete, o nuo šio pavasario semestro ir Kauno fakultete veda bendrą universitetinį kursą „Lyčių studijos“. Kurso paskaitose ne tik VU dėstytojai ir dėstytojos, bet ir kitų šalių universitetų mokslininkai ir mokslininkės, vyriausybinių organizacijų (pvz., Moterų informacijos centro) ir valdžios, tarptautinių institucijų (pvz., Europos lyčių lygybės instituto) darbuotojai ir darbuotojos pristato aktualiausias su lytimi ir lyčių lygybe susijusias temas. Su lyties tematika susiję kursai taip pat dėstomi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir Filosofijos fakultete.

Doc. A. Novelskaitės teigimu, dabartinė situacija atkartoja moksliniuose straipsniuose užfiksuotą faktą – šiandienos studentės ir studentai, taip pat kaip ir studijavusios (-ę) prieš dešimt ar dvidešimt metų, teigia, kad problemos, kylančios dėl lyčių lygybės, yra išspręstos ir jų pasirinkimams nedaro įtakos lyčių stereotipai, o jų karjeros plėtosis kitaip nei vyresniosios kartos.

„Statistikos duomenys ir kasdienybės faktai rodo – situacija nesikeičia taip greitai, kaip norisi. 2000-ieji buvo ta riba, kai pirmą kartą disertaciją apsigynusių moterų skaičius Lietuvoje buvo didesnis nei vyrų. Tačiau 2020-aisiais, praėjus 20 metų, vis tiek vyrų profesorių VU yra beveik 2 kartus daugiau nei moterų. Vis tiek Fizikos, Matematikos ir informatikos fakultetuose tarp 20 profesorių yra tik po 1 moterį. Kituose fakultetuose, kur moterys sudaro didesnę dalį darbuotojų, moterų profesorių yra daugiau, bet bendra profesoriaus pareigas einančių moterų dalis tarp visų fakultete dirbančių moterų yra mažesnė nei vyrų. Tai verčia galvoti, kad situacija savaime nepasikeis, todėl būtina imtis tikslinių priemonių“, – teigia doc. A. Novelskaitė.

Patvirtinta strategija

Šių metų pradžioje VU Senatas patvirtino Įvairovės ir lygių galimybių strategiją, kurioje numatytas ir lyčių lygybės atskirose VU mokslo ir studijų srityse siekis. Taip pat užsibrėžta siekti moterų ir vyrų atstovavimo pusiausvyros universiteto valdymo struktūrose.

„Patvirtinus šią strategiją buvo pasiųsta žinutė, kad mūsų bendruomenė yra labai įvairiapusiška: mes turime lytį, lytinę orientaciją, negalią, tautybę, kitas charakteristikas, nuo kurių tiesiogiai priklauso mūsų socialinis gyvenimas. Ir tai nėra savaime suprantami dalykai, kadangi, pavyzdžiui, niekada su negalia nesusidūręs asmuo tiesiog neturi patirties to, kaip gyvena, kaip jaučiasi negalią turintis žmogus. Nėra nei įmanoma, nei būtina turėti visas galimas patirtis, tačiau suvokti skirtumus ir juos gerbti – tai Žmogaus privilegija.

Mane tikrai labai nudžiugino, kai patvirtinus strategiją iš kai kurių vadovių ir vadovų ateinančiuose laiškuose buvo pradėta į bendruomenę kreiptis „gerb. kolegos ir kolegės“. Man tai reiškia, kad mūsų bendruomenės sąmoningumas ir jautrumas (tikiu – ne tik) lyčiai auga. To ir siekiama įgyvendinant strategiją“, – mintimis dalijasi doc. A. Novelskaitė.

Siekiant užtikrinti lyčių lygybę VU, Įvairovės ir lygių galimybių strategijoje 2020–2025 m. numatomos dvi priemonės: Lyčių lygybės planas ir Lyčiai jautrios kalbos gairės.

Rengiamas Lyčių lygybės planas

Iniciatyvos, skirtos užtikrinti lyčių lygybę VU, imtos įgyvendinti dar prieš strategijos patvirtinimą. Viena iš jų startavo 2019 m., kai VU pradėtas vykdyti Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ teminės srities „Mokslo su visuomene ir visuomenei (Swafs)“ projektas „Lyčių lygybės planų palaikymas ir įgyvendinimas akademinėse institucijose“ (angl. Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia – SPEAR). VU šiame projekte dalyvauja kartu su dar 11 universitetų ir kitų organizacijų iš Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Kroatijos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos. Projekto veiklos yra integruotos į VU įvairovės ir lygių galimybių strategiją.

VU projektą SPEAR įgyvendina VU biblioteka ir 9 akademiniai padaliniai: Ekonomikos ir verslo administravimo, Filosofijos, Fizikos, Istorijos, Kauno ir Komunikacijos fakultetai, Gyvybės mokslų centras, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir Verslo mokykla.

„Taigi 10 VU padalinių nusprendė kurti bandomuosius lyčių lygybės planus siekdami įtvirtinti lyčių lygybę. Šiuo metu detaliai analizuojame situaciją padaliniuose, identifikuojame pagrindines lyčių lygybės problemas ir galimybes jas spręsti. Akivaizdu, kad padaliniai labai skirtingi. Pavyzdžiui, Fizikos fakultete planuojama įsteigti darbo grupę lyčių lygybės planui kurti, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, Verslo mokykloje, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete lyčių lygybės principas suvokiamas kaip savaiminis kasdienės praktikos elementas, VU bibliotekoje dirba beveik vien tik moterys, todėl galvojama, kaip pritraukti vyrų, ir t. t.“, – pasakoja doc. A. Novelskaitė.

Pašnekovė sako, kad rudenį planuojama diegti bandomuosius planus (bandomąsias priemones). Po metų, įvertinus rezultatus, bandomųjų priemonių efektyvumą, patirtį, praktikas, bus pradėtas kurti bendras VU lyčių lygybės planas, paremtas VU padalinių, kuriuose dėmesys skiriamas skirtingoms mokslo sritims, patirtimi. Planą tikimasi turėti 2022 m.

„Tikslas yra ne gražiai atrodyti ar tik įgyvendinti teisinius reikalavimus, bet užtikrinti vienodas galimybes moterims ir vyrams pasiekti aukščiausias VU pozicijas, sėkmingai plėtoti karjerą, derinti darbo ir asmeninio gyvenimo įsipareigojimus. Siekiame kurti tokią darbo aplinką, kurioje visos moterys ir visi vyrai galėtų maksimaliai panaudoti savo potencialą“, – pažymi docentė.

Pasidomėjus, kokias priemones planuojama pasitelkti siekiant įgyvendinti išsikeltus tikslus, pašnekovė atsako, kad dėl daugelio Europos Sąjungos iniciatyvų jau yra ne tik parengti galimų priemonių sąrašai, bet ir pateiktos priemonių diegimo mokslo organizacijose instrukcijos. Tačiau kiekviena šalis, kiekviena organizacija turi savo specifinį kontekstą, automatiškai diegti kitur sukurtas priemones būtų rizikinga, todėl būtina įsivertinti situaciją.

„Šiuo metu mes jau pradėjome vykdyti giluminę situacijos analizę VU padaliniuose, siekiame atrasti mums svarbiausius taškus. Jau dabar paaiškėjo, kad ateityje reikės sukurti rekomendacijas, kuriose bus pateikta informacija, kaip tinkamai integruoti lyčių lygybės aspektus į VU transliuojamą informaciją bendruomenei, mokykloms ir visai visuomenei. Svarstome parengti rekomendacijas dėl lyties aspekto integravimo į (mokslinių) projektų rengimą, į VU išorinę komunikaciją bei rinkodarą ir t. t.

Kita jau dabar aiški poveikio reikalaujanti sritis – tai vienodų karjeros galimybių užtikrinimas tiek moterims, tiek vyrams. Ši sritis apima jau minėtus darbo ir asmeninio gyvenimo, uždarbio skirtumų ir kitus klausimus. Ir vėl: siekdami, kad priemonių pasirinkimas būtų pagrįstas VU aktualijomis, gilinamės į situaciją konkrečiuose padaliniuose“, – pasakoja doc. A. Novelskaitė.

Bus rengiamos Lyčiai jautrios kalbos gairės

Patvirtintoje Įvairovės ir lygių galimybių strategijoje numatyta parengti Lyčiai jautrios kalbos gaires. Kodėl tai svarbu? Remiantis Europos lyčių lygybės instituto pateikta informacija, diskriminacijos dėl biologinės ir socialinės lyties vengimas prasideda nuo kalbos, nes simbolinis lyčių požiūriu šališkos terminijos vartojimas daro įtaką požiūriui ir lūkesčiams ir gali skaitytojo (-os) ar klausytojo (-os) galvoje moteris nustumti į antrąjį planą ar įtvirtinti stereotipinį moterų ir vyrų vaidmenų suvokimą.

„Kalba, kurią išmokstame ir vartojame, atspindi ir sustiprina mūsų tapatybes, mūsų kultūrines pažiūras ir vertybes. Tačiau kalba, kurioje apibendrinamoji giminė yra vyriška, išbraukia moterį iš vyraujančio diskurso. Viena vertus, tai yra to paties „savaime suprantama“ dalykas, kai vartojame bendrines vyriškas gramatines formas, tačiau kita vertus, ką apie mūsų loginį mąstymą sako pasisveikinimas „Sveiki, visi!“, kai auditorijoje sėdi tik merginos?

J. T. Wood 2008 m. išleistoje savo knygoje „Gendered Lives: Communication, Gender, and Culture“ pasakoja apie studento patirtį, kai kažkuriame universitete dėstytoja nutarė paeksperimentuoti ir kreipdamasi į auditoriją per visą paskaitą vartojo tik moteriškas gramatines formas. Po paskaitos studentas prisipažino, kad pradžioje jautėsi nejaukiai ar net suirzęs, nes kartais tiesiog nežinojo, ką daryti, tačiau tai buvusi vertinga patirtis. Taigi kaip jaučiasi mūsų studentės, kai joms, pavyzdžiui, sakoma: tu niekada nebūsi geru chirurgu, nebent pediatre?“ – ankstesnių tyrimų rezultatus prisimena docentė.

Lyčiai jautrios kalbos gairių iki šiol Lietuvoje dar nebuvo parengta. VU gairėse bus išdėstytos prielaidos, kodėl apskritai verta kreipti dėmesį į lytį kalbant ir / arba rašant, pristatomi kitose kalbose taikomi sprendimai, pateikiamos rekomendacijos dėl to, kokias gramatines formas kokiuose kontekstuose vertėtų vartoti. Šios gairės bus rekomendacinio pobūdžio tikintis sukurti pagrindą tam, kad tiek kalbant, tiek rašant VU akademinėje bendruomenėje būtų sistemingai vartojama lyčiai jautri kalba. Taip būtų ugdoma lyties ypatumams jautresnė jaunuomenė ir kartu visuomenei perduodama žinia apie VU bendruomenės sąmoningumą.

#AtvirasVU – tai straipsnių ciklas apie universitetą, kuris siekia būti atviras ne vien mokslinėms idėjoms ir disciplinų įvairovei, bet ir savo bendruomenės narių įvairovei. Straipsnių pašnekovės ir pašnekovai dalysis ateities planais, iniciatyvomis, padedančiomis kurti studijų ir darbo aplinką, kurioje puoselėjama individuali, socialinė ir kultūrų įvairovė, užtikrinamos lygios universiteto bendruomenės narių galimybės.

Susipažinti su Įvairovės ir lygių galimybių strategija galite čia.