Duomenys ir statistika XXI amžiuje tampa pagrindiniu sprendimų priėmimo įrankiu įvairiose srityse. Viena iš jų – švietimas. Vis dažniau siūloma gerinti švietimo kokybę remiantis atviraisiais duomenimis, tačiau mokinių tėvams svarbu suprasti, kaip tai veikia praktiškai. Jei mokyklos duomenys parodytų, kad didelė dalis lėšų skiriama ne tik mokymo procesui, bet ir, pavyzdžiui, mokyklų pastatų išlaikymui ar administracijos darbuotojų atlyginimams, tėvai galėtų geriau suprasti mokyklos veiklos efektyvumą.

„Atvirieji duomenys ne tik skatintų švietimo sistemos skaidrumą, bet ir leistų visuomenei geriau įvertinti mokyklų valdymą bei prioritetus, siekiant švietimo kokybės pažangos“, – sako buvęs švietimo ministras, „Unicorns Lithuania“ švietimo ekspertas ir Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Gintautas Jakštas.

Nors Lietuvos Vyriausybė oficialiai teigia skatinsianti viešųjų duomenų atvėrimą, švietimo sektoriuje šios tendencijos dažnai susiduria su priešingais veiksmais. Kaip iš tiesų atvirieji duomenys gali pagerinti švietimo kokybę ir didinti pasitikėjimą sistema?

Duomenų tipai, kuriuos būtų svarbiausia atverti

G. Jakštas pabrėžia, kad svarbu atverti duomenis mokyklų lygiu, nes šiuo metu dauguma jų pateikiami tik savivaldybių lygmeniu: „Duomenys apie mokyklos finansavimą, išlaidas ir personalo sudėtį galėtų reikšmingai prisidėti prie švietimo sistemos skaidrumo ir tobulinimo.“

Švietimo specialistas siūlo detaliau skelbti, kiek lėšų skiriama mokytojams, administracijai, mokymo priemonėms ir pastatų išlaikymui. Pavyzdžiui, atskleidus, kad kai kuriose mokyklose didžioji dalis darbuotojų yra ne pedagogai, o ūkio personalas, tai padėtų identifikuoti veiksmingumo problemas. Tokie duomenys taip pat leistų pastebėti didelius skirtumus tarp mokyklų, pavyzdžiui, kiek lėšų vienam mokiniui skiriama ir kokie yra jų mokymosi rezultatai.

Doktorantas Gintautas Jakštas

Be to, G. Jakšto teigimu, svarbu atverti ne tik finansinius duomenis, bet ir duomenis apie mokinių pažangą, mokytojų sudėtį ir pasiekimus. Tai leistų tėvams lengviau pasirinkti tinkamą mokyklą, įvertinus įvairius aspektus, tokius kaip ugdymo proceso kokybė, papildomų veiklų (būrelių) pasiūla, mokinių rezultatai pagal atskiras disciplinas ar mokytojų ir mokinių savijauta.

„Norėtųsi, kad vienoje vietoje būtų visos mokyklos ir duomenys apie jų ugdymo procesą, aplinką ir rezultatus“, –  sako G. Jakštas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Alfredas Račkauskas išskiria dar vieną svarbią atvirųjų duomenų naudą – galimybę naudoti juos švietimo institucijoms ir darbuotojams reitinguoti. Jis teigia, kad matematikai ir statistikai jau turi įrankius, skirtus įvairioms švietimo institucijoms bei darbuotojams palyginti, pasinaudojant viešai prieinama informacija. Anot jo, tokie reitingavimo instrumentai galėtų būti naudojami siekiant skirtingų tikslų, pavyzdžiui, sudaryti geriausių mokyklų dešimtuką arba išskirti mokyklas, kuriose dirba daugiausia mokytojais tapusių buvusių mokinių.

Švietimo duomenų viešinimas: informacijos nauda ar privatumo grėsmės

VU matematikas prof, A. Račkauskas atkreipia dėmesį, kad švietimo duomenų atvėrimas kelia svarbių klausimų. Ir jie susiję ne tik su viešinimo tikslais, bet ir su duomenų privatumu.

„Jei tikslas – pateikti informaciją visuomenei, svarbiau nei patys duomenys yra iš jų gauta informacija. Tačiau siekiant iš duomenų gauti informacijos reikia detalesnių duomenų, kurie kelia privatumo iššūkių“, – teigia prof. A. Račkauskas. Jis pabrėžia, kad nors šiuolaikinės matematinės ir statistinės priemonės leidžia kurti privatumą išsaugančias duomenų bazes, jų praktinis taikymas dažnai lieka komplikuotas.

Profesorius Alfredas Račkauskas

G. Jakštas mano, kad švietimo sistemai tobulinti būtini atvirieji duomenys: „Jie galėtų padidinti švietimo sistemos skaidrumą, užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir padėti kurti efektyvesnes strategijas.“ Jis taip pat pabrėžia, kad atvirieji duomenys suteiktų galimybę mokslininkams ir tyrėjams kurti naujoves švietimo srityje ir skatintų viešąjį dialogą.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į kylančius iššūkius. Nors Lietuvos švietimo sektoriuje jau egzistuoja daug duomenų, dažnai jie yra suskaidyti ir sunkiai prieinami. Pasak G. Jakšto, efektyvus atvirų duomenų naudojimas reikalauja įvairių švietimo institucijų ir specialistų bendradarbiavimo, siekiant ne tik techninių sprendimų, bet ir platesnio visuomenės įsitraukimo į duomenų analizę.

Nauda visuomenei ir mokslui

Atvirieji duomenys leidžia priimti faktais grįstus sprendimus, didina pasitikėjimą ir skaidrumą, padeda tėvams ir visuomenei objektyviai vertinti mokyklų ir mokytojų darbą, priešingai nei duomenų slėpimas ar ribotas jų prieinamumas, kuris gali sukelti nepasitikėjimą sistema, skatinti vienpusiškus vertinimus ir užkirsti kelią inovacijoms. Vis dėlto svarbu ne tik kokybiškai viešinti duomenis, bet ir spręsti privatumo ir kitas problemas.

G. Jakštas pabrėžia, kad atveriant švietimo duomenis susiduriama su trimis pagrindiniais iššūkiais: technologiniais, resursų ir kompetencijų. „Šiuo metu yra daugybė su švietimu susijusių atvirųjų duomenų, tačiau norint juos atrasti reikia tiksliai žinoti, kur ieškoti. Duomenys yra išblaškyti daugybėje skirtingų šaltinių ir įvairiomis formomis“, – pažymi G. Jakštas. Jis tvirtina, kad pirmasis žingsnis turėtų būti sprendimas sukurti bendrą platformą, kurioje būtų sutelkti visi atvirieji duomenys, o tada įvertinti, kokių dar duomenų trūksta ir ką papildomai galima atverti. Tai reikalauja ne tik technologinių sprendimų, bet ir adekvačių resursų bei kompetencijų šioje srityje.

Prof. A. Račkauskas taip pat atkreipia dėmesį į privatumo iššūkius: „Viešinimas gali būti dviejų tipų: arba informacijos pateikimas visuomenei, arba duomenų detalizavimas, siekiant gauti naudingos informacijos. Pirmuoju atveju pakanka apibendrintų duomenų, tačiau antruoju – reikia detalesnių, o tai kelia privatumo problemų.“

G. Jakštas pritaria, kad didelė rizika kyla dėl nekorektiško duomenų panaudojimo, ypač kai atviri duomenys pasiekia skirtingas interesų grupes. Šios grupės gali turėti kitokį supratimą apie duomenų analizės metodus, tad būtina užtikrinti, kad pateikti duomenys būtų suprantami ir teisingai interpretuojami. Tačiau, anot jo, yra sprendimų, kaip šią riziką sumažinti: „Galime pritaikyti jau egzistuojančius metodus, kad duomenys būtų suprantami skirtingoms auditorijoms.“

Daug diskusijų kelia ir duomenų panaudojimas švietimo įstaigoms reitinguoti. „Šią problemą galima išspręsti platesniu duomenų atvėrimu, kuris leis objektyviau vertinti mokyklų veiklą ir išvengti subjektyvių ar manipuliatyvių vertinimų“, – teigia G. Jakštas.

Ar Lietuva pasiruošusi didesniam atvirumui švietimo duomenų srityje? Nors oficiali Vyriausybės politika tai skatina, realybėje vis dar jaučiamas atsargumas.