Atvirosios prieigos judėjimas prasidėjo prieš gerą dešimtmetį – 1999 m. Šio judėjimo atsiradimą lėmė labai išaugusios mokslinių žurnalų kainos ir dėl to susidariusi paradoksali situacija, kai prestižiniuose žurnaluose publikavęsi mokslininkai negalėjo rekomenduoti šių straipsnių savo studentams ir lengvai ir greitai pasiekti jiems aktualių kitų akademinės bendruomenės narių mokslinių tyrimų medžiagą, nes dėl vis didėjančio mokslinių žurnalų skaičiaus universitetų bibliotekos neturėjo pakankamai lėšų jiems prenumeruoti. Pagrindą judėjimui davė 2002 m. Budapešto atvirosios prieigos iniciatyvos dokumentas ir 2003 m. Berlyno deklaracija, skirta atvirajai prieigai prie tiksliųjų ir humanitarinių mokslų informacijos.

Atviroji prieiga suprantama kaip nemokama ir nevaržoma interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos publikuotos bei nepublikuotos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti nedidelį skaičių kopijų, įsirašyti į kompiuterines laikmenas, platinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodas į viso teksto straipsnius, nepažeisdamas autorių teisių.

Atviroji prieiga įgyvendinama dviem būdais. Auksinis kelias – kai autorius paskelbia savo mokslinį straipsnį atvirosios prieigos žurnale ir sumoka (autorius ar institucija) už publikavimą. Atvirosios prieigos žurnalų sąrašas: https://www.doaj.org/. Žaliasis kelias – kai autorius įkelia jau publikuotą arba dar nepublikuotą savo straipsnį į atvirosios prieigos mokslinės informacijos talpyklą. Pasaulio talpyklų sąrašai: https://www.opendoar.org/ arba https://roar.eprints.org/.

Daugiau informacijos apie atvirąją prieigą rasite VU bibliotekos svetainėje.

Vilniaus universiteto veikla įgyvendinant atvirąją prieigą

2010 m. kovo 26 d. Vilniaus universitetas ir dar 30 Lietuvos institucijų pasirašė Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros (LABIIMSPP) konsorciumo sutartį. Šiuo metu konsorciume yra 44 nariai. Vilniaus universitetas jau antrą kadenciją atlieka šio konsorciumo administruojančios institucijos funkcijas. Konsorciumo tikslas – vykdyti Lietuvos akademinėms bibliotekoms būtinas bendras veiklas sujungus savo organizacinį, techninį, technologinį ir finansinį potencialą, profesines žinias bei įgūdžius ir kartu užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą palaikant ir plėtojant Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms įgyvendinimo priemones. Viena iš pagrindinių šio tikslo įgyvendinimo priemonių – Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa). eLABa – tai Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinė sistema, veikianti kaip nacionalinė jungtinė atvirosios prieigos talpykla. Pagrindinis eLABa tikslas – sukurti bendrą, patogią, vartotojams lengvai prieinamą aplinką ir ja naudojantis įvesti, kaupti, saugoti ir pateikti mokslo ir studijų dokumentus bei metaduomenis apie juos, rengti statistinius ar analitinius duomenis apie sukauptus dokumentus ir mataduomenis.

eLABa informacinę struktūrą sudaro:
– Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo ir studijų dokumentų metaduomenų bazė.
– Elektroninių tezių ir disertacijų informacinė sistema (ETD) ir Publikacijų duomenų bazė PDB.
– Elektroninių objektų talpykla.
– Statistikos, autoritetinių įrašų, dokumentų atspaudų, UDK, administracinių ir kt. duomenų bazės.

Bendra paieška vykdoma portale Lietuvos virtuali biblioteka.

Šiuo metu (2012-11-10) eLABa skelbiama 6418 skaitmeninių objektų, iš jų 5529 straipsniai; atvirojoje prieigoje – 6250 skaitmeninių objektų.

ETD skelbiama 23 317 dokumentų; atvirojoje prieigoje – 15 183 dokumentai.

Vis dėlto esama situacija netenkina nei mokslininkų, nei vartotojų, nei bibliotekininkų, todėl nuo šių metų vykdomas projektas „eLABa integralių paslaugų sukūrimas ir plėtra“, kurio tikslas – patobulinti eLABa sukuriant ir plėtojant integralias bendros mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros paslaugas.

Vilniaus universitetas kartu su partneriu – Vilniaus universiteto Santariškių klinikomis – įgyvendina projektą „Nacionalinis mokslo tyrimų duomenų archyvas“ (MIDAS), kuris finansuojamas ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-13-V „Mokslo duomenų archyvas“. Projekte yra 13 dalyvių – akademinių bei medicinos institucijų. Projektas planuojamas baigti 2014 m. birželio mėn.

MIDAS projekto tikslas – sukurti bendrą nacionalinį mokslo tyrimų duomenų skaitmeninį archyvą, leidžiantį teikti el. paslaugas, kaupti ir saugoti biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių ir technologijos mokslų tyrimų empirinius duomenis ir kitą su mokslo tyrimais susijusią informaciją ir sudaryti galimybę visiems norintiesiems nemokamai, lengvai ir patogiai, nepažeidžiant autorių teisių, juos pasiekti internetu.

Įgyvendinus projektą, bus garantuojamas paslaugų kompleksas ir įgyvendinti uždaviniai:
– sukurtas nacionalinis empirinių mokslo tyrimų duomenų archyvas;
– susisteminti institucijų mokslinių tyrimų duomenys;
– panaikinti apribojimai naudotis duomenimis;
– išvengta duomenų dubliavimo;
– garantuota prieiga per vieną sąsają, sklaida;
– garantuotas mokslo institucijos mokslo duomenų išsaugojimas;
– užtikrintos paieškos ir panaudos galimybės tiek vartotojams, tiek duomenų naudotojų informacinėms sistemoms;
– sukurta duomenų valdymo, administravimo, naudojimo procedūrinė sistema;
– sukurta bandomoji aplikacija duomenų analizei.

Europos komisijos veikla bei rekomendacijos

Europos Komisija (toliau – EK) labai aktyviai palaiko ir remia atvirosios prieigos iniciatyvas nuo 2006 m., kai inicijavo peticiją dėl viešosios prieigos prie mokslinių tyrimų, kurie finansuojami iš viešųjų lėšų, rezultatų užtikrinimo. Šią peticiją yra pasirašę per 28 tūkst. institucijų ir mokslininkų bei tyrėjų.

EK skatino bei rėmė 7BP programos projekto rezultatų publikavimą, taikant auksinį arba žaliąjį atvirosios prieigos būdus. EK 2008 m. pradėjo 7BP atvirosios prieigos demonstracinį projektą, kuriame pabrėžiama, kad mokslininkai, kurių tyrimai finansuojami iš 7BP programos lėšų, privalo savo straipsnius įkelti į elektroninę saugyklą ir užtikrinti atvirąją prieigą iš karto arba po 6–12 mėn. draudimo (embargo) laikotarpio (pagal mokslinių tyrimų sritį). Komisijos iniciatyva sukurta OpenAIRE – mokslinių tyrimų Europoje atvirosios prieigos infrastruktūra, kuri įgyvendina atvirą prieigą. OpenAIRE šiuo metu teikia prieigą prie daugiau nei 27000 7BP projektų publikacijų, iš kurių apie 9 500 yra atvirojoje prieigoje, o apie 16 800 vis dar yra draudimo laikotarpio.

Šiuo metu EK įgyvendina OpenAIREplus projektą, kurio tikslas – palengvinti prieigą prie visos Europos mokslinių tyrimų erdvės atviros prieigos mokslinės produkcijos, užtikrinant ryšius tarp publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų.

2012 m. liepos 17 d. EK patvirtino labai reikšmingą dokumentą – rekomendacijas Dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo. Šis dokumentas labai svarbus modeliuojant europinės mokslinių tyrimų erdvės kūrimo perspektyvą. Dokumente Europos Sąjungos šalims narėms rekomenduojama nustatyti aiškią mokslinių leidinių bei mokslinių tyrimų duomenų, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, sklaidos ir prieigos prie jų politiką. Atsižvelgiant į tai rekomenduojama numatyti konkrečius tikslus ir pažangos vertinimo rodiklius, įgyvendinimo planus, atsakomybę ir finansus.

Dokumente taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl mokslinės informacijos išsaugojimo ir pakartotinio naudojimo. Šalims narėms, be kita ko, rekomenduojama parengti ir įgyvendinti politiką, susijusią su atsakomybės už mokslinės informacijos išsaugojimo sričių paskirstymu, ir atitinkamus finansinius planus.

Rekomendacijose pabrėžiama būtinybė toliau plėtoti e. infrastruktūras, kuriomis grindžiama mokslinės informacijos sklaida, ir užtikrinti nacionalinių e. infrastruktūrų sąveiką Europos ir pasaulio lygmeniu.

Daugiau apie Europos Komisijos veiklą atvirosios prieigos srityje.

Nors atvirosios prieigos nauda abejojančiųjų sparčiai mažėja, vis dėlto šis judėjimas sunkiai skinasi kelią. Tikėtina, kad Europos Komisijos priimtos rekomendacijos paspartins atvirosios prieigos prie mokslo informacijos ir mokslo tyrimo duomenų įgyvendinimą Europoje. Lietuvoje – taip pat.