Galingo lazerio spindulio įžiebta žvaigždė ir Vytis šviesos interferencijos fone – šie simboliai pavaizduoti auksinėje 5 eurų kolekcinėje monetoje. Ją šiandien išleido Lietuvos bankas. Ši jau trečioji serijos „Lietuvos mokslas“ moneta skiriama fizikai.

Simboliška, kad prieš 47 metus šią dieną Vilniaus universiteto fizikai surengė pirmąją Fiziko dieną FiDi. Šiemet minime pirmojo lietuviško lazerio 50-metį. 1966 m. VU profesoriai Juozas Vidmantis Vaitkus ir Remigijus Baltramiejūnas pirmieji Lietuvoje uždegė lazerį, o profesorius Algis Petras Piskarskas, vienas iš Lietuvos lazerių mokslo kūrėjų, šį mokslą iškėlė į aukštumas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad simboliška ir tai, jog ši moneta įeis į istoriją, nes yra pirmoji lietuviška kolekcinė moneta, nukaldinta panaudojus lazerį kaldinimo įrankiams paruošti. „Neabejoju, kad ši lazerio įžiebta žvaigždė, kurią matome monetos reverse, taip pat simbolizuoja šviesią ir perspektyvią fizikos mokslų ateitį Lietuvoje“, – sakė V. Vasiliauskas.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, prisidėjęs prie monetos dizaino, palygino: „Labai džiaugiuosi, kad auksinėje monetoje įprasmintas Lietuvos mokslas. Tačiau norėtųsi, kad jis būtų labiau įprasmintas ir valstybės monetarinėje politikoje kaip tikras aukso gabalas, kuris yra be galo svarbus mūsų šaliai.“

VU profesorius emeritas A. P. Piskarskas pasakojo, kad fizika Lietuvoje užima nepaprastai didelę mokslo dalį. „Fizikos įtaka žmonijos pažangai – neišmatuojama. Lietuvos fizikos indėlis į pasaulio fizikos mokslą nemažas. Kas dešimtas lazeris, skirtas moksliniams tyrimams, pagamintas Lietuvoje. Tai rodo, kad mūsų mokslo ir verslo pasiekimai išsirutulioja į aukštųjų technologijų produktus, kurie žinomi ir pripažįstami visame pasaulyje“, – apibendrino Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas prof. A. P. Piskarskas. Kaip itin pasižymėjusius fizikoje jis išskyrė profesorius Povilą Brazdžiūną, Jurgį Viščaką, Paulių Slavėną, Jurą Poželą.

Ši auksinė kolekcinė moneta pristatyta kovo viduryje duris atvėrusiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre. Vienas jo kūrėjų, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis pažymėjo, kad fizikos ar fizikų įamžinimas banknotuose nėra naujas reiškinys: „Pasauliui nusipelnęs Michaelas Faraday‘us ant 20 svarų banknoto „gyveno“ iki 2001 m. Kadaise Nikola Tesla turėjo labai įdomų papuošalą ant 10 milijardų Jugoslavijos dinarų. Neliko nei Jugoslavijos, nei dinarų. Vienintelis stiprumas yra JAV doleris, ant kurio puikuojasi Benjaminas Franklinas. Kalbant apie eurą, fizika nebuvo stiprioji jo pusė. Manau, tai suprasdamas, Lietuvos bankas ėmė šią problemą spręsti“, – šyptelėjo prof. G. Valušis. Jis palinkėjo kitą kartą fizikos simbolius išvysti ir atvėrus piniginę.

Naujosios monetos grafinio projekto autorė – Jolanta Mikulskytė. Tai jos pirmoji kolekcinė moneta. Gipsinį modelį sukūrė Giedrius Paulauskis.

Monetas 5000 vnt. tiražu nukaldino Lietuvos monetų kalykla. Jų galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25). Monetas taip pat platina oficialūs numizmatinių vertybių platintojai. Monetos kaina su dėžute – 69 eurai.