Lapkričio 9–10 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į tęstinius tarptautinius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinius principus. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas” vykdytojas Vilniaus universitetas.

Projekto atstovai ir mokymų organizatoriai tikisi, kad šis tęstinis renginys taps praktiniu žinių ir įgūdžių išbandymu, perduodant projekto komandoje dirbusių ekspertų gerąją patirtį. Pirmoje mokymų dalyje dalyviai buvo suburti į komandas, kurių pagrindinė užduotis – ECTS principų taikymas savoms studijų programoms, konsultuojantis su kolegomis ir užsienio ekspertais, į namų darbus įtraukiant su studijų programa susijusius asmenis. Šįkart susirinkusieji daugiau laiko skirs diskusijoms apie studento krūvio skaičiavimą, bendrųjų kompetencijų ugdymą ir vertinimą studijų programos, dalyko, modulio aprašuose ir jų kūrimo logikos pasikeitimus.

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie bendros Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos. Dabar galiojantis LR mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos, įtvirtinančios naują studijų kredito apibrėžtį, įsigaliojo nuo šių metų rugsėjo 1-osios, atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas ir įvardija visiškai kitą kredito sampratą. Tačiau įstatymų leidėjas tik inicijavo šiuos procesus, palikdamas pačiai šalies akademinei bendruomenei surasti tinkamus įgyvendinimo būdus ir instrumentus. Tą ir siekiama padaryti akademinei bendruomenei praktiškai pristatant nacionalinį projektą, dar vadinamą tarptautinės akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.

Projekto dalyviai pripažįsta, kad visa ši „revoliucija” – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Todėl į mokymus aukštųjų mokyklų atstovus kviečiantis projektas prasidėjo dar 2009 m. rugsėjo mėnesį ir formaliai truks iki 2012 m. vasario. Tačiau pokyčiai turėtų vykti ir jam oficialiai pasibaigus. Tikimasi, kad jo metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.