Nauja, krepšelių principu pagrista, studijų finansavimo tvarka netikėtai sudarė problemų Vilniaus universiteto Orientalistikos centrui. Pasak šio centro direktoriaus prof. dr. Audriaus Beinoriaus, jų vykdomos studijų programos buvo priskirtos prie etnologinės krypties mokslų, joms paskirtas pats mažiausias – 4030 litų – studento krepšelis. Orientalistikos centro direktorius mano, kad dėl šios priežasties labai svarbioms Azijos studijoms iškilo sunykimo grėsmė.

Studijos tarp krypčių

Tarp septynių studijų krypčių grupių Azijos studijos buvo priskirtos pirmajai, mažiausiai finansuojamai, humanitarinių mokslų ir socialinių mokslų studijų grupei. Tuo tarpu filologijos mokslai yra išskirti į atskirą grupę, kurioje norminė bakalauro studijų kaina yra 6625 litai per metus, o specifinių kalbų ir vertėjų studijų norminė kaina – 7922 litai. Iš esmės Orientalistikos centras nukentėjo dėl to, kad 1999 m. tvirtindamas įvairias savo studijų programas (kurios vykdomos nuo 2000 m.) pasirinko ne siaurų filologinių studijų programų kryptį, o nusprendė rengti platesnio profilio specialistus. „Mes ruošiame Azijos etnologijos specialistus. Kalbos mūsų studijose yra labai svarbios, tačiau pas mus besimokantys žmonės studijuoja ir daug kitų humanitarinių disciplinų – tokių kaip regiono istorija, filosofija, religija, kultūra, menas ir pan. Mūsų programa iš esmės yra tarpkryptinė ir tarpdisciplininė – kaip tik tai, į ką orientuojasi šiuolaikinė Europos edukacinė sistema, t. y. ne siauros XIX a. kryptys ir sritys, o kelių sričių ir šakų deriniai“, – teigia A. Beinorius.

Orientalistikos centro direktoriaus manymu, Azijos studijos turėtų gauti finansavimą, panašų į tą, kurį gauna retos ar klasikinės kalbos (t. y. apie 7 tūkst. litų). „Azijos regiono kalbos ne tik yra retos, ne tik tokios, kokių pas mus mokyklose niekas nemoko, bet tai yra hieroglifinės kalbos – jų yra visai kitokia, nei mums įprasta, lingvistinė struktūra. Tokioms studijoms reikia daug daugiau kontaktinių valandų, šioms kalboms išmokti sudaromos mažos studentų grupės“, – pabrėžia A. Beinorius.

Programų neperatestuos

Orientalistikos centras bando ieškoti išeities iš susiklosčiusios situacijos. Pasak A. Beinoriaus, dėl akibrokšto su krepšelio dydžiu buvo jau kreiptasi ir į Vilniaus universiteto vadovybę, ir į Švietimo ir mokslo ministeriją. Apie susidariusią padėtį informuotas ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. A. Beinorius pažymi, kad kol kas susidaro paradoksali situacija – rusų ar anglų kalbos specialistų parengimas yra įvertintas keliais tūkstančiais brangiau negu kinų, japonų ir arabų kalbos bei kultūros specialistų parengimas. Be to, dabar Azijos studijoms numatytas krepšelio dydis ne tik nepadengia realių programos išlaidų, bet ir verčia susimąstyti, ar tokia metinė suma leis suteikti studentams reikiamų žinių ir gebėjimų. Taip pat, A. Beinoriaus teigimu, toks krepšelio dydis vargu ar padės išlaikyti tarp centro dėstytojų aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių šalyje yra vienetai.

Kiek yra žinoma, Orientalistikos centrui buvo siūlomas ir savotiškas „saliamoniškas sprendimas“ – peratestuoti savo programas kaip filologijos krypties grupės programas, tačiau A. Beinorius nemano, kad tai būtų išeitis. „Ar nauja krepšelių sistema suderinta su egzistuojančių studijų programų struktūra, ar tiesiog visi bus raginami keisti savo programas į jiems naudingesnę studijų krypčių grupę?“ – retoriškai klausia Orientalistikos centro direktorius. Jis taip pat patikino, kad centras neketina peratestuoti savo programų į kitą kryptį, nes tai sugriautų vidinę šių programų struktūrą.

Rengia unikalius specialistus

VU Orientalistikos centras rengia 6 specialybių (sinologijos, japonologijos, iranistikos, turkologijos, arabistikos, indologijos) studentus. Baigę šias studijas žmonės įsidarbina tokiose šalies institucijose kaip Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentas ir pan. Tokių specialistų poreikis yra, o ateityje jis turėtų tik augti. „Akivaizdu, kad pasaulio politinis ir ekonominis gravitacijos centras slenka į Rytus. Didėja būtinybė plėtoti ekonominius, kultūrinius, politinius, mokslinius ryšius su Azijos regionu”, – pabrėžia A. Beinorius. Tam reikalingi žmonės su atitinkamomis žiniomis ir gebėjimais. A. Beinoriaus teigimu, sovietmečiu Baltijos šalys neturėjo galimybių plėtoti Azijos studijų, nes tai buvo vertinama kaip ideologiškai pavojinga sritis. „Dėl šios priežasties po Nepriklausomybės atkūrimo mes, Lietuva, atsidūrėme keblioje situacijoje – visiškai neturėjome kvalifikuotų specialistų, kurie tiek mokėtų Azijos regiono kalbas, tiek išmanytų to regiono istoriją, religiją, kultūrą, filosofiją ir pan.“, – pasakoja A. Beinorius.

Jeigu susidariusi situacija su krepšeliais nepasikeis, Lietuvai gali grėsti naujas „Azijos studijų krizės“ laikotarpis, ypač turint galvoje, kad VU Orientalistikos centras vienintelis šalyje rengia tokios krypties specialistus dviejų pakopų studijose. Pasak A. Beinoriaus, prieš keletą savaičių jis turėjo progą papasakoti apie esamą situaciją Užsienio reikalų ministerijos vadovui Vygaudui Ušackui. „Ministras buvo nustebęs ir net pasipiktinęs, nes jis ne tik ieško būdų, kaip mūsų šaliai integruotis į Europos Sąjungos struktūras, bet ir kaip panaudoti visas verslo, kultūros bei ekonomikos galimybes ryšiuose su Azija. Sprendžiant pastarąjį uždavinį kaip tik ir yra reikalingi mūsų centro rengiami specialistai“, – pabrėžia A. Beinorius.